Koronavirusas gali sukelti ilgalaikius smegenų pažeidimus

COVID-19 koronavirusinė infekcija, kaip rodo vis daugiau tyrimų, pažeidžia toli gražu ne  tik kvėpavimo sistemą. Daugybė žmonių skundžiasi širdies ir kraujagyslių sutrikimais ir kitomis problemomis. Vis dėlto itin daug neramumo kelia tai, kad ši infekcija gali būti gana pavojinga smegenų audiniams ir pažintinėms funkcijoms. Kai kurie dar ilgą laiką po jos skundžiasi mąstymo ir kalbos sutrikimais, informacijos įsiminimo sunkumais, įvairių užduočių ir situacijų sprendimo problemomis, orientacijos pakitimais ir t.t.

Mokslininkai šiuo klausimu kol kas negailestingi ir teigia, kad COVID-19 liga gali būti kur kas pavojingesnė, nei atrodo – po jos smegenyse gali atsirasti negrįžtamų neurodegeneracinių pokyčių, dėl kurių jos jau niekada nebebus tokios, kokios buvo prieš tai.

 

COVID-19 infekcija nenuspėjama – vieni ja perserga gana lengvai, kiti dar ilgai skundžiasi varginančiais simptomais

 

COVID-19 koronavirusinė infekcija įvairius žmones paveikia labai skirtingai. Gerai tai, kad daugumai užsikrėtusiųjų būdinga nedidelio ar tik vidutinio sunkumo liga. Vis dėlto kai kuriuos kamuoja gana platus simptomų spektras ir gali prireikti net hospitalizacijos.

Persirgti šia liga galima ir be jokių simptomų. Jei jie pasireiškia, dažniausiai skundžiamasi karščiavimu, sausu kosuliu, nuovargiu. Rečiau pasitaiko raumenų maudimas ir skausmas, gerklės skausmas, galvos skausmas, skonio ir kvapo sutrikimai (išnykimas). Gali atsirasti virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, pykinimas, viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas ir raižymas. Kai kurie pacientai kenčia nuo konjunktyvito ar įvairių odos bėrimų. Apie gana sunkią ligos eigą praneša įvairūs kvėpavimo sutrikimai, krūtinės skausmas ir spaudimas, negalėjimas judėti ar net kalbėti.

Taigi svarbu pabrėžti, kad COVID-19 liga gali pažeisti ne tik kvėpavimo ar kraujotakos sistemą. Deguonies trūkumui ir uždegiminėms reakcijoms itin jautrios smegenys, todėl jose gali atsirasti negrįžtamų neurodegeneracinių sutrikimų, kurie pasireiškia būtent pažintinių funkcijų susilpnėjimu. Jei vieni pacientai po šios ligos kurį laiką tik mikčioja, tai kitiems tampa ne tik sunku orientuotis aplinkoje, bet ir atlikti paprasčiausius matematinius veiksmus.

 

Po Londone atlikto tyrimo – tik dar daugiau klaustukų

 

Londone atliktas tyrimas apėmė daugiau nei 80 tūkstančių respondentų. Dalis jų jau prieš kurį laiką buvo sirgę COVID-19 infekcija, kita dalis ja buvo persirgę gana neseniai, o kita dalis atsakė, kad infekcija jie dar nesirgę. Iš viso 12,689 respondentai teigė, kad sirgo COVID-19 ir jos metu patyrė įvairaus sunkumo kvėpavimo sunkumų. Net 25 procentai respondentų atsakė, kad vis dar jaučia COVID-19 koronavirusinės infekcijos simptomus.

Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad neuropsichiatrinius ir kognityvinių funkcijų sutrikimus vis dar jaučia tie, kurie jokių COVID-19 simptomų jau nebejaučia. Gauti rezultatai rodo, kad koronavirusine infekcija persirgę pacientai rodo prastesnius protinių sugebėjimų rezultatus, nei šia infekcija nesirgę asmenys. Žinoma, buvo įvertinti ir kiti tokius rezultatus galėję paveikti faktoriai, tačiau ryšys tarp galimų infekcijos pasekmių ir kognityvinių funkcijų sutrikimų yra gana ryškus. Nors tik gana nedidelė dalis (275 respondentai) šį protinį testą išsprendė ir prieš sirgimą COVID-19 infekcija, ir po jos, mokslininkai teigia, kad didžioji dalis argumentų paremta tuo, kad prasčiausiai sekėsi būtent tiems respondentams, kurie buvo hospitalizuoti dėl COVID-19 ligos. Būtent šiems tyrimo dalyviams sunkiausiai sekėsi atlikti erdvines užduotis, spręsti problemas, samprotauti ir argumentuoti.

 

Prireiks ne tik ilgiau trunkančių tyrimų, bet ir ilgalaikių pasekmių gydymo

 

Mokslininkai sutinka, kad šios ligos ir jos sukeltų komplikacijų tyrimams reikia atlikti kur kas daugiau ir kur kas išsamesnių tyrimų. Aišku tiek – COVID-19 neabejotinai paveikia ir smegenis. Daug vilties teikia nootropai – medžiagos, padedančios išsaugoti ir sustiprinti pažintines funkcijas. Tai smegenų ląstelių metabolizmą veikiantys vaistai, kurie gerina mokymosi, mąstymo ir informacijos įsiminimo gebėjimus. Šie vaistiniai preparatai vadinami ateities vaistais – gal būtent jie padės kovoti su klastingosios COVID-19 koronavirusinės infekcijos sukeltomis pasekmėmis.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai