Kas lemia nevaisingumą?


Dauguma žinome, kad moters vaisingumas mažėja bėgant metams, tačiau net vaisingiausiu (ir kitais atžvilgiais sveikiausiu) laikotarpiu moters galimybėms susilaukti sveiko kūdikio įtaką gali daryti gyvenimo būdą formuojantys pasirinkimai bei išorės veiksniai.

„Norinčios padidinti pastojimo tikimybę moterys dažnai nežino, ką geriausia tokiu atveju daryti ir ko vengti“, – teigia San Antonijo (Teksaso valstija) endokrinologas ir vaisingumo specialistas dr. Franciscas Arredondas. Šiame straipsnyje apžvelgiame keletą veiksnių, kurie daro (arba nedaro) įtaką moters vaisingumui, ir nurodome, ką daryti, jei bandote pastoti.

 

Nutukimas

 

„Papildomi kilogramai gali paveikti hormonų gamybą, dėl to sudėtingiau pastoti, – sako Filadelfijos Tomo Džefersono universiteto Džefersono medicinos koledžo akušerijos ir ginekologijos katedros vedėjas dr. Williamas Schlaffas. – Kuo daugiau antsvorio moteris turi, tuo didesnė tikimybė, kad ji patirs kiaušidžių veiklos sutrikimų.“ 2009 m. atlikto tyrimo, publikuoto žurnale „Fertility and Sterility“, išvadose nurodoma, kad moterims, kurios būdamos 18 metų turėjo antsvorio, dažniau išsivystė policistinis kiaušidžių sindromas, jos dažniau susidūrė su nevaisingumo problemomis. Minėtas sindromas – dažniausiai pasitaikantis hormoninis reprodukcinio amžiaus moterų sutrikimas, viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių.

 

Per liesa

Ne tik didesnis kūno riebalų kiekis gali paveikti vaisingumą, įtaką gali daryti ir nepakankamas jų kiekis. Taip gali nutikti dėl to, kad moterys, kurių kūno masė pagal KMI yra nepakankama, stokoja leptino – hormono, kontroliuojančio alkį bei sotumo jausmą. O kai jo trūksta, kaip teigiama Harvardo universiteto tyrime, sutrinka mėnesinių ciklas. „Išlaikyti tinkamą kūno svorį – kuris atitinka KMI ir kuris pasiekiamas sveikai maitinantis ir mankštinantis – vienas svarbiausių dalykų, kuriais turi pasirūpinti moteris, norėdama padidinti savo pastojimo galimybes“, – tikina dr. Arredondas.

 

Senėjimas

Penktą ir šeštą dešimtį pasiekusioms moterims (kai jau įvykusi menopauzė) nevyksta ovuliacija, tad jos nebegali ir pastoti. Tačiau ir likus dešimtmečiui iki menopauzės moterys gali susidurti su vaisingumo problemomis, nes ovuliacija darosi nereguliari, mažėja kiaušinėlių skaičius – tai laikas, žinomas kaip perimenopauzė. 

Oficialiai nėra nustatyta, kokio amžiaus sulaukus ima mažėti vaisingumas, tačiau daugelis gydytojų tvirtina, kad pastoti sunkiau sulaukus 35 metų. Vis dėlto šis amžius kiekvienai moteriai skirtingas; kai kurioms perimenopauzė prasideda anksčiau, o kitos lieka vaisingos ir sulaukusios penktos dešimties. Todėl svarbu, kaip tvirtina dr. Schlaffas, kad bet kokio amžiaus moterys, susidūrusios su sunkumais dėl pastojimo, kuo anksčiau pasikonsultuotų su specialistu.

 

Jūsų mama

Paklauskite mamos, kiek jai buvo metų, kai prasidėjo menopauzės simptomai. Jei jie prasidėjo anksčiau nei įprasta, tada jūsų greičiausiai laukia tas pats. „Moterys gimsta turėdamas tam tikrą skaičių kiaušinėlių, – aiškina specialistas. – Esama ir tam tikrų genetinių veiksnių, dėl kurių galite gimti su didesniu ar mažesniu skaičiumi kiaušinėlių nei įprastai, arba galite greičiau nei vidutinė moteris tuos kiaušinėlius sunaudoti.“ Žinoma, nesate pasmerkta patirti tokio paties scenarijaus kaip jūsų motina. Jūsų gali neveikti išorės veiksniai, kurie galbūt darė įtaką jūsų gimdytojai.

 

Namų ūkyje naudojami chemikalai

Remiantis 2013 m. tyrimu, kuris buvo publikuotas žurnale „Environmental Health Perspectives“, teršalų, pesticidų ir pramonės junginių poveikis gali sumažinti poros galimybes susilaukti vaikų net 29 proc. Be to, Vašingtono universiteto 2015 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad 15 plačiai naudojamų chemikalų yra susiję su ankstyva menopauze. Tarp tų chemikalų yra 9 polichlorinti bifenilai (pastarieji uždrausti nuo 1979 m., tačiau randami senesniuose produktuose), trys pesticidai, dvi plastiko formos, vadinamos ftalatais (dažnai randami asmeninės higienos bei grožio produktuose, tokiuose kaip kvepalai ir nagų lakas), ir toksinas furanas – šalutinis pramoninio degimo produktas.

 

Rūkymas

Rūkymas gali pakenkti besivystančiam embrionui, tačiau dėl cigarečių smarkiai sumažėja ir pastojimo tikimybė. „Rūkymas yra 13 proc. visų nevaisingumo atvejų priežastis“, – tvirtina Amerikos reprodukcinės medicinos asociacija. (2014 m. atlikto tyrimo duomenimis, moters rūkymas gali turėti įtaką net jos sūnaus vaisingumui.) 

„Rūkalų dūmai ardo tiek vyrų, tiek moterų hormonus, pažeidžia DNR, – sako dr. Arredondas. – Be to, visai nebūtina labai daug rūkyti. Net tik kartais parūkančios arba kitų dūmais kvėpuojančios moterys kenčia nuo sutrikusios endokrininės funkcijos ir gali susidurti su didelėmis vaisingumo problemomis.“

 

Alkoholis

Kad keli gėrimai paveiktų vaisingumą, įrodymų nėra, tačiau gydytojai įspėja dėl nuolatinio gėrimo (moteriai tai daugiau nei vienas gėrimas per dieną) – toks alkoholio vartojimas siejamas su padidėjusia ovuliacijos sutrikimų rizika. 2004 m. Švedijoje vykdyto tyrimo metu 18 metų buvo tiriami 7 000 moterų duomenys, rezultatai rodo, kad daugiausiai alkoholio vartojusios moterys dažniau kreipėsi pagalbos dėl nevaisingumo gydymo. 

Tikriausiai žinote, kad privalote nebevartoti alkoholio, jei manote, jog galite būti nėščia. Vartojant alkoholį ankstyvojo nėštumo metu (ir galimai dar prieš pastojant) didėja priešlaikinio gimdymo rizika. Ar vėliau nėštumo metu gerti saugu, tikslių rekomendacijų kol kas nėra. Nemažai gydytojų tvirtina, kad nedidelis kiekis alkoholio nepakenks, tačiau Ligų kontrolės ir prevencijos centras ir organizacija „Surgeon General“ įspėja, jog geriau to nedaryti, nes įrodymų, kad tai nėra žalinga kūdikiui, taip pat nėra.

 

Žindymas

Kad žindant pastoti neįmanoma – mitas, tačiau tiesa, kad maitinant krūtimi vieną kūdikį gali būti sudėtingiau susilaukti kito. „Maitinimas krūtimi daro įtaką ovuliacijai, – sako dr. Schlaffas. – Vis dėlto pastoti nėra neįmanoma, tad šis apsaugos būdas negali būti vienintelis. Žinoma, apsisprendimas žindyti gali trikdyti vaisingumą.“ Vyresnės mamos, norinčios susilaukti dar vieno kūdikio prieš sumažėjant jų vaisingumui, turėtų pasitarti su gydytoju, kiek laiko maitinti krūtimi anksčiau pagimdytą vaiką. Kitu atveju geriau luktelėti maždaug pusantrų metų prieš pastojant dar kartą: 2014 m. Sinsinačio universiteto Medicinos koledžo atliktas tyrimas rodo, kad moterys, po gimdymo laukiančios mažiau nei 18 mėnesių, norėdamos vėl pastoti, tikėtina, trumpiau nešios vaisių, taip pat joms padidėja ir priešlaikinio gimdymo rizika. 

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai