Kodėl vitaminas D vadinamas saulės šviesos vitaminu?

 

Jei iki šiol manėte, jog su kasdieniniu maistu galite gauti visą kiekį mums reikalingo vitamino D kiekio, teks nusivilti, nes taip nėra. Didžiausią vitamino D dozę, net iki 80 procentų, pagamina mūsų oda, kuomet mes būname saulėje, tad ne veltui jis yra vadinamas „saulės šviesos vitaminu“. Nepaisant to, nereikėtų piktnaudžiauti ir neribotai mėgautis saulės voniomis, nors Lietuvoje šiltuoju metų laiku jau būna pakankamai saulėta ir šilta. Reikėtų nepamiršti, kad saulės spinduliai ne tik padeda mūsų odai gaminti mums gyvybiškai svarbų vitaminą, bet ir gali būti mums pavojingi. Ultravioletiniai saulės spinduliai gali padidinti riziką susirgti melanoma ar odos vėžiu, todėl būtina naudoti įvairias apsaugos nuo saulės priemones ir kremus, turinčius SPF filtrus. Kyla klausimas, kas geriau? Ar būti kaitrioje saulėje ir nesitepti apsauginiais kremais, kad pasigamintų pakankamai vitamino D ar teptis kremais ir sumažinti saulės keliamą pavojų, bet tuo pačiu ir sustabdyti šio reikalingo vitamino pasigaminimą. Kiekvienas turėtų pasverti rizikas ir gaunamą naudą ir pasirinkti. Galbūt, geriau kasdien išgerti vitamino D, kuris papildys jūsų mitybos racioną ir aprūpins organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, o būnant saulėje naudoti apsauginius kremus ir nerizikuoti.

Natūraliai vitamino D galima rasti šiuose produktuose: riebioje žuvyje: lašišose, sardinėse, silkėje; menkės kepenėlėse; svieste; kiaušinio trynyje; konservuotame tune; grybuose; karvės piene; sojų piene; apelsinų sultyse; avižose ir kitose grūdinėse kultūrose. Tačiau, tam, kad gautume rekomenduojamą vitamino D paros normą (Lietuvoje ji yra 200 TV (5 mikrogramai)), turėtume šių produktų suvartoti tikrai nemažą kiekį. Atsižvelgti reikėtų ir į tai, kad jie turėtų būti kuo mažiau apdoroti ir ekologiškai švarūs. Be to, priklausomai nuo mūsų fizinės organizmo būklės ir amžiaus, skirtingai pasisavinamos naudingosios medžiagos iš maisto produktų. Kuo esame vyresni, tuo labiau lėtėja metabolizmo procesai, todėl papildai yra vienas veiksmingiausių būdų, papildyti savo organizmą naudingomis maistinėmis medžiagomis.

Vitaminas D padeda mums geriau pasisavinti kalcį ir fosforą, kurie yra ypač svarbūs mūsų kaulams, raumenims, nervų sistemai ir širdžiai. Tad jei trūksta vitamino D, dažnai jaučiamės pavargę, išsekę, neturime jėgų, jaučiamės prislėgti ar net gi apimti depresinės nuotaikos. Tačiau, vien tik šie simptomai negali parodyti vitamino D trūkumo, nes tai gali būti ir chroniškų ar lėtinių ligų šalutiniai požymiai. Geriausia yra kreiptis į šeimos gydytoją ir užsiregistruoti vitamino D tyrimui, kuris ir parodys ar jo trūksta ir kokio dydžio dozėmis ir kiek laiko jums papildomai reikia vartoti vitamino D papildų.

Šis vitaminas labai svarbus besilaukiančioms ir maitinančioms moterims, nes nuo to priklausys kūdikio vystymasis ir raida. Jei mažyliui trūks vitamino D, tuomet jo kaulai ir raumenys bus silpni. Taip pat jis bus labai neramus ir nervingas. Jei vaikystėje ar kūdikystėje vaikui trūksta vitamino D, gali išsivystyti įvairios ligos, tokios kaip rachitas, širdies nepakankamumas, nervų ar imuninės sistemos ligos. Todėl svarbu, kad mama ir pati gautų pakankamai reikalingų mineralų ir maistinių medžiagų, kad vaikas per jos kraujotaką (besilaukiančioms) ar motinos pieną pasisavintų tai, ko jam labiausiai reikia. Kūdikiams yra skiriamas skystas vitaminas D, tad iki 2 metų svarbu, kad jis gautų reikalingą rekomenduotiną paros normą su kasdieniniu racionu.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kuo dažniau išeiti pasivaikščioti su vaikais gryname ore, kas taip pat teigiamai veikia ne tik jo sveikatą, bet ir stiprina imuninę sistemą, atsakingą už atsparumą virusams. Nepamirškite, kad savo sveikata reikia rūpintis kiekvieną dieną, o ne tuomet, kada pasijuntame blogai ar dar blogiau – susirgus ar iškilus rimtoms sveikatos problemoms. Svarbu kasdien skirti laiko aktyviai fizinei veiklai, ramiam pasivaikščiojimui gryname ore, kokybiškam bendravimui su draugais ir artimaisiais, kas ir stiprina mūsų imuninę sistemą ir padeda palaikyti gerą fizinę bei emocinę sveikatos būklę.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai