Kava ir arbata – pirkliai kuria istoriją (I dalis)

 

Gustavas Wilhelmas Pauligas (1850–1907) gimė Vokietijoje, Liubeko mieste, sodininko šeimoje. Sulaukęs 21 metų garlaiviu atvyko į Suomiją dirbti klerku „Nokia“ kompanijoje – tai nebuvo nieko ypatingo, nes Liubeko verslo bendruomenė palaikė ryšius su Suomija dar nuo Hanzos sąjungos laikų. Daugelis suomių verslininkų mokėsi amato paslapčių Liubeke, daugelis vokiečių dirbo suomiškose kompanijose. Iki persikeldamas į Suomiją, G. Pauligas dirbo pameistriu „Piehl & Fehling“ kompanijoje, prekiaujančioje vadinamosiomis kolonijų prekėmis – kava, prieskoniais, šokoladu ir kakava. Dirbdamas su gėrybėmis, atvežtomis iš tolimų ir egzotiškų kraštų, kiekvienas jaunuolis neišvengiamai užsigeisdavo kada nors ten patekti. G. Pauligas į tuos kraštus nenukeliavo, tačiau ambicingai užsidegė tomis gėrybėmis prekiauti, kai tik atsiras galimybė. Pavyzdžiui, Suomijoje. Žinoma, ten reikėjo adaptuotis prie naujų gyvenimo sąlygų. Darbas „Nokia“ kompanijoje tam puikiai tiko. Darbštus ir sąžiningas jaunuolis greitai pelnė gerą reputaciją. Kai 1873 metais „Nokia“ būstinė persikėlė į Helsinkį (kad būtų arčiau pagrindinių transporto mazgų ir prekybos centrų), į sostinę persikėlė ir G. Pauligas. Ten jis gyveno kukliai – taupė pinigus savo kompanijai steigti. Helsinkyje jis susipažino su daugeliu verslininkų, ir vienas jų, rusas Pavelas Sinebričiovas, suteikė pirmąją paskolą. 1876 metais Imperinis Senatas pripažino prekybos agentą Gustavą Wilhelmą Pauligą Suomijos piliečiu, ir tais pačiais metais jis atidarė Helsinkyje savo parduotuvę, prekiaujančią, anot reklaminio skelbimo, „kolonijų prekėmis – reikiamais kiekiais ir geromis pristatymo sąlygomis“. Pirkėjai čia rasdavo žalių kavos pupelių, prieskonių, cukraus, ryžių, razinų, džiovintų vaisių, aliejų, portveino ir konjako. Daugumą prekių G. Pauligui iš Vokietijos tiekė jo buvęs darbdavys „Piehl & Fehling“. Per pirmuosius savo verslo metus G. Pauligas importavo į Suomiją 303 tonas žalios kavos. G. Pauligas suvokė, kaip palengvinti žmonėms gyvenimą – pardavinėti jiems jau skrudintas kavos pupeles. „Skrudinti kavą yra ne verslas, o smagus hobis“, – sakė jis. Šitas hobis 1904 metais pradėjo Suomijoje pramoninį kavos skrudinimą. Tokios kavos pupelės, supakuotos į penkių kilogramų skardines, buvo perkamos taip gerai, kad G. Pauligas sukūrė savo prekės ženklą – „P“ raidę, žyminčią jo kompanijoje skrudintas kavos pupeles. G. Pauligas mirė 1907 metais, sulaukęs 56 metų, verslą perėmė jo žmona Bertha Paulig, ir kompanija išliko šeimos rankose iki šių dienų. Johannas Jacobsas (1869–1958), gimė kaime netoli Vokietijos miesto Bremeno, daugiavaikėje ūkininko šeimoje. Savaime suprantama, baigus pradinę mokyklą jam teko stoti prie žemės darbų, tačiau jis netruko suvokti, kad toks užsiėmimas – ne jam. Sulaukęs 15 metų J. Jacobsas tapo Bremeno pirklio parankiniu. Prekyba Europoje išgyveno neregėtą pakilimą: karai tarp valstybių jau buvo pasibaigę, prasidėjo industrializacija, žemyną raižė geležinkeliai, nusidriekė ryšiai su kitais kontinentais, sparčiai augo vidurinė klasė. metų, per kuriuos išsiugdė unikalius įgūdžius maišyti ir gaminti gerą kavą.

1895 metais jis Bremeno centre atidarė savo nedidelę kavos, arbatos, šokolado ir kakavos parduotuvėlę. Išgirdęs, kad Amerikoje išrasta pramoninė kavos pupelių skrudinimo technologija, iškart suvokė to reikšmę ir 1907 metais įsteigė savo kavos skrudinimo įmonę ir pažadėjo pirkėjams paskrudinti kavą pagal jų skonį, atsižvelgiant į „kiekvienos pupelės struktūrą ir charakterį“ (kad ir ką tai reikštų) ir taip išgaunant „ypatingą kavos skonį“. Tokia reklama suveikė ir padėjo J. Jacobso kompanijai suklestėti. Kavos vartojimas Vokietijoje augo, kaip ir Johanno verslas. Siekdamas išplėsti jį už Bremeno miesto ribų, J. Jacobsas 1926 metais įsteigė naują kompaniją „Joh. Jacobs & Co.“, išvežiojančią jo kavą po visą Vokietiją, vėliau – ir visą Europą. 1930 metais į kompaniją atėjo dirbti įkūrėjo sūnėnas Waltheris J. Jacobsas (vėliau perėmęs ir visą verslą), kuris sukūrė kompanijos logotipą skrudintos kavos pupelių pakuotėms – juodos ir geltonos spalvų „Jacobs Kaffee“ ženklą. Tais laikais tai buvo neįprasta, tačiau suteikė ženklų pranašumą prieš konkurentus – „Jacobs“ kava buvo atpažįstama ir vertinama. „Jacobs“ kompanija priklausė šeimai iki 1982 metų, kol susijungė su Šveicarijos šokolado gamintoja „Interfoods“ ir taip suformavo „Jacobs Suchard“ koncerną, o šį 1990 metais įsigijo amerikietiška maisto kompanija „Kraft“.Luigi Lavazza (1859–1949) gimė mažame Murizengo miestelyje Turino provincijoje, Pjemonte, Šiaurės Italijoje. 1895 metais įsteigė „Lavazza“ kompaniją ir atidarė nedidelę bakalėjos parduotuvėlę Turine. Tais laikais kavą buvo priimta skrudinti, gaminti ir pardavinėti toje pačioje vietoje – ir būtent tai žavėjo L. Lavazza, kurio talentas pagaminti kavą pagal kliento pageidavimą ir vietinius receptus netruko greitai atsiskleisti. 1910 metais jis pradėjo didmeninę prekybą kavos pupelėmis, o kai Pirmojo pasaulinio karo metu prie jo verslo prisijungė trys sūnūs, kavos gamyba ir prekyba tapo vienintele „Lavazza“ specializacija. 1927 metais, kai Italijoje baigėsi Tautų Lygos draudimas importuoti kavą, „Luigi Lavazza S.p.A.“ iškart pavirto viena didžiausių Europoje kavos kompanijų ir tokia liko iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Pats L. Lavazza 1936 metais paliko kompaniją savo vaikams ir mirė po trylikos metų būdamas turtingas žmogus. Šiuo metu kompanija taip pat priklauso jo palikuonims. 1870-aisiais tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo buvo nutiesta geležinkelio linija, o tai paskatino turizmą ir sparčią Suomijos sostinės plėtrą. Mieste ne tik atsirado kanalizacija ir elektra, Helsinkis išvis virto europietiškų miestu: restoranų meniu buvo sudaromi pagal Europos didmiesčių pavyzdį (ir netgi rašomi jie buvo prancūziškai – tarptautine gastronomijos kalba). Būtent ten į Suomiją atėjo mada po puikaus maisto pasimėgauti konjako taurele su kava... O 1896 metais išleistos pirmosios suomiškos kulinarinės knygos receptuose buvo minimi ir egzotiški ingredientai – citrinos žievelė, migdolai, vanilė, petražolės, riešutai, imbieras ir Kajeno pipirai. Ir G. Pauligas buvo pasiruošęs tenkinti tokių prekių poreikį... Tais laikais žmonės parduotuvėje pirkdavo žalias kavos pupeles, kurias namie skrudindavo keptuvėse, nebuvo įprasta pirkti ir maltą kavą.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai