Drąsi ekstremalė Evelina Savickaitė su tuomet dar tik būsimuoju vyru Karoliu Kazlauskiu (dabar jie jau susituokę, gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje) prieš kelerius metus metė sau rimtą iššūkį – apkeliauti pasaulį! Ir ne tūkstančius eurų tokiai kelionei paaukojant, o… autostopu! Kaip tarė jauna pora, taip ir padarė. Kalbuosi su Evelina, kas jiems tokią mintį „pamėtėjo“, ir kuo ši pusantrų metų trukusi kelionė įsiminė…
Pirmasis klausimas – prisistatykite mūsų skaitytojams.
Ir aš, ir dabartinis mano vyras Karolis gimėme ir užaugome Lietuvoje. Aš – Kauno Santakos krūmus ir Kauno pilies kertes išlakstęs vaikas, Karolis – buvęs Šilalės šaligatvių „mindytojas“. Taip viskas susiklostė, kad Didžiojoje Britanijoje, Niukastlio mieste, abu atsidūrėme skirtingais keliais… Karolis studijavo kompiuterinę inžineriją, o aš, kitame mieste gilindamasi į meno psichoterapiją, apsigyvenau čia ir radau darbą. Būtent šiame Šiaurės Anglijos krašte ir gimė, ko gero, didžiausio gyvenimo iššūkio idėja.
Tas iššūkis buvo – apkeliauti pasaulį? Ir ne susitaupius tūkstančius eurų, o pasirenkant kaip įmanoma pigesnį variantą – autostopu? Kuriam iš judviejų tokia mintis pirma šovė į galvą?
Su Karoliu susipažinome lietuvių bendruomenėje minint Vasario 16-ąją. Netrukus kartu su draugų būreliu pamėgome savaitgaliais žygiuoti ežerų krašto ar Škoti jos kalvomis. Tada abu ir pajutome, kad vis norime kažko sudėtingesnio, sunkesnio, trumpai tariant – „nukrypti“ nuo įprasto maršruto. Todėl gana greitai atidėjome kitus gyvenimo planus ir vieną vakarą, gurkšnodami žaliąją arbatą ir tyrinėdami žemėlapį, sutarėme, kad leisimės į kelionę aplink pasaulį. Keliones labai mėgau nuo anksčiau, turėdama kelias laisvas dienas ar savaites, visada išsiruošdavau į skirtingus kontinentus. Man buvo be galo įdomu susipažinti su skirtingomis kultūromis, pasibastyti po gamtą ar atlikti praktiką meno terapijos srityje. O Karolis turėjo nemenkos kelionių autostopu patirties Europoje, todėl jis ir buvo būtent tokio keliavimo entuziastas. Man, tranzavusiai daugiausia Lietuvoje, mintyse iškart kilo keli nemalonūs scenarijai – o jeigu kokia bėda?.. Tačiau nuotykiai, kuriuos jau įsivaizdavau, viliojo kur kas stipriau, nei gąsdino galimi netikėtumai. Mūsų situacijai toks minimalistinis keliavimo būdas tiko idealiai: abu nesibaidėme miegoti palapinėje tiek per didžiausią šaltį, tiek per karščius... Prireikė pusmečio pasiruošti kelionei, ir – pirmyn į nežinomybę...
Kaip vyko pasiruošimas šiam neeiliniam, ne vieną mėnesį trukusiam įvykiui?
Žmonės į svečius, nežinomus kraštus vykdavo, tyrinėdavo atrastas teritorijas, mėgaudavosi pasaulio pažinimu nuo senų laikų... Net pasakose dažnas personažas pasileidžia į tolimas šalis laimės ieškoti... Vis dėlto mudu su Karoliu laimės neieškojome, nes buvome laimingi ir be kelionės (juokiasi). Mums galbūt norėjosi „išeiti“ iš komforto zonos, pamatyti nepagražintai gyvenančius žmones kur nors Sudane ar Gvatemaloje, patiems ar padedant vietiniams atrasti įspūdingus gamtos kampelius dykynėse, taigoje ar džiunglėse ir, žinoma, išmėginti save. Pasaulyje, o dabar ir Lietuvoje, jau yra gana populiaru keliauti aplink pasaulį dviračiais, pėsčiomis, tranzu ar kitomis priemonėmis. Kas anksčiau buvo įmanoma nebent retam entuziastui, šiandien įmanoma, galima sakyti, bet kuriam iš mūsų, be to, išsiverčiant tik su minimaliu biudžetu.
Kad ir kaip ten būtų, nekėlėte kojos iš laikinų namų Didžiojoje Britanijoje be dolerio, euro ar svaro kišenėje... Gal prieš kelionę apsirūpinote dosniais rėmėjais?
Rėmėjų neturėjome, tačiau ne vienas kelionių mylėtojas ar šiaip dosnus žmogus paremdavo vienu kitu euru, nes mūsų kelionėje įžvelgė prasmę, slaptas mūsų svajones ar tiesiog norėjo palinkėti gero kelio. Be abejo, turėjome šiek tiek susitaupę ir patys... Prieš žygį sutarėme, kad privalome išsiversti su 8–9 eurais per dieną, nors iš tikrųjų išleisdavome perpus mažiau. Pasiėmėme tiek pinigų, kad užtektų maždaug metams-pusantrų. Na, o kalbant apie kelionės maršrutą galima pasakyti, kad net kelis mėnesius svarstėme, kokią kelio liniją pasirinkti: tyrinėjome žemėlapį, braižėme jame galimus maršrutus, skaitėme keliautojų forumus, aiškinomės, kokiose šalyse pakeliui galima įsigyti reikiamas vizas ir kt. Taigi šiokį tokį planą turėjome ir, tenka pasidžiaugti, kad jį, galima sakyti, išpildėme.
Jūsų kelionė pagal planą turėjo trukti apie pusantrų metų. Per tiek laiko galima ne vieną kartą sunegaluoti ir net ligoninėje atsidurti... Kiek dėmesio galimiems sveikatos sutrikimams skyrėte, ruošdamiesi nenuspėjamai kelionei?
Taip, mūsų kelionė truko pusantrų metų, tad suprantama, kad toks ilgas žygis reikalauja didžiulės ištvermės. Visada sau kartodavome, kad keliaujame ne sprintą, o maratoną, todėl turime būti vienas kitam atlaidesni, saugoti save ir vienas kitą. Su savimi turėjome kelionės vaistinėlę, kurioje gulėjo dezinfekavimo priemonės, pleistrai, vandens valymo tabletės, vaistai nuo skausmo ir temperatūros. Tiesa, vaistinėlės prireikdavo itin retai, nes mūsų protai turbūt neleido sirgti mūsų kūnams (juokiasi). Antai net miegant palapinėje žiemą prie 25 laipsnių šalčio Turkijoje, ryte aunantis įšalusius batus sugebėjome nesusirgti, išlikome sveiki. Gal iš tiesų, jei save mobilizuoji tokiam maratonui, jį ir atlaikai... Tiesa, dar buvome pasiėmę multivitaminų, kad, jei neturėtume progos sveikai, visavertiškai maitintis, bent iš tokių piliulių gautume trūkstamų medžiagų. Pasakysiu dar vieną labai svarbų dalyką – ne tik rengdamiesi kelionei, bet ir kelionės metu kasryt darydavome mankštą, ypač stiprindavome nugaros raumenis, nes juk būtent nugarai kliuvo didžiausias krūvis – mūsų kuprinės svėrė apie 20 ar net 30 kilogramų, ypač po to, kai apsirūpindavome maisto atsargomis. Nuolat tokius svorius kilnojant iš sunkvežimio ar automobilio, galėjome rimtai pakenkti stuburui... Nors poilsio, miego sąlygos buvo labai įvairios – tai pakelėje, tai pajūryje, kalnuose ar džiunglėse, stengdavomės laikytis miego režimo.
Aišku, dažnai mūsų miegas būdavo lyg triušio: stačiomis ausimis, pasąmoningai visada pasirengus stoti į kovą su menamu priešu. Tam tikra baimė persekiojo nuolat – net į sapnus įsipindavo neaiškių aplinkos garsų... Beje, nei aš, nei Karolis nebuvome silpni – gal užgrūdino gamtoje leista vaikystė, gal kad visą laiką stengėmės gyventi sveikai, valgyti daug daržovių, aktyviai judėti.
Ar buvote įsigiję kelionės sveikatos draudimą?
Sveikatos draudimą (kompanijų „Ace UK“, o vėliau – „World Nomands“) turėjome, tačiau jo taip ir nepanaudojome. Šis draudimas būtų gelbėjęs nelaimingų atsitikimų atveju, taip pat jei būtų prisireikę gydytis ligoninėje – būtų padengtos medicinos, o blogiausiu atveju – repatriacijos išlaidos.
Ar buvote aptarę tikimybę, ką darytumėte, jei užgriūtų didelė nelaimė – trauma, sunki liga?
Tokiu atveju būtume be jokių dvejonių kreipęsi į vietos ligoninę ar medicinos centrą. Beje, atkakus iš Australijos į Havajus vieną kartą teko kreiptis į medikus dėl šlapimo pūslės uždegimo, todėl tiesiu taikymu ir nudrožėme pas vietinius gydytojus, kurie išrašė antibiotikų. Kitokių negalavimų kelionės metu, laimė, pavyko išvengti. Apie nelaimingus atsitikimus stengėmės negalvoti...
Kiek svarbu psichologinis nusiteikimas tokioje neįprastai ilgoje kelionėje? Juk bet koks, net menkiausias, nesusipratimas gali ilgam išmušti iš pusiausvyros?
Keliaudamas neretai gali atkapstyti netikėtą savo asmenybės dalį, kurios patogiame, sėsliame gyvenime tiesiog neturėtum progos pajausti, išbandyti. Kelyje sutelkėme visas jėgas, nes žygis nebuvo vien malonumas, bet ir darbas – darbas su savimi ir kitu, kartu einančiu asmeniu. Reikėjo būti pasirengusiems viskam – šalčiui ir audroms, gyvūnų vizitams ir netikėtoms pažintims, nuovargiui ir tarpusavio nesutarimams. Tačiau, kai esi maksimaliai susitelkęs, net ir netikėčiausiose situacijose greitai atrandi sprendimus – regis, atsakymas, teisingas sprendimas atkeliauja iš pasąmonės. Svarbiausia tokioje kelionėje prisijaukinti nežinią, priimti faktą, kad ne viską įmanoma sukontroliuoti ir numatyti... Kartu labai svarbu išmokti laiku sustoti ir pailsėti – kad ir juokingai tai skambėtų... Mūsų atveju tai buvo labiau savęs įveikimo maratonas nei atsipalaidavimas. Taip kur kas įdomiau – pasigalynėti su savimi ir savo kelione, jos teikiamais iššūkiais...
Kaip šiame maratone maitinotės? Juk svečiuose kraštuose, ypač egzotiškose šalyse, pasistiprinus net ir prestižiniame restorane galimi įvairiausi virškinimo trakto sutrikimai...
Kadangi keliaudami siekėme būti nepriklausomi, turėjome iš dviejų gazuotų gėrimų skardinių susikonstravę lengvą spiritu kūrenamą prikaistuvį. Šis mus gelbėdavo, kai nuošaliose vietose reikėdavo greitai išsivirti košės ar sriubos. Vis dėlto maloniausia būdavo ragauti tai, ką valgo vietiniai gyventojai, dėl šios priežasties net atsisakėme savo pusantrų metų apsisprendimo nevalgyti mėsos. Nujautėme, kad būsime vaišinami, todėl nenorėjome sukelti nepatogumų tiems, kurie bus mums dėmesingi, vaišingi ir dosnūs... Iki pat Egipto, t. y. kelionės pabaigos, nė vienoje šalyje skrandžiai mūsų nepavedė, kaip dabar juokaujame, ko gero, pamažu kelionės metu mūsų pilvai „adaptavosi“. Teko gerti vandenį iš Sudano dykumoje laikomų indų vietiniams atsigaivinti, nežinant, nei iš kur jis atgabentas, nei kokia jo kokybė; teko valgyti gatvės prekeivių maistą visuose kontinentuose, nes jis – ir pigus, ir skanus! Vis dėlto būsimiems keliautojams patarčiau vandenį valyti specialiomis tabletėmis ir būti atsargiems užkandinėse.
Turbūt išsiruošę į tokią ekstremalią kelionę nepamiršote pasiskiepyti nuo sunkių ir pavojingų užkrečiamųjų ligų?
Mūsų kelias driekėsi per 6 žemynus: Europą, Aziją, Australiją, abi Amerikas ir Afriką, iš viso nukeliavome apie 72 tūkst. kilometrų, apsilankėme 44 šalyse. Tiesa, mes ne tik keliavome autostopu, bet ir plaukėme kanoja (JAV teritorijoje, Misisipės ir Ilinojaus upėmis). Kiekvienas kontinentas ar šalis yra savotiškai žavūs, kartu ir pavojingi. Australijoje žmonės yra atsipalaidavę ir smagūs, bet reikėjo itin saugotis gyvačių bei vorų; Afrikoje teko saugotis net ir žmonių, taip pat – plėšriųjų gyvūnų. Na, o daugiausia įtampos sukėlė Venesuela, nors mums ten, laimė, irgi nieko blogo nenutiko. Vietos gyventojai ten mums nė karto neleido nakvoti miškelyje – atveždavo iki policijos punkto, kurių ten itin gausu. Prie policijos, tikino, yra kur kas saugiau.
Na, o skiepais, be abejo, apsirūpinome. Prieš kelionę pasiskiepijome nuo difterijos, poliomielito ir stabligės, taip pat hepatito A, vidurių šiltinės, geltonosios karštligės, meningito. Svarstėme, ką darysime keliaudami maliarijos regionuose. O Kinijoje mūsų antimaliarinių vaistų paieškos baigėsi kuriozinėmis istorijomis – šiame krašte itin populiarios natūralių preparatų vaistinės ir net ligoninės. Sužinoję, kaip kiniškai yra maliarija, į vieną jų ir nukakome.
Modernus pastatas, zuja nepriekaištingai atrodantys darbuotojai. Medikai tuojau pasiruošė mums padėti – atnešė tuntą paketėlių su bala žino kokiais skirtingų spalvų ir kvapų milteliais. Jei jau tokių vaistų įsigijome, nejaugi neišbandysime!.. Tačiau, įsėdusi į vieną automobilį ir sukorusi nemenką atstumą, staiga pamačiau, kad Karoliui – blogai: veidas perbalęs, duoda ženklus, kad reikia stoti. Ir strimgalviais – į pakelės krūmus… Kokius aštuonis kartus taip priverstinai stojome… Supratome, kad tai – nuo karčiųjų miltelių, kurių ėmėme vengti.
Maliarija nesusirgome, bet ar dėl to, kad gėrėme tuos miltelius, ar kad mūsų organizmai stiprūs, taip ir liko neaišku. Vis dėlto prieš iškeliaujant į Pietų Ameriką ir Afriką bei JAV įsigijome antimaliarinių tablečių. Šie antibiotikai labiausiai ir išvargino mūsų kūnus, todėl grįžus namo pirma užduotis buvo atkurti žarnyno bakterijų pusiausvyrą.
Jūsų Gyvenimo kelionės įspūdžiai neseniai atgulė į knygą… O kuo užsiimate dabar, kokias svajones puoselėjate?
Po kelionės su Karoliu susituokėme, o šiuo metu jau džiaugiamės dvynukais. Taigi ankstesnioji mūsų gyvenimo kelionė įgijo kitą prasmę. Todėl galime sakyti, kad dabar esame naujajame Gyvenimo kelionės etape…
Kalbėjosi V. Grigaliūnienė
Farmacija ir laikas, Nr.1, 2017m.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę