Perskaičiusi keletą kolegių įrašų – apie valią bei tikslų kėlimą ir planavimą ėmiau mąstyti ne tik apie tikslus 2015 metams, bet ir apie įpročio galią.
Jei skaitysite psichologinę literatūrą apie tikslų kėlimą, beveik visada rasite pasiūlymą kelti konkrečius tikslus ir aiškiai įvardinti galutinį rezultatą. Tarkime, noriu būti rašytojas, vadinasi galiu pradėti pvz. nuo tikslo parašyti 200 puslapių knygą. Noriu sulieknėti, vadinasi tikslas – numesti pvz. 5 kg. Tačiau kartais galiu ir visai neturėti tokių konkrečių tikslų, o tiesiog įsivardinti kryptis – sveikiau gyventi, tobulinti rašymo įgūdžius, sulieknėti, pradėti bėgioti ir t.t.
Kitaip tariant, niekaip neįsivaizduoti ir negaišti laiko galutiniam rezultatui konkrečiai apsibrėžti, nes kartais nesvarbu, ar turėsite konkretų apibrėžtą rezultatą, bet jei susiformuosite įpročius, vedančius pasirinkta kryptimi, ir pakeisite tuos, kurie pasirinkta kryptimi neveda, rezultatą vis tiek pasieksite.
Juk vargu, ar jeigu dabar rūkote, ar turite viršsvorio, kada nors kėlėte tokį tikslą – nutukti (sverti 100 kg), tapti rūkaliumi (per dieną surūkyti 20 cigarečių). Greičiausiai visai nejučia ir pamažu susiformavote ne ten vedančius įpročius. Ir net jei esate liekni nuo neatmenamų laikų, didelė tikimybė, kad dėl į lieknumą vedančių įpročių.
{banner-25}
Turbūt esate girdėję patarimą siekti tikslo mažais žingsniais. Galiu tik pridėti, jog didelį tikslą (pvz. parašyti knygą) svarbu ne tik suskaldyti į mažus žingsnius (pvz. per savaitę parašyti po 200 žodžių), bet ir susikurti įprotį rašyti. Pvz. kiekvieną pirmadienį bei penktadienį iš karto po pusryčių parašyti po 200 žodžių. Kad geriau suprastumėte, kodėl siūlau būtent tokias konkretybes siekiant ne tokio konkretaus tikslo, svarbu įsigilinti, kaip formuojasi įpročiai.
Paskutiniu metu susidomėjau Ann Graybiel iš Masačiusetso technologijų instituto darbais ir įpročių formavimosi tyrimais, trukusiais daugiau negu 10 metų. Eksperimento pradžioje žiurkėms (taikant nejautrą) buvo implantuoti smulkučiai jutikliai su mikroskopiniais laideliais. Šie jutikliai leido mokslininkams minučių tikslumu stebėti, kas vyksta žiurkių smegenyse, kai jos atlieka įprastus kasdienius veiksmus. Eksperimentų metu gyvūnėlis buvo padedama į T formos labirinto pradžią prie užtvaros, tuomet nuaidėdavo garsinis signalas ir užtvara būdavo atidaroma. Iš pradžių gyvūnas bėginėjo pirmyn atgal labirintu, viską aplinkui uostinėdamas ir skrebendamas. Kai pasiekdavo T formos galą, dažniausiai pasukdavo į dešinę, o tuomet į kairę kur galiausiai aptikdavo šokoladą. Žiurkių smegenų stebėjimai atskleidė, kad iš pat pradžių ieškant gardėsio ir uostinėjant, gyvunėlio smegenys veikė labai aktyviai. Galiausiai, po daugelio eksperimento pakartojimo (kai žiurkė vis bėgdavo ir bėgdavo labirintu iki šokolado) gyvūnas ieškoti ir uostinėti nustodavo, o labirintu bėgdavo vis greičiau ir greičiau. Pasikeitė ne tik gyvūno veiksmų greitis labirinte, bet, remiantis daviklių smegenyse duomenimis, sumažėjo ir smegenų aktyvumas. Ilgalaikių tyrimų metu buvo pastebėta, jog įpročio formavimuisi svarbūs trys žingsniai:
Signalas (pvz., spragtelėjimas, po kurio būdavo atidaromas labirintas), skatinantis smegenis pereiti prie savotiško „autopiloto“ ir nurodyti, kokį įprotį pasirinkti. Antras žingsnis yra įprastas elgesys (pvz., bėgimas labirintu. Įprastas elgesys gali būti ir protinis ar emocinis, ne tik fizinis). Bei trečias žingsnis – atlygis (pvz., šokolado plytelė), nes būtent tai lemia, ar smegenys įsimins, kad šį ciklą verta kartoti.
Kad šių tyrimų rezultatai pritaikomi ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms, įsitikinti nesunku. Jei žmogus ar gyvūnas pakartoja tokį ciklą daug kartų, ciklas darosi beveik automatinis. Beveik automatinis, o ne automatinis reiškia, kad įprotis nėra toks automatizuotas procesas kaip pvz. virškinimas ar širdies plakimas. Signalas bei atlygis tarpusavyje susipina, ko pasekmė – stiprus lūkesčio jausmas arba troškimas.
Mūsų smegenys nuolat stengiasi bet kurį įprastą veiksmą paversti įpročiu, nes įpročiai leidžia protui pailsėti, taupoma energija, kurios smegenys ir taip sunaudoja labai daug. Todėl ir galutinį rezultatą (pvz. žalingą sveikatai viršsvorį), kurį pasiekėme net jeigu tokio tikslo ir nekėlėme, lėmė ištisa įpročių grandinė (daug paprastų įpročių ciklų).
Vadinasi, jei galutinį tikslą pasiekėte dėl to, kad susiformavo automatizmas arba įprotis (ar daug įvairių įpročių), daug labiau tikėtina, jog pasiektas rezultatas bus ilgalaikis, negu tuo atveju, kai tikslą pasiekėte, bet įpročiai nesusiformavo. Pvz. jeigu numetėte svorį formuodami sveikesnius mitybos įpročius, tikimybė, kad prarasti kilogramai po kurio laiko sugrįš, bus daug mažesnė negu svorį numetus laikantis griežtos dietos (t.y. neformuojant ilgalaikių įpročių).
Įgyti įpročiai niekada visiškai neišnyksta ir yra užkoduoti smegenų struktūrose (Ann Graybiel pastebėjo pagrindinio nervinio mazgo veiklą). Tai mums gali būti naudinga pvz., nereikia iš naujo mokytis vairuoti po kiekvienų atostogų. Tačiau tas pat galioja ir blogiems įpročiams – sunku įgyti įprotį po darbo bėgioti, jei esate įpratę žiūrėti TV.
Norint suformuoti naują įprotį svarbūs visi trys įpročio fomavimosi žingsniai: signalas (arba priminimas), įprastas elgesys, apdovanojimas. Todėl viršsvorio turintiems žmonėms labai svarbu pastebėti tuos sig-nalus, kurie lemia būtent jų įprotinį vagymo elgesį, bei atlygius, kuriuos gauna, kai pavalgo (o ne tiesiog giebtis naujos dietos, atsisakyti saldumynų ar sumažinti maisto porcijas).
Tad jei norite kitais metais pradėti bėgioti, sulieknėti, parašyti knygą, ar tapti tvarkingesniu, galite pradėti nuo visai visai mažų, bet reguliarių žingsnių tinkama kryptimi, kur numatyti visi trys įpročio formavimosi žingsniai (signalas, elgesys, atlygis).
Tarkim, iš karto grįžus namo po darbo (signalas) persirengti tinkama bėgimui apranga ir išeiti į bėgimo trasą – nebėgti, o tiesiog nueiti iki trasos ir tiek (įprotinis elgesys) bei grįžti namo, o grįžus būtinai save pagirti (ar numatyti sau kokį nors kitą atlygį). Po kelių dienų tuo pačiu laiku, po to paties signalo galite jau nuveikti daugiau – nuėję iki trasos, ja pasivaikščioti, o grįžę namo sau suteikti dar didesnį atlygį. Dar po kelių dienų po to paties signalo, galite pabandyti nubėgti pirmąjį kilomentrą. Remdamasi savo patirtimi ir moksliniais tyrimais, tikrai raginu nepersistengti dėl rezultato ir gerbti savo ribas, jog vietoje atlygio negautumėte skausmo ir didelio nuovargio (bausmės), nes smegenys tai įsimins kaip „geriau to nekartoti“.
Pabaigai norėčiau pastebėti, jog čia aprašytas rezultato gavimo būdas (formuotis tinkamus įpročius, o ne bet ko-kia kaina siekti rezultato) yra ilgesnis kelias, tačiau galu-tinis juo einant pasiektas rezultatas bus ilga-laikis ir, tikėtina, neturintis pašalinio poveikio. O kur dar gerokai mažesnė atkryčio tikimybė. Kaip minėjau straipsnio pradžioje, čia nurodyti patarimai niekaip neprieštarauja kolegių išsakytoms rekomendacijomis. Ir aš pati planuodama 2015 metus, kėliau tiek tikslus, tiek nusimačiau kryptis bei apsisprendžiau formuotis įpročius. Galiausiai, galima apjungti keletą skirtingų siūlymų. Juk siekiami tikslai būna skirtingi. Jei tiesiog norite gauti mokslo baigimo pažymėjimą, greičiausiai neverta siekti įtvirtinti įpročių, juk kartais svarbūs ir įvairūs diplomai. Arba, tarkim, norint nuvykti į Kretą gal visai nesvarbu įgyti kelionių organizavimo patirties. Be to, skirtingiems žmonėms, esant skirtingoms aplinkybėms, skirtingoms sritims gali tikti skirtingi būdai. Kažin, ar Jūsų darbdavys itin džiaugtųsi, jeigu užuot siekęs rezultato imtumėte labai mažais žingsniais formuotis teisingus darbo įgūdžius. Bet, jei kažką daryti vis nerandate laiko arba nuolat palūžtate (ar atkrentate), gal verta labai mažais, bet reguliariais žingsneliais pajudėti pasirinkta kryptimi.
Psichologė Reda Rizgelytė - Viskontienė
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę