Atsakymai į klausimus apie sveikatą

Apsilankius gydytojo kabinete dažnai mūsų galvoje sukasi aibė įvairių klausimų, tačiau dėl laiko stokos pamirštame juos užduoti gydytojui. Taip diena iš dienos gyvename nežinioje, taip ir negaudami atsakymų į tuos, mus taip ilgai kamuojančius klausimus.  Tad šįkart straipsnyje apžvelgiame keletą klausimų, kuriuos galbūt kada nors norėjote paklausti gydytojo, bet tiesiog pamiršote ar nespėjote to padaryti...

Ar vaistai visus veikia vienodai?

Ne. Įvairūs atlikti tyrimai rodo, jog į vaistus kiekvienas žmogus reaguoja individualiai. Vaistų poveikį gali nulemti fermentų koncentracija, kuri priklauso ne tik nuo lyties, bet ir tautybės. Pavyzdžiui, buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, jog kai kurie medikamentai puikiai veikia afrikiečius, tačiau yra visiškai neveiksmingi europiečiams.

Ar rūgštus maistas gali išgraužti skrandžio sienelę?

Ne. Tiesa ta, kad nuo rūgštaus maisto (ypač gazuotų gėrimų) gali atsirasti rėmuo, padėti skrandžio rūgštingumas.

Ar nuskausminamieji vaistai gali numalšinti galvos skausmą?

Ne. Nuskausminamieji vaistai nuslopina skausmo jutimą, tačiau jie nepašalina skausmo priežasties.

Kartais žmogus galvoja „Ai, palauksiu ir tas galvos skausmas praeis savaime“. Taip galvoti nereikėtų ir tikrai ne visus skausmus reikia kęsti, nes yra manoma, jog dažnai jaučiant skausmą organizme išsivysto skausmo atmintis. Ji verčia jausti negalavimus ir tada, kai nebelieka jų priežasties. Tad laiku paimti vaistai nuo skausmo gali padėti ne tik išsivaduoti nuo to nemalonaus skausmo,  bet ir ateityje išvengti kitų sveikatos sutrikimų.

Ar peršalimo ligomis susergame tik tuomet, kai sušąlame?

Ne, ne tik. Peršalimo ligas sukelia įvairūs virusai, kurie į žmogaus organizmą gali patekti per orą, sąlytį su kitu žmogumi. Tačiau tiesa, jog žiemą peršalimo ligomis sergame dažniau. Žiemą dažniau mus vargina kosulys, sloga, aukšta temperatūra, tačiau vasarą dažniau kenčiame nuo kitų bakterinių ar virusinių ligų, pavyzdžiui, gerklės skausmo, kuris atsiranda suvalgius karštą dieną šaltų ledų ar iš gerai kondicionuojamo automobilio perėjus į šiltą aplinką.

Negydoma sloga savaime praeina per keletą dienų. Tai kam ją gydyti ir pirkti tuos vaistus?

Ne, negydoma sloga gali tęstis daug ilgiau. Vaistai nuo slogos ne tik natūraliai atkemša ir valo nosį, nuramina sausą ir sudirgusią nosies gleivinę, bet ir padeda išvengti negydomos slogos komplikacijų – ūminio rinosinusito.

Ar labiausia dantims kenkia cukrus?

Ne. Cukrus tikrai nėra pats didžiausias dantų priešas. Kartais tėveliai pyksta ant savo vaikų sakydami „Valgai saldainius ir va, matai, ir vėl atsirado danties skausmas“. Tėveliai turėtų atsiminti, jog dantis dengiantis emalis yra pati kiečiausia medžiaga žmogaus organizme, kuri jautriai reaguoja į rūgštis.

Būtent maiste esančios rūgštys labiausiai ir gadina danties emalį. Tad tiems, kurie rūpinasi dantų sveikata, labiausia reikėtų vengti produktų, kuriuose gausu rūgšties – saldžių gazuotų gėrimų, vaisų sulčių...

Ar valgant mažiau mano skrandis susitrauks?

Ne. Skrandžio forma išlieka tokia pati. Žmonės, kurie laikosi dietų, greitai pajunta, jog jų skrandis tarsi susitraukė ir suvalgyti jie gali vis mažiau ir mažiau, o nuo didesnio maisto kiekio net atsiranda virškinimo sutrikimai. Tiesa ta, kad visa virškinimo sistema pripranta prie mažų porcijų, todėl gausiai pavalgius ji yra perkraunama, gali būti jaučiamas sunkumas skrandyje. Vienintelis skrandžio mažinimo būdas – tai tik skrandžio mažinimo operacija.

Taigi, tikimės, jog atsakė bent į keletą klausimų, kurie Jums ilgą laiką nedavė ramybė. Jei dar liko neatsakytų klausimų – klauskite, jei ne savo gydytojo, tai bent medicininių knygų. Nes juk blogiausia yra gyventi nežinioje...

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai