Ką reikėtų žinoti apie arterinę hipertenziją?

Asmenų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kasmet vis daugėja. Labai daug kalbama apie sveiko gyvenimo būdo svarbą, bet to nepakanka – arterinė hipertenzija paliečia vis daugiau net ir labai jaunų žmonių, o kartais ji neaplenkia net vaikų ir paauglių. Tai viena labiausiai paplitusių ligų ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Nors liga labai klastinga ir kai kuriais atvejais – mirtina, tačiau į ją ne visuomet žiūrima pakankamai rimtai – kas čia tokio tas šiek tiek padidėjęs kraujo spaudimas? Vis dėlto į net ir nedaug pakilusį kraujo spaudimą numoti ranka nereikėtų – organizmui daroma žala nesustabdomai „kaupiasi“ ir ilgainiui gali tapti netikėtų komplikacijų, kurios gana pavojingos gyvybei, priežastimi. 

 

 

Arterinė hipertenzija – tai liga, kuri pasireiškia padidėjusiu kraujo spaudimu.  Tai nuolat progresuojantis sindromas, susijęs su daugybiniu širdies ir kraujagyslių bei kitų audinių ir organų pažeidimu. Dažnai šis susirgimas aptinkamas visai netikėtai, kai kūnui jau padaryta nemaža žala, pavyzdžiui, jau ištikęs smegenų insultas. Arterinė hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai kurį laiką nuolat stebimas didesnis nei 140/90 mmHg kraujo spaudimas. Liga klastinga tuo, kad ji praktiškai neturi jokių specifinių simptomų (bent jau savo vystymosi pradžioje) ir tokie neišskirtiniai požymiai gali būti painiojami su kitais sveikatos sutrikimais. Beje, teigiama, kad nuo arterinės hipertenzijos sukeltų komplikacijų vien Lietuvoje kasmet miršta vos ne kas trečias pacientas, tiksliau – būtent arterinės hipertenzijos sukelti sveikatos sutrikimai apima apie trisdešimt procentų visų mirties priežasčių. Sutikti nesunku – liga tikrai labai klastinga ir pavojinga gyvybei, nors taip gali ir neatrodyti.

 

 

Pastebėta, kad polinkis į arterinę hipertenziją yra paveldimas. Genetika nulemia daug ligos atvejų, tačiau didelę reikšmę turi ir kiti nekoreguojami arba, priešingai, tik nuo paciento priklausomi ligos veiksniai, pavyzdžiui, amžius (nekoreguojamas veiksnys) ir žalingų įpročių propagavimas (koreguojamas veiksnys). Pastebima, kad daugiausiai arterinės hipertenzijos diagnozių patvirtinama sulaukus šeštojo – septintojo dešimtmečio. Itin daug įtakos turi ir įvairūs žalingi įpročiai, ypač jei jie propaguojami labai ilgą laiką. Itin kenkia rūkymas, alkoholio vartojimas, daug neigiamos įtakos sukelia ir kiti žalingi įpročiai, pavyzdžiui, narkotikų vartojimas. Žinoma, šiuolaikinis gyvenimo ritmas šiai klastingai ligai taip pat „labai patinka“ – retas šiandieninis žmogus maitinasi sveikai, vengia itin žalingos nervinės įtampos ir pakankamai sportuoja. O ką jau kalbėti apie tiesiog „žvėriškus“ druskos kiekius maiste – įrodyta, kad per didelis druskos kiekis labai prisideda prie arterinės hipertenzijos išsivystymo rizikos padidėjimo ir jos eigos sunkėjimo, kai liga jau sergama. Pastebėta, kad daug įtakos turi ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Cukrinis diabetas dažnai nustatomas dar prieš arterinės hipertenzijos diagnozės patvirtinimą arba netrukus po to – medikai teigia, kad šios ligos labai „mėgsta draugauti“. Ir, žinoma, itin daug reikšmės turi antsvoris bei nutukimas, kurie atsiranda dėl fizinio aktyvumo trūkumo, nesveikos ir nereguliarios mitybos, sėslaus gyvenimo būdo propagavimo ir taip toliau. Visai nesunku pastebėti, kad didelė dalis ligos veiksnių susipynę tarpusavyje, o asmuo negali koreguoti vos keleto iš jų – pirmiausiai tai genetikos ir amžiaus. Itin daug įtakos ligos išsivystymui turi pats žmogus – nereikėtų to pamiršti. Verta stengtis gyventi kuo sveikiau ir vaikus to mokyti jau nuo pat jų gyvenimo pradžios.

 

 

Arterinė hipertenzija gali būti sėkmingai kontroliuojama – to pasiekiama derinant gydymą vaistais (medikamentines gydymo priemones) ir gyvenimo būdo korekciją (nemedikamentines gydymo bei profilaktikos priemones). Tačiau kaip itin grėsminga situacija ar netgi kaip tiksinti bomba įvardijama negydoma arterinė hipertenzija – nuolat padidėjęs kraujo spaudimas labai kenkia širdies raumeniui ir ilgainiui gresia širdies nepakankamumu. Išauga miokardo infarkto ar galvos smegenų insulto rizika, gali atsirasti aortos ar inkstų pažeidimų. Ne nuostabu, kad ilgą laiką sergant arterine hipertenzija ir apie tai nežinant, širdis vis labiau „pavargsta“, keičiasi jos struktūra, tad jai tampa vis sunkiau ir sunkiau patenkinti viso organizmo kvėpavimo bei mitybos poreikius. Kraujagyslių pažeidimai progresuoti nesustoja ir atsiranda tam tikrų organų nepakankamumas. Labai stipriai nukenčia galvos smegenys, inkstai, akys, nes jų audiniuose kraujagyslių – itin daug. Būtent dėl to pavojaus signalais galėtų būti šie simptomai – stiprus ir dažnas galvos skausmas (dažniausiai pakaušio srityje), svaigulys ir koordinacijos sutrikimai, spengimas/ cypimas ausyse, šlapinimosi bei regos sutrikimai ir kiti. Turint abejonių dėl savo sveikatos reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją – laikas kai kuriais atvejais itin svarbus. 

 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai