Vyresnių vyrų liga, galinti pakenkti jų gyvenimo kokybei

Gerybinė prostatos hiperplazija – tai lėtinė liga, pažeidžianti prostatą. Jos metu dėl audinių vešėjimo priešinė liauka vis labiau didėja, todėl pradedama spausti šlaplė ir atsiranda įvairaus intensyvumo apatinių šlapimo takų simptomų. Kaip ji paplitusi, kaip ji pasireiškia ir kaip ji diagnozuojama?

 

 

Kas yra gerybinė prostatos hiperplazija?

 

Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH), kartais vadinama priešinės liaukos išvešėjimu – tai histologinė diagnozė, kai šioje vyriškoje liaukoje stebimi būdingi audinių pokyčiai. Tam tikrose prostatos vietose padaugėja stromos ir epitelinių ląstelių, todėl pradedama spausti šlaplė, kuria iš šlapimo pūslės nuteka šlapimas. Be to, kartu su prostatos didėjimu gali pakisti ir lygiųjų raumenų tonusas – tokiu atveju simptomai gali tik sustiprėti. Vis dėlto apatinių šlapimo takų simptomų intensyvumas ne visuomet priklauso nuo prostatos dydžio. Kartais daug intensyvesniais požymiais skundžiasi vyrai, kurių prostata santykinai padidėjusi nedaug, tačiau itin aktyviai spaudžiama šlaplė ir sukuriama ryški jos obstrukcija. Ir, priešingai, tik lengvus simptomus gali jausti tie vyrai, kurių priešinė liauka padidėjusi gana daug. Vis dėlto GPH yra tarsi tiksinti bomba, nes niekada nežinai, kada būklė pablogės taip, kad padėti galės tik ligoninėje dirbantys specialistai.

 

 

Kaip pasireiškia gerybinė prostatos hiperplazija?

 

GPH vadinama vyresnių nei 40 metų vyrų liga, nes būtent penktojoje dešimtyje paprastai pradeda reikštis nemalonūs šlapinimosi sutrikimai. Kitaip jie vadinami apatinių šlapimo takų simptomais ir apima žemiau išvardintus ir panašius požymius:

  • Padažnėjęs šlapinimasis dieną ir naktį;
  • Susilpnėjusi, kryptį pakeitusi ir vis nutrūkstanti šlapimo srovė;
  • Didesnių pastangų poreikis, kai norima nusišlapinti;
  • Šlapimo lašėjimas, baigus šlapintis;
  • Nemalonūs pojūčiai šlapinantis;
  • Pojūtis, kad šlapimo pūslė nebuvo visiškai ištuštinta;
  • Šlapimo nelaikymas;
  • Padažnėjusios šlapimo takų infekcijos ir kt.

 

 

Kas gali paskatinti gerybinės prostatos hiperplazijos išsivystymą?

 

Manoma, kad itin didelę reikšmę ligos išsivystymui turi antsvoris ir nutukimas (per didelis kūno masės indeksas, kai KMI viršija 25), rūkymas, alkoholio vartojimas, blogi mitybos įpročiai, hipodinamija, arterinė hipertenzija ir t.t. Nesunku pastebėti, kad šie rizikos faktoriai labai susiję tarpusavyje. Įvairūs moksliniai duomenys rodo, kad antsvoris ir nutukimas gali turėti didžiausią reikšmę šios ligos išsivystyme. Vis dėlto labai svarbus ir paveldėtas polinkis. Ligos dažnis auga su amžiumi. Pavyzdžiui, jei 50-60 metų vyrų grupėje jau kas trečias asmuo skundžiasi įvairaus intensyvumo šlapinimosi sutrikimais, tai 80-90 metų grupėje histologiniai prostatos pakitimai gali būti stebimi net 90 proc. vyrų organizmuose.  

 

 

Kaip diagnozuojama gerybinė prostatos hiperplazija?

 

Pirmiausiai atidžiai įvertinama ligos eiga ir apatinių šlapimo takų simptomų sunkumo laipsnis. Vienas svarbiausių diagnostikos įrankių – Tarptautinė prostatos simptomų skalė, kurioje yra tam tikrų klausimų, padedančių įvertinti ligos sunkumą. Taip pat yra vienas vienas papildomas klausimas, padedantis įvertinti GPH poveikį paciento gyvenimo kokybei.

Labai svarbu išsiaiškinti, kurie simptomai pacientą kamuoja labiausiai – ar jį vargina susilpnėjusi šlapimo srovė ir sunkumai mėginant ištuštinti pūslę, ar ryškesnis labai dažnas poreikis šlapintis dieną, ar vargina nikturija ir miego sutrikimai. Galbūt stebimos ir lytinio gyvenimo problemos?

Taip pat atliekamas šlapimo tyrimas, urodinaminis tyrimas, prostatos specifinio antigeno matavimas kraujo serume, digitalinis – rektalinis tyrimas (kurio metu pirštais apčiuopiama prostatos forma, vientisumas įvertinamas jos dydis ir t.t.), echoskopija ir kt. Jei minėtųjų tyrimų nepakanka, gali būti paskiriama kompiuterinė ir (arba) magnetinio rezonanso tomografija.

 

 

Kaip gydoma gerybinė prostatos hiperplazija?

Lengvoms ligos formoms gydyti gali pakakti apriboti vartojamų skysčių kiekį, sumažinti kofeino ir alkoholio vartojimą, atsisakyti rūkymo, palaikyti optimalią kūno masę, dažniau mankštintis. Svarbu atkreipti dėmesį į mitybą ir akylai stebėti šlapimo takų būklę.

Vidutinio sunkumo GPH gydymui paprastai prireikia vaistų. Dvi svarbiausios vaistų grupės:

•                    alfa adrenoreceptorių blokatoriai, pavyzdžiui, tamsulozinas;

•                    5 alfa reduktazės inhibitoriai, pavyzdžiui, dutasteridas.

GPH gydyme labai svarbūs fitopreparatai, pavyzdžiui, Prostamol Uno. Tai tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu, skirtas su GPH susijusių apatinių šlapimo takų simptomų lengvinimui, gydytojui paneigus sunkias būkles. Kiekvienoje kapsulėje yra 320 mg Serenoa repens (Bartram) Small, fructus (sabalpalmių vaisių) tirštojo ekstrakto. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.

Jei medikamentinis gydymas neveiksmingas arba nepakankamai veiksmingas, pavyzdžiui, pacientui dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos ir ūminis šlapimo susilaikymas, atsiranda šlapimo nelaikymas, inkstų sutrikimų ir panašiai, tuomet gali būti indikuotinas operacinis gydymas.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai