XIX a. atsirado pirmieji skiepai nuo virusų ir bakterijų, tačiau net iki pat XX pradžios kėlė itin didelę grėsmė žmonių gyvybei bei sveikatai. Tai įrodo istoriniai šaltiniai, kuriuose matoma, kaip per kelias dienas epidemija sunaikindavo nekaltų žmonių gyvybes...Laimei, viskas pasikeitė sulig penicilino atsiradimu. 1929 m. šis antibiotikas užkirto kelią daugeliui mirtinų ligų.
Cholerą – gyvybes „šienaujanti“ liga
Ilgą laiką pasaulio istorijoje Cholera buvo viena iš pavojingiausių ligų, kuri dažnai buvo vaizduojama kaip giltinė su dalge šienaujančia žmonių gyvybes. Laimei, XIX a., pabaigoje buvo išrasti skiepai, kurie gerokai padėjo sumažinti šios ligos sukeltą mirtingumą.
Dar ir dabar pasaulyje pasitaiko Choleros atvejų. Dažnai ši liga būna įvardinama kaip neplautų rankų liga. Į organizmą choleros virusas gali patekti per užkrėstą vandenį arba per kontaktą su užkrėsto žmogaus išskyromis.
Tie, kuriuos paveikia liga, kenčia nuo tokių simptomų kaip vėmimas, viduriavimas. Vienas iš paskutinių didelių choleros epidemijos atvejų pasaulyje buvo užfiksuotas Haityje, 2012 metais, kuomet mirtingumas siekė net 1,2 proc. Dėl to medikai perspėja - prieš vykstant į egzotiškas šalis kiekvienas žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata, turėtų pasiskiepyti. Vakcinos keliautojams yra skirstomos į tris grupes: privalomas, rekomenduojamos ir rutininės. Privalomų vakcinų grupei priskiriamos vakcinos nuo geltonojo drugio, rekomenduojamos nuo hepatito A, vidurių šiltinės, choleros, pasiutligės, meningokokinės infekcijos, rutininės – nuo stabligės, hepatito B, gripo. Skiepai pasirenkami atsižvelgiant į tai, į kokią šalį žmogus keliauja, pavyzdžiui, keliaujant po Azijos šalis yra didelė rizika užsikrėsti parazitinėmis ar bakterinėmis ligomis, o štai Afrikoje iškyla didelė rizika užsikrėsti vidurių šiltine, maliarija ar geltonuoju drugiu ir kitomis virusinėmis infekcijomis.
Opaligė: netaisyklingos mitybos, streso ir bakterijų sukeliama infekcija
Netaisyklinga mityba, greitas gyvenimo tempas ir stresas – tai veiksniai, kurie gali išprovokuoti atsirasti įvairias skrandžio ir žarnyno opas. Skrandžio ir žarnų sienelės nuo aštrių virškinimo sulčių rūgščių poveikio saugo gleivių sluoksnis, tačiau šį apsauginį sluoksnį kartais gali pažeisti susidariusios opos. Tiesa, medikai iki šiol neranda vienareikšmio atsakymo.
Vieni teigia, kad stresas ir neteisinga mityba gali įtakoti opaligės atsiradimą, kiti sako, jog dėl opaligės atsiradimo kalta bakterija Helocibater pylori, dėl kurios iš dalies ir atsiranda peptinės opos, kurios dažniausiai susidaro pradinėje plonosios žarnos atkarpoje – dvylikapirštėje žarnoje, nors kartais jos pažeidžia ir skrandžio sieneles.
Prancūzų leidinio „Le Petit“ Choleros iliustracija (1912 m.)
2005 metais australų mokslininkams Robinui Warrenui ir Bariui Mashalui buvo įteiktos Nobelio premijos už tai, jog jie išrado antibiotikus sunaikinančius Helicobacter pylor, kurie padėjo visiškai pagydyti opalige sergančius žmones.
Opaligės gydyme svarbų vaidmenį atlieka ir mityba. Tinkamai sureguliuota mityba ir tam tikri maisto produktai padeda gydyti opaligę. Atsisakius cukraus, alkoholio, kavos būtų galima sumažinti riziką susirgti opalige, o sergant ja – palengvinti opų gijimą.
Stresas sukelia ne tik psichologines, bet ir fizines problemas. Skrandžio skausmas, virškinimo sutrikimai, peptinių opų atsiradimas - visa tai yra padarinys ilgalaikio streso, įtemto gyvenimo būdo. Labai svarbu gyvenime vengti streso, maistą valgyti ne paskubomis, o iš lėto, reguliariu laiku.
Kas toliau?
Ir nors cholera bei opaligė – tai tik dvi infekcijos, kurias šįkart aprašėme, tačiau pasaulyje jų yra kur kas daugiau. Štai kad ir prieš keletą metų Afrikoje paplitusi ir po Europą pradėjusi plisti Ebola. Ši sunki, dažnai mirtina infekcinė liga, išgąsdino viso pasaulio gyventojus ir privertė gerokai susimąstyti, ar esame pasiruošę tolimesnėms epideminėms ligoms?
L.Rimgailė
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę