Ką reikėtų žinoti apie kosulį

Kosulys – tai apsauginis refleksas, kurio metu įvyksta labai staigus ir energingas oro iškvėpimas per kvėpavimo takus ir burną. Jo metu stipriai susitraukia kvėpuojamieji raumenys. Tokiu būdu iš kvėpavimo takų pašalinamos įvairios erzinančios medžiagos, skysčiai, mikrobai, svetimkūniai, žalingos dalelės, alergenai ir t.t. Kosulys atsiranda dėl tam tikrų receptorių, esančių trachėjoje ir bronchuose, sudirginimo. Kosulys atpažįstamas pagal savitą garsą, kuris gali būti įvairaus pobūdžio.

Šiame straipsnyje pamėginsime atsakyti į keletą svarbių klausimų apie kosulį. Kuo svarbūs kosulio požymiai? Dėl kokių priežasčių atsiranda kosulys? Kodėl kiekvienuose namuose verta turėti vaistinių augalinių žaliavų?

 

Kuo svarbūs kosulio požymiai?

 

Kosulio pobūdis labai svarbus diagnozuojant tikrąją jo priežastį. Svarbu kuo išsamiau apibūdinti, koks tas kosulys ir kas jam būdinga, pavyzdžiui:

  • Kiek laiko trunka kosulys – tai lėtinis, poūmis ar ūmus kosulys;
  • Kokia kosulio jėga – ar jis stiprus, ar panašus į kosčiojimą;
  • Koks kosulio drėgnumas – ar jis sausas, ar drėgnas;
  • Koks kosulio tembras bei pobūdis – ar jis skambus, ar duslus, ar panašus į lojimą ir t.t.;
  • Koks atkosėjamų skreplių tipas – ar jie vandeningi, ar tiršti, ar pūlingi, ar su krauju;
  • Kada pasireiškia kosulys – ar jis kamuoja visą parą, ar tik rytais ir vakarais, ar dienomis, ar pavasariais, ar žiemomis ir t.t.
  • Kokie kiti simptomai pasireiškia su kosuliu – ar kartu kamuoja ir stipri sloga, galvos srities skausmas, karščiuojama ir t.t.

 

Dėl kokių priežasčių atsiranda kosulys?

 

 

Pats kosulys nėra liga. Tai tam tikrų ligų požymis. Dažniausiai kosulys atsiranda dėl peršalimo ligų. 80 procentų kvėpavimo takų infekcijų sukelia virusai. Už likusius 20 procentų atsakingos bakterijos. Vis dėlto net apie 50 procentų dėl sunkaus kosulio besikreipiančių pacientų prireikia gydymo antibiotikais, nes itin stiprus ir ilgesnį laiką trunkantis kosulys gana dažnai būna bakterinės infekcijos ženklas. Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų užsiimti savigyda ir savarankiškai pradėti vartoti antibiotikus – jų vartojimas tuomet, kai to nereikia, gali pridaryti papildomos žalos.

Taigi dažniausiai kosulį sukelia įvairūs virusai, bakterijos, o kartais ir grybeliai ar net pirmuonys, atipinės bakterijos. Dėl mikrobų poveikio kvėpavimo takuose pradeda kauptis įvairios medžiagos, atsiradusios dėl uždegiminių procesų. Vienos iš jų – kvėpavimo takų sekretas, kurio gali pasigaminti ir labai didelis kiekis. Gleivės gali būti gana skystos ir vandeningos, tačiau jos gali būti tirštos, pūlingos ar net turinčios kraujo priemaišų. Tokios gleivės sukelia papildomą receptorių dirginimą ir kosulio metu jų perteklius pašalinamas iš kvėpavimo takų.

Verta žinoti tai, kad peršalus kosulys paprastai bent keletą parų būna sausas ir dirginantis, vėliau jis tampa drėgnas, produktyvus. Iš pradžių gleivės gali būti tirštesnės, todėl jas pašalinti kur kas sunkiau. Tokiu atveju galėtų padėti papildomų skysčių ir specialių vaistinių preparatų vartojimas. Šis derinys padeda suskystinti klampias gleives, todėl jos lengviau pasišalina iš kvėpavimo takų. Flavamed vartojamas sergant ūmiomis ir lėtinėmis plaučių ir bronchų ligomis, kai susidaro klampios gleivės. Jis suskystina šias tirštas gleives ir jos gali lengviau pasišalinti. Galima rinktis iš kelių farmacinių formų. Pavyzdžiui, geriamąjį tirpalą galima vartoti vaikams nuo 2 metų amžiaus, o tabletes – vaikams nuo 6 metų amžiaus, paaugliams ir suaugusiems. Šnypščiosios tabletės skirtos vaikams nuo 12 metų ir suaugusiesiems. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Būtina paminėti, kad kosulys gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio, kvėpavimo takuose įstrigusio svetimkūnio, gastroezofaginio refliukso ligos, širdies ir kraujagyslių sutrikimų ar net emocinių priežasčių. Jei kosulys trikdo gyvenimo kokybę, būtina kreiptis į gydytoją.

 

Ar gali būti naudingos ir natūralios priemonės?

 

Įvairios vaistinės augalinės žaliavos jau nuo seno vartojamos sergant kvėpavimo takų ligomis ir kenčiant nuo kosulio, gerklės skausmo ir slogos. Tuo atveju, kai kvėpavimo takuose kaupiasi daug tirštų ir sunkiai atkosėjamų gleivių, gali būti labai naudingos vaistažolės. Jos rekomenduojamos ne tik dėl jose esančių biologiškai aktyvių medžiagų, bet ir dėl to, kad tokiu būdu išgeriama daugiau šiltų skysčių. O juk jie kosulio kamuojamiems pacientams itin svarbūs.

Gleives skystinančių ir atsikosėjimą lengvinančių vaistažolių verta turėti kiekvienuose namuose. Jose gausu saponinų, eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų, glikozidų, kartumynų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios labai naudingos sergant kvėpavimo takų ligomis. Toks unikalus gamtos duotas kompleksas padeda greičiau įveikti virusines ir bakterines infekcijas, lengvina simptomus. Šaunu ir tai, kad itin maža nepageidaujamų poveikių rizika. Žinoma, žolelių geriau nevartoti alergiškiems asmenims. Rekomenduojame savo namuose turėti tokių vaistažolių kaip liepų ir ramunėlių žiedai, aviečių ir eukaliptų lapai, svilarožių ir debesylų šaknys, čiobrelių ir raudonėlių žolė. Tinkami ir anyžių vaisiai, pelkinės vingiorykštės žolė, vaistinių šalavijų lapai. Vaistinėse galima įsigyti specialių vaistažolių mišinių, skirtų sausam ir (arba) drėgnam kosuliui gydyti.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai