Kūdikių ir mažų vaikų atopinis dermatitas – viena dažniausių problemų, dėl kurių tėvai skundžiasi gydytojams

Atopinis dermatitas yra itin varginanti ir pasikartojanti odos liga, kuri paveldima. Atopinis dermatitas priskiriamas lėtinėms ligoms. Pastebėta, kad šia liga dažniau serga tie kūdikiai ir vaikai, kurių artimieji turi polinkį sirgti atopiniu dermatitu, alergine sloga (rinitu) ar astma. Išskiriamas kūdikių ir mažų vaikų atopinis dermatitas bei didesnių vaikų, paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas. Šiame straipsnyje trumpai aptariami kūdikių ir mažų vaikų atopinio dermatito simptomai, dažniausios priežastys ir gydymo metodai.

 

Kada galima įtarti atopinį dermatitą?

Atopinį dermatitą galima įtarti, jei ir kiti šeimos nariai yra linkę sirgti atopinėmis ligomis. Tai uždegiminis odos susirgimas, kurio metu kūdikis arba mažas vaikas jaučia itin varginantį niežėjimą. Mažylis nuolat stengiasi pasikasyti, trina rankutėmis niežtinčias vietas, dėl to jis gali būti irzlus ir nervingas. Laikui bėgant gali sutrikti miegas, pastebimai suprastėti vaiko gyvenimo kokybė. Kitas tipinis atopinio dermatito požymis – simetriški bėrimai.

Diagnozuojant atopinį dermatitą atsižvelgiama į simptomus, šeimos narių ligų istorijas bei kraujo tyrimo rezultatus. Jei tik reikia, atliekama ir daugiau tyrimų, padedančių patvirtinti atopinio dermatito diagnozę.

 

Kokie yra atopinio dermatito simptomai?

Atopinis dermatitas gali prasidėti jau pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais. Bėrimai dažniausiai apima veidą (ypatingai skruostus ir kaktą) ir kitas kūno vietas (rankas, kojas, liemenį). Iš pradžių gali pasirodyti tik pleiskanojantis bėrimas, paraudimai su pūslelėmis. Ligai progresuojant niežėjimas stiprėja, o uždegiminis procesas vystosi vis sparčiau. Jei nesiimama jokių priemonių, bėrimai apima vis didesnes sritis, tampa pūlingi ir šlapiuojantys. Oda tampa neatspari infekcijoms, todėl bėrimai gali komplikuotis į kitų mikroorganizmų sukeltas ligas. Neieškant priežasčių atopinis dermatitas pereina į lėtinį sutrikimą, pablogėja ne tik odos išvaizda, bet ir kūdikio arba mažo vaiko savijauta – jam vis stipriau niežti, todėl gali sutrikti ir mažylio emocinė būklė.

 

Kokios yra dažniausios kūdikių ir vaikų atopinio dermatito priežastys?

Jeigu atopinio dermatito priežastys būtų tiksliai žinomos, tuomet, tikėtina, ši liga jau būtų pažabota. Atopinio dermatito priežastys paprastai yra kombinuotos, kompleksinės. Pastebėta, kad daug reikšmės turi paveldimumas. Atopinio dermatito pasireiškimui įtakos turi ir kūdikio arba mažo vaiko imuninė sistema bei su ja susiję procesai. Ši liga gali pasunkėti, jei oda itin sausa, jei yra antrinių odos infekcijų, jei kūdikio ar vaiko oda gausiai prakaituoja, jei mažylis patiria nervinę įtampą. Teigiama, kad šios ligos pradžią ir eigą itin provokuoja maiste esantys alergenai, aplinkoje vešantys pelėsiniai grybai, žiedadulkės, dulkių erkės, naminiai gyvūnai. Reikšmės turi ir aplinkos užterštumas. Didelę įtaką daro naudojama buitinė chemija (pavyzdžiui, dirginantys audinių skalbikliai), netinkama kosmetika (odos kremai, prausikliai, aliejai) ir kitos priemonės ar audiniai, kurie tiesiogiai liečiasi su jautria mažylių oda. Atopinį dermatitą provokuoti gali netgi vilna, nors ji priskiriama visiškai natūralios kilmės audiniams.

 

Kokiomis priemonėmis gydomas atopinis dermatitas?

Pirmiausiai reikėtų bent pasistengti surasti galimas atopinio dermatito priežastis, mat pašalinus jas su liga daug lengviau kovoti. Reikia stengtis vengti dirginančių veiksnių. Mažylį patariama rengti tik natūralių audinių drabužiais (rinktis medvilnę ir vengti sintetikos), nenaudoti agresyvių skalbiklių ir buitinės chemijos, vėdinti patalpas, palaikyti švarą ir panašiai. Ypatingai svarbu kuo labiau drėkinti jautrią mažylio odą – tam tinkami specialūs emolientai. Kokybiškų odą drėkinančių preparatų galima įsigyti vaistinėse. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Emolientų būna įvairių formų, galima išsirinkti patogiausią, pavyzdžiui, kremą ar odos emulsiją, skirtą prausimuisi. Emolientus galima kombinuoti. Jeigu ligos eiga sunkesnė, tuomet gydytojas gali nuspręsti skirti tepalų su kortikosteroidais ar niežėjimą mažinančių vaistinių preparatų, tinkamų kūdikiams ir mažiems vaikams. Vietinius kortikosteroidus vartoti reikėtų ribotą laiką, mat ilgai vartojant kyla didelė nepageidaujamų poveikių rizika. Jei yra antrinė infekcija, ji gydoma antibakteriniais vaistais. Kartais skiriami ir geriamieji kortikosteroidai, bet tai daroma tik ypatingais atvejais, nes sistemiškai vartojami kortikosteroidai augančiam organizmui gali pridaryti nemažai žalos (tuomet vertinamas naudos ir rizikos santykis). Jeigu atopinio dermatito forma itin sunki, pasitelkiami ir papildomi gydymo metodai, pavyzdžiui, fototerapija, kurios metu naudojami UVB ir UVA spinduliai.

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai