Profesinis gydytojų tobulinamsis: būti ar nebūti


Esu gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Utenos ligoninėje dirbu jau 17 metų. Visada maniau, kad gydytojai turi apibrėžtas teises ir pareigas, kurių viena iš jų – nuolatinis gydytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimas. Profesinio tobulumo siekis – tai sveikintinas gydytojų profesinės karjeros tikslas, todėl šiam tikslui neturi būti jokių kliūčių. Taigi visą šį laiką mano profesinių žinių tobulinimui Utenos ligoninėje nebuvo jokių kliūčių, kol iš pareigų nebuvo atleistas ilgametis šios ligoninės direktorius G. Griškevičius. Vadovaujant šiam direktoriui, gydytojai galėjo laisvai ir nevaržomai dalyvauti įvairiose mokslinėse konferencijose ir kursuose. Beje, įstaigos lėšomis būdavo dengiama net 50 proc. universitetinių tobulinimosi kursų išlaidų, o tai palengvindavo sunkią finansinę tobulinimosi kursų naštą. Prisipažinsiu, gyvenome tikrai neblogai, kol į direktoriaus pareigas nebuvo paskirtas partinės koalicijos statytinis – D. Drunga. Jis panaikino šią dešimtmečiais gyvavusią gydytojų kursų kompensavimo nuostatą. Į viską dar būtų galima užmerkti akis, jei ne mano noras nuolatos tobulinti savo žinias ir siekti profesinių aukštumų. Kiekvienos specialybės gydytojo profesinę veiklą reglamentuoja medicinos norma (anesteziologų – MN 25:2009) ir pareigybinės instrukcijos, kurios ruošiamos įstaigoje, vadovaujantis jau minėta norma. Antai šios normos V skyriaus 10.10 ir 10.12 punktuose yra nurodytos gydytojų teisės: „<...> dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje,
taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinines ir informacines technologijas; dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinėse draugijose, kur nagrinėjami su profesine kvalifikacija susiję klausimai <...>“. O normos VI skyriaus 11.13 punkte yra nurodytos gyd. anesteziologo pareigos: „<...> nuolat
tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka <...>“. Išvada peršasi viena: nuolatinis gydytojo profesinės kvalifikacijos tobulinimas yra ne tik kiekvieno Lietuvos gydytojo teisė, bet ir profesinė pareiga, kurios trikdyti niekam nevalia. Taip pat medicinos normoje yra nurodytos ir sertifikuojamos specialybės. Antai VII skyriuje nurodyta gydytojo kompetencija, 17 punktas: Gydytojas anesteziologas-reanimatologas, baigęs atitinkamus profesinės kvalifikacijos tobulinimosi kursus, gali atlikti:
• 17.1. vidaus organų ultragarsinį tyrimą su kraujotakos dvigubu skenavimu;
• 17.2. širdies ultragarsinį tyrimą su kraujotakos dvigubu skenavimu;
• 17.3. kraujagyslių dvigubą skenavimą.
Gydytojas anesteziologas gali taikyti ir pakaitinės inkstų terapijos metodus, t. y. dirbti hemodializės skyriuose. Taigi, po 16-os darbo metų reanimacijos skyriuje, nusprendžiau įsigyti šias specialybes
ir, baigęs kursus, įsidarbinau Utenos ligoninėje 0,25 etato krūviu gyd. echoskopuotoju ir 0,5 etato hemodializės gydytoju, o darbą reanimacijos skyriuje mečiau. Eilinis skaitytojas galėtų pagalvoti – kodėl šis žmogus skundžiasi? Visos problemos prasidėjo tuomet, kai nusprendžiau gilintis toliau į gydytojo echoskopuotojo profesijos subtilybes, po kursų baigimo praėjus beveik metams. Gydytojas anesteziologas privalo surinkti per penkerius metus ne mažiau nei 120 pagrindinės specialybės valandų, o sertifikuojamų specialybių po 80 val. kiekvienos specialybės. Pagrindinės savo anesteziologo specialybės valandas jau turiu surinkęs, o kai nusprendžiau kelti savo profesinę kvalifikaciją sertifikuojamų specialybių srityse, mane darbdavys verčia tobulintis savo asmeninių kasmetinių atostogų sąskaita. Beje, tobulinimosi kursų išlaidas įsipareigojau padengti iš savo asmeninių lėšų. Kai pernai studijavau gydytojo echoskopuotojo specialybę, likusias dvi kursų savaites darbdavys mane privertė naudoti savo kasmetines atostogas studijų laikotarpiui padengti.

Darbdavio motyvacija neišleisti manęs tobulintis labai paprasta:
1. Aš jau išnaudojau savo tobulinimosi valandų ir pinigų, skirtų mano tobulinimui, limitą, todėl pagrindinės anesteziologo-reanimatologo specialybės licencijos pratęsimui turiu surinkęs pakankamai valandų.
2. Įstaiga taupo lėšas, todėl neturi galimybės darbuotojų siųsti tobulintis pagal jų individualius pageidavimus.
3. Darbdavys nedraudžia man kelti savo kvalifikacijos laisvu nuo darbo metu (kasmetinių atostogų arba nemokamų atostogų sąskaita).
4. Reikiamas 80 val. gyd. echoskopuotojo ir 80 hemodializės gydytojo valandų aš galėsiu surinkti per 4 metus, bet tik ne šiuo metu.

Mano argumentai:
1. Už kursus susimokėsiu iš savo asmeninių lėšų, darbdaviui telieka mane komandiruoti 3 savaitėms į kursus.
2. Darbdavys mane diskriminuoja, versdamas tobulintis savo kasmetinių atostogų sąskaita (tai darė pernai, taip verčia mane elgtis ir šiemet).
3. Keldamas profesinę kvalifikaciją savo kasmetinių atostogų sąskaita, aš prarandu teisę į poilsį, o tai sukels nuovargį ir pablogėjusią darbo atmosferą bei bendravimą su pacientais.
4. Ateityje dėl nepilnaverčio poilsio gali sutrikti mano sveikata, nes anesteziologo darbas yra stresinis.
5. Baigus kaklo organų echoskopijų kursą, bus praplėsta mano profesinė kompetencija, o tai yra sveikintinas dalykas, kadangi už paslaugas įstaigai iš teritorinių ligonių kasų bus mokamos lėšos, taigi įstaiga gaus papildomas pajamas (darbdavys nesuinteresuotas rentabiliu įstaigos darbu?).
6. Padidės mano asmeninės pajamos, kadangi šioje ligoninėje gydytojo echoskopuotojo atlyginimas priklauso nuo atliktų konsultacijų skaičiaus.
7. LR teisės aktai nenumato, kokiu laiku gydytojas privalo kelti savo profesinę kvalifikaciją. Vadinasi, reikiamą tobulinimosi valandų skaičių galiu susirinkti per 1 metus, o vėliau nevykti į kursus.
8. Manau, kad taip elgdamasis darbdavys nusižengia, nes riboja mano profesinės karjeros galimybes, yra nesuinteresuotas tuo, kad įstaiga gautų už paslaugas papildomas lėšas bei žlugdo mano motyvaciją.
9. Buvęs Sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis ne kartą viešai piktinosi, kodėl gydytojai nevažiuoja dirbti į provincijos ligonines. Manau, kad viena iš priežasčių, kodėl jauni gydytojai nevažiuoja dirbti į provincijos ligonines yra ta, kad sudaromi dirbtiniai trikdžiai tobulinti gydytojams savo profesines žinias. Todėl provincijoje jų laukia neišvengiama profesinė degradacija.
10. Mano pusėje yra LR sveikatos ministro įsakymu patvirtintos medicinos normos ir pareigybinių instrukcijų nuostatos ir SAM ministro įsakymu Nr. 132 2002 metais patvirtintos nuostatos (III skyriaus 15 ir 16 nuostatos). Pagal šias nuostatas, darbdavys privalo sudaryti sąlygas privalomam specialisto tobulinimuisi, beje, terminai nėra nurodyti.
11. Manau, kad, neišleisdamas manęs tobulintis, ligoninės direktorius D. Drunga man kerštauja, kadangi ilgą laiką nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų dėl mano įdarbinimo. Todėl aš buvau priverstas kreiptis į ligoninės steigėją – Utenos savivaldybės administraciją, kuri įpareigojo direktorių vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

P. s. Galvoju, kad LGS ir vyr. gydytojų sąjungos nuogąstavimai dėl ligoninių direktorių rotacijos pasitvirtino, kadangi daugelyje rajonų įstaigų vadovai buvo pakeisti lojaliais steigėjui bendrapartiečiais, iš postų šalinant profesionalius vadovus, neatsižvelgiant į kompetenciją, paliekant įstaigų vadovų skyrimo klausimą spręsti siaurame politinių partijų bičiulių rate.


Gyd. Jurijus Blakunovas
 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

D
2015-04-14 01:28
Galų gale kažkas pasakė savo nuomonę apie kvalifikacijos kėlimo nesąmones

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai