COVID-19 koronavirusinė infekcija, kaip rodo vis daugiau tyrimų, pažeidžia toli gražu ne tik kvėpavimo sistemą. Daugybė žmonių skundžiasi širdies ir kraujagyslių sutrikimais ir kitomis problemomis. Vis dėlto itin daug neramumo kelia tai, kad ši infekcija gali būti gana pavojinga smegenų audiniams ir pažintinėms funkcijoms. Kai kurie dar ilgą laiką po jos skundžiasi mąstymo ir kalbos sutrikimais, informacijos įsiminimo sunkumais, įvairių užduočių ir situacijų sprendimo problemomis, orientacijos pakitimais ir t.t.
Mokslininkai šiuo klausimu kol kas negailestingi ir teigia, kad COVID-19 liga gali būti kur kas pavojingesnė, nei atrodo – po jos smegenyse gali atsirasti negrįžtamų neurodegeneracinių pokyčių, dėl kurių jos jau niekada nebebus tokios, kokios buvo prieš tai.
COVID-19 infekcija nenuspėjama – vieni ja perserga gana lengvai, kiti dar ilgai skundžiasi varginančiais simptomais
COVID-19 koronavirusinė infekcija įvairius žmones paveikia labai skirtingai. Gerai tai, kad daugumai užsikrėtusiųjų būdinga nedidelio ar tik vidutinio sunkumo liga. Vis dėlto kai kuriuos kamuoja gana platus simptomų spektras ir gali prireikti net hospitalizacijos.
Persirgti šia liga galima ir be jokių simptomų. Jei jie pasireiškia, dažniausiai skundžiamasi karščiavimu, sausu kosuliu, nuovargiu. Rečiau pasitaiko raumenų maudimas ir skausmas, gerklės skausmas, galvos skausmas, skonio ir kvapo sutrikimai (išnykimas). Gali atsirasti virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, pykinimas, viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas ir raižymas. Kai kurie pacientai kenčia nuo konjunktyvito ar įvairių odos bėrimų. Apie gana sunkią ligos eigą praneša įvairūs kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas ir spaudimas, negalėjimas judėti ar net kalbėti.
Taigi svarbu pabrėžti, kad COVID-19 liga gali pažeisti ne tik kvėpavimo ar kraujotakos sistemą. Deguonies trūkumui ir uždegiminėms reakcijoms itin jautrios smegenys, todėl jose gali atsirasti negrįžtamų neurodegeneracinių sutrikimų, kurie pasireiškia būtent pažintinių funkcijų susilpnėjimu. Jei vieni pacientai po šios ligos kurį laiką tik mikčioja, tai kitiems tampa ne tik sunku orientuotis aplinkoje, bet ir atlikti paprasčiausius matematinius veiksmus.
Po Londone atlikto tyrimo – tik dar daugiau klaustukų
Londone atliktas tyrimas apėmė daugiau nei 80 tūkstančių respondentų. Dalis jų jau prieš kurį laiką buvo sirgę COVID-19 infekcija, kita dalis ja buvo persirgę gana neseniai, o kita dalis atsakė, kad infekcija jie dar nesirgę. Iš viso 12,689 respondentai teigė, kad sirgo COVID-19 ir jos metu patyrė įvairaus sunkumo kvėpavimo sunkumų. Net 25 procentai respondentų atsakė, kad vis dar jaučia COVID-19 koronavirusinės infekcijos simptomus.
Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad neuropsichiatrinius ir kognityvinių funkcijų sutrikimus vis dar jaučia tie, kurie jokių COVID-19 simptomų jau nebejaučia. Gauti rezultatai rodo, kad koronavirusine infekcija persirgę pacientai rodo prastesnius protinių sugebėjimų rezultatus, nei šia infekcija nesirgę asmenys. Žinoma, buvo įvertinti ir kiti tokius rezultatus galėję paveikti faktoriai, tačiau ryšys tarp galimų infekcijos pasekmių ir kognityvinių funkcijų sutrikimų yra gana ryškus. Nors tik gana nedidelė dalis (275 respondentai) šį protinį testą išsprendė ir prieš sirgimą COVID-19 infekcija, ir po jos, mokslininkai teigia, kad didžioji dalis argumentų paremta tuo, kad prasčiausiai sekėsi būtent tiems respondentams, kurie buvo hospitalizuoti dėl COVID-19 ligos. Būtent šiems tyrimo dalyviams sunkiausiai sekėsi atlikti erdvines užduotis, spręsti problemas, samprotauti ir argumentuoti.
Prireiks ne tik ilgiau trunkančių tyrimų, bet ir ilgalaikių pasekmių gydymo
Mokslininkai sutinka, kad šios ligos ir jos sukeltų komplikacijų tyrimams reikia atlikti kur kas daugiau ir kur kas išsamesnių tyrimų. Aišku tiek – COVID-19 neabejotinai paveikia ir smegenis. Daug vilties teikia nootropai – medžiagos, padedančios išsaugoti ir sustiprinti pažintines funkcijas. Tai smegenų ląstelių metabolizmą veikiantys vaistai, kurie gerina mokymosi, mąstymo ir informacijos įsiminimo gebėjimus. Šie vaistiniai preparatai vadinami ateities vaistais – gal būtent jie padės kovoti su klastingosios COVID-19 koronavirusinės infekcijos sukeltomis pasekmėmis.
Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę