Kam vertėtų pasitikrinti dėl galimos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos?

2020 metų lapkričio 18 dieną minima Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena. Šia ir kitomis informacijos sklaidos priemonėmis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ligą, kuri nusineša vis daugiau gyvybių. Nors pasaulis vystosi ir tobulėja, klastingos ir dažnai mirtinos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų skaičius tik didėja. 

 

 

Ligos dažniausiai įmanoma išvengti

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai lėtinė liga, kurios kol kas neįmanoma visiškai išgydyti, tačiau įmanoma šia liga sergantiems pacientams padėti pasijusti geriau. Kadangi net 80-90 procentų ligos diagnozių nulemia ilgalaikis rūkymas, nesunku suvokti, kad šios ligos įmanoma tiesiog išvengti ir net neatsidurti sudėtingoje dvikovoje, kurioje laimi nebūtinai pacientas. 

 

 

Kiti LOPL rizikos faktoriai yra užteršta aplinka, nedaug atvejų nulemia paveldimas defektas, o kai kada LOPL diagnozuojama ir vaikystėje itin dažnai kvėpavimo ir plaučių ligomis sirgusiems asmenims. Tad kaip būtų galima išvengti šios ligos, suprasti visai nesunku – vertėtų net nepradėti rūkyti arba atsisakyti šio žalingo įpročio, stengtis gyventi ir dirbti kuo švaresnėmis sąlygomis ir saugotis nuo infekcinių kvėpavimo sistemos ligų, tinkamai jas gydyti. Žinoma, paveldimo faktoriaus pakeisti kol kas neįmanoma, tačiau vertėtų atminti, kad ligą svarbu diagnozuoti kuo anksčiau. Tad kaip galima pasiekti ankstyvos diagnozės tikslo? Ogi paprastai – dėl galimos ligos tikrintis rizikos grupėms priklausantiems asmenims ir jokiais būdais neignoruoti būdingiausių LOPL simptomų. 

 

 

Kokie požymiai perspėja apie galimą ligą?

LOPL galima įtarti asmenims, kuriems būdingi žemiau išvardinti požymiai: 

 

  • Ilgą laiką aktyviai arba pasyviai rūkoma;
  • Dirbama arba gyvenama sąlygomis, kurios kenkia kvėpavimo takams ir plaučiams;
  • Asmuo vyresnis nei 40 metų;
  • Pastebimi lėtinei kvėpavimo sistemos ligai būdingi simptomai, pavyzdžiui, lėtinis kosulys arba kosčiojimas; aktyvesnė gleivingo sekreto gamyba ir atkosėjimas; dusulys; cypimas, švokštimas bei kitokio pobūdžio garsai krūtinėje; fizinio krūvio tolerancijos mažėjimas, nuolatinis nuovargis ir oro trūkumas;
  • Komplikuotą ligą galima įtarti tuomet, kai pacientui kosulys, dusulys ir skrepliavimas jau trukdo judėti ir priverčia vengti aktyvesnės fizinės veiklos. Kosėjama ir dūstama ne tik lipant laiptais, bet netgi ir ramiai gulint. Pradeda kristi kūno masė, kamuoja depresinės nuotaikos, trinka kitų organų veikla. Pavojingiausia LOPL komplikacija – mirtis. 

 

 

Ligą diagnozuoja gydytojas pulmonologas

Jei į daugumą aukščiau išvardintų punktų norisi atsakyti „Taip“ arba „Galbūt“, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba tiesiai į gydytoją pulmonologą ir išsakyti visus nuogąstavimus. Jis išklausys skundus ir atliks reikiamus tyrimus. Jei bus patvirtinta neišnykstanti bronchų obstrukcija, stebimi įprasti klinikiniai simptomai, atsiradę būdingiausių rizikos faktorių fone, tuomet labai tikėtina, kad bus diagnozuota būtent LOPL. Vis dėlto šios diagnozės išsigąsti jokiais būdais nereikėtų. Jei tik pacientas norės, jo gyvenimas gali tapti toks pats kokybiškas, kaip ir anksčiau, tereikia tikėti gydytoju, gydymu ir savimi. 

 

 

Gydymo strategija priklauso nuo ligos sunkumo ir individualių paciento savybių

Pagal ligos sunkumą išskiriamos trys LOPL grupės: 

 

  • Lengva LOPL;
  • Vidutinio sunkumo LOPL;
  • Sunki LOPL. 

 

 

Liga gali būti gana „tyli“ arba kamuoti labai dažnais paūmėjimais. Vieniems pacientams būdingesnis dusulys, kiti labai daug kosėja. Vieni atkosėja gana nedidelius skreplių kiekius, kiti jų gali pašalinti net po kelis šimtus mililitrų per dieną. Kiekvienas pacientas ir jo liga unikali. Jei liga tik beprasidedanti, tuomet gali pakakti tik šiek tiek pakoreguoti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, griežtai atsisakyti rūkymo, nepamiršti mitybos ir fizinio aktyvumo teikiamos naudos, daugiau būti gryname ore, pakeisti darbo pobūdį ar gyvenamą vietą ir vengti kvėpavimo sistemos infekcijų (atsiriboti nuo sergančių asmenų, skiepytis, laikytis rankų ir bendrosios higienos). Anksčiau diagnozavus ligą, gydymo vaistais gali ir neprireikti, tačiau ir jo nereikėtų bijoti – šiuolaikinės vaistinės medžiagos itin efektyvios ir saugios, o jas į reikiamas kvėpavimo takų vietas tiekiantys prietaisai pasižymi inovatyvumu, patogumu ir naudojimo paprastumu. Dauguma įkvepiamųjų vaistinių preparatų sukurti taip, kad pakaktų tik vienos dozės per parą, o vaistų kompensavimo sistema Lietuvoje itin palanki. Žinoma, viskas priklauso nuo individualios paciento sveikatos būklės ir jo noro pasveikti bei bendradarbiauti su gydytoju. 

 

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai