Kokios priežastys skatina venų ligas?

Atšilus orams pastebime, kad moterys nešioja daugiau sijonų, o vyrai kelnes iškeičia į šortus. Dažnai akį patraukia kojas išvagojęs mėlynas venų tinklelis, o kartais jau net susidarę veniniai mazgai. Tai rimtas susirgimas, į kurį daugybė gyventojų linkę nekreipti dėmesio – kol nejaučiamas sunkumas, skausmas ir nepasireiškia kojų tinimas, dauguma mano, kad tai tik kosmetinis sutrikimas. Deja dauguma žmonių pasirenka savo kojas beveik visus metus slėpti po drabužiais, o į skausmą ir kitus nemalonius pojūčius numoti ranka teigdami, kad tai tiesiog per dieną susikaupęs nuovargis.

Venų varikozė yra paviršinis giliųjų kojų venų išsiplėtimas. Jos atsiradimą lemia venų vožtuvų nepakankamumas ir nesandarumas. Kojų venų varikozė skirstoma į pirminę arba antrinę. Pagrindinė pirminės venų varikozės pasireiškimo priežastis yra genetinė, ši liga yra paveldima. Antrinės venų varikozės priežastys gali būti kiti sutrikimai, pavyzdžiui, trombozė, augliai arba įvairios kitos kraujo ligos.

Dažniausiai nustatoma pirminė venų varikozė. Jos atsiradimo priežasčių gali būti itin daug. Teigiama, kad venų varikozė diagnozuojama net iki  50-55 procentų suaugusiųjų; jos paplitimas skiriasi pagal pasaulio valstybes. Naudinga aptarti pagrindinius faktorius, kurie lemia venų ligų atsiradimą.

Paveldimumas. Tai dažniausiai venų varikozę nulemiantis faktorius. Net iki 80 procentų atvejų gali daryti įtaką būtent paveldimumas. Deja, genetikos bent jau kol kas žmogus nulemti negali. Jeigu artimoje aplinkoje (tėvai, seneliai) sirgo venų ligomis, labai tikėtina, kad ir palikuoniui pasireikš tokie patys, kartais net sunkesni sutrikimai – venų vožtuvai nedirbs pilnavertiškai, bus silpnesnės venų sienelės, jos bus linkusios plėstis. Verta pasidomėti artimųjų polinkiu į venų ligas.

Stovimas arba sėdimas darbas. Šiomis dienomis dauguma gyventojų dirba stovimą arba sėdimą darbą, jų kojos ilgai išbūna tokioje pačioje padėtyje - sėdint jos ilgai būna nuleistos, dar blogiau – sukryžiuotos, suspaustos, o ilgai stovint galūnės taip pat ilgą laiką nejuda. Nejudant kojų raumenims yra apsunkinamas veninio kraujo grįžimas į širdį, kraujas užsistovi, venų sienelės palaipsniui plečiasi, silpnėja venų vožtuvai.

Mažas fizinis aktyvumas (hipodinamija). Ne naujiena, kad šiuolaikiniai žmonės vis mažiau juda. Darbovietę jie dažniausiai pasiekia automobiliu, net į netoli esančią parduotuvę jie dažniausiai nepasirenka eiti pėščiomis. Jeigu žmogus daugiau judėtų (aktyviai vaikščiotų, plaukiotų baseine), jis bent dalinai panaikintų sėdimo arba stovimo darbo padarytą žalą – suaktyvėtų ne tik veninė kraujotaka, bet padidėtų viso organizmo tonusas, pagerėtų bendra savijauta.

Tam tikros sporto šakos. Kai kuri fizinė veikla gali padaryti netgi didesnę žalą veninei kraujotakai, pavyzdžiui, sunkių svorių kilnojimas, profesionalus dviračių sportas, netinkami treniruokliai sporto klubuose. Tokių sportininkų kojas (ir ne tik) dažniai „puošia“ aiškiai matomas veninis tinklas. Pavyzdžiui, sunkumus kilnojantiems atletams didėja dubens slėgis, veniniam kraujui sunkiau grįžti į širdį ir ilgainiui pastebimos itin ryškios paviršinės venos.

Nėštumas ir gimdymas. Rizika susirgti venų ligomis ypatingai padidėja nėštumo metu, itin reikšmingu rizikos faktoriumi laikomi bent du gimdymai. Pasikeičia moters hormonų pusiausvyra (silpnėja venų sienelės, pakinta jų struktūra, keičiasi kraujo krešumas, ypač gimdymo metu), augant moters ir vaisiaus svoriui padidėja kraujo tūris bei spaudimas į dubenį. Dažna moteris su kojų tinimu, skausmu ir tirpimu bei kitais nemaloniais pojūčiais pirmą kartą susiduria būtent nėštumo metu.

Per didelis kūno svoris (antsvoris). Papildomi kilogramai sveikatos neprideda, taip pat trikdo veninę kraujotaką. Kuo didesnis svoris, tuo didesnis spaudimas į venų sieneles ir tuo labiau tikėtini kraujotakos sutrikimai. Paprastai tariant, per didelis kūno svoris slegia venas ir trukdo tinkamai cirkuliuoti kraujui – ilgainiui tai gali sukelti netgi aplinkinių audinių žūtį, gali formuotis įvairūs uždegimai ir opos.

Teigiama, kad svarbiausia sergantiems venų ligomis pacientams yra profilaktika, o tik po to turėtų sekti reikalingas gydymas. Paveldimumui įtakos daryti negalime, tačiau galime daugiau tinkamai judėti (kasdien bent po pusvalandį aktyviai pavaikščioti, paplaukioti baseine), vengti per didelio kūno svorio, nekilnoti sunkių svorių ir sportuoti atsakingai, dirbant stovimą ar sėdimą darbą vis pasimankštinti, nėštumo metu konsultuotis su gydytojais dėl papildomų profilaktikos priemonių. 

Puiki pagalba galėtų būti ir išoriškai vartojami geliai su heparinu. Lioton veiklioji medžiaga yra būtent heparinas (heparino natrio druska). Tai vartojimui patogus gelis.  Heparinas apsaugo nuo kraujo krešulių susidarymo paviršinėse venose, gerina kraujotaką smulkiosiose kraujagyslėse ir mažina patinimą. Lioton gelis gali būti vartojamas vienas arba derinant su kitomis gydytojo paskirtomis gydymo priemonėmis. Dėl venų ligų konsultuokitės su savo gydytoju ir džiaukitės sveikomis bei lengvomis kojomis.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai