Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad rugsėjo 10-oji yra Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Tarptautine savižudybių prevencijos asociacija (The International Association for Suicide Prevention – IASP) kasmet nuo 2003 m. mini šią dieną ir siekia atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad savižudybės – globali visuomenės sveikatos problema ir būtina ieškoti išeities, kad tragiškų savižudybių būtų išvengta.
PSO duomenimis, kasdien dėl savižudybių miršta apie 3000 pasaulio gyventojų ir tokios beprasmės mirtys emociškai ir socialiai sužaloja šalia esančius artimus žmones. Per pastaruosius 50 metų pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, beprasmių mirčių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai. Savižudybė tapo trečia pagal dažnumą 15–34 metų amžiaus žmonių mirties priežastis.
Lietuvoje 2009 m. savižudybių rodiklis buvo katastrofiškai didelis, jis beveik tris kartus viršijo ES-27 vidurkį (10,3 mirties atvejų 100 000 gyventojų). Pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenis, 2012 m. Lietuvoje nusižudė 927 asmenys. Nors savižudžių skaičius palyginti su 2011 m. sumažėjo 91 atveju, visgi kelia nerimą tai, kad jau kelis dešimtmečius esame savižudybių „lyderiai“ Europoje, kaip ir dėl patyčių, alkoholinių psichozių, mirčių dėl nelaimingų įvykių keliuose ir gamyboje. Nagrinėjant ankstesnių dešimtmečių duomenis pastebėta, jog prieš Antrąjį pasaulinį karą mūsų šalyje savižudybių buvo mažiausiai, o savižudybių mastais Europoje pirmavo austrai, estai, čekoslovakai ir vengrai.
Kas pasikeitė? Kokie rizikos veiksniai galėjo nulemti tokį didelį savižudybių mastą Lietuvoje?
Savižudybių paplitimas parodo mūsų valstybės ir gyventojų vertybes, kultūrą, gyvenimo kokybę. IASP pažymi, jog vietos tradicijų, mentaliteto ir etninės kultūros pažinimas – vienas būdų, padedantis suprasti bendruomenės požiūrį į savižudybių reiškinį. Susitelkusi bendruomenė labai daug gali padėti krizės ištiktam žmogui, deja, katastrofiškas savižudybių skaičius rodo, kad negebame laiku užbėgti už akių bandymams nusižudyti, suteikti skubią ir kvalifikuotą pagalbą. Taip pat nėra suteikiama nuolatinė ir nenutrūkstama pagalba aukų artimiesiems.
Žiniasklaida greičiausiai ir lengviausiai pasiekia visuomenę, todėl jos vaidmuo vykdant prevenciją turėtų būti labai svarbus. Mokslininkų tvirtinimu, žiniasklaidos teikiama informacija labai stipriai veikia visuomenės narius, o ypač vaikus, paauglius, jaunimą. Akivaizdu, kad ne visuomet žiniasklaidos daroma įtaka yra teigiama. Spaudos, televizijos, radijo laidų atstovai pamiršta savo prevencinę užduotį ir dėl didėjančio sensacijų poreikio emocingai aprašinėja savižudybes, jų būdus ir taip didina savižudybių epidemiją. Žiniasklaidos atstovai turi nepakenkti bendruomenės interesams, todėl turi jausti atsakomybę už tai, ką daro. PSO ragina žiniasklaidą, kad informacija apie savižudybę būtų pateikta lakoniškai, neemocingai, o šalia įvykio aprašymo turi būti nurodomos konkrečios alternatyvos krizės ištiktam asmeniui, t. y., kaip atpažinti gresiančios savižudybės pavojų, ką tuomet daryti, kur kreiptis skubios pagalbos. PSO taipogi siūlo įvertinti, kokia būtinybė skelbti informaciją apie konkrečią savižudybę.
Savižudybė nėra spontaniškas veiksmas. Prie beprasmės mirties priveda daugybės kultūrinių (socialinių, istorinių), biologinių ir somatinių (genetika, sunkios fizinės ligos), psichologinių-psichiatrinių veiksnių visuma. Savižudybių fenomeną nagrinėjęs prancūzų sociologas E. Durkheimas teigė, jog populiariausias savižudybės tipas yra egoistinė savižudybė – ją asmuo bando įvykdyti dėl perdėto individualizmo, sureikšmindamas save bei savo vertę. Toks asmuo nori būti pats sau tikslas, puola į neviltį ir tampa abejingas gyvenimui, kuris jam atrodo beprasmis. Asmuo dažnai trokšta ne mirties, bet dėmesio.
Taigi, savižudybių paplitimas bendruomenėje yra dvasinės ir psichinės sveikatos indikatorius. PSO teigia, jog gera psichine sveikata pasižymintis asmuo džiaugiasi gyvenimu, pats savarankiškai priima tinkamus sprendimus, atsako už savo veiksmus, geba susidoroti su stresu, našiai ir rezultatyviai dirba ir įneša savo indėlį į bendruomenės gerovę. Bloga psichinė sveikata – tai psichikos sveikatos problemos bei įtampa, pablogėjęs funkcionavimas dėl nuovargio, psichikos sutrikimų (depresijos, šizofrenijos ir kt.). Todėl psichinės sveikatos stiprinimas – sudėtinė savižudybių prevencijos dalis.
Pavojaus ženklai, kuriuos būtina išmokti pastebėti:
• Ankstesni bandymai žudytis. 20–50 proc. nusižudžiusiųjų jau yra bandę žudytis anksčiau.
• Kalbėjimas apie mirtį. PSO duomenimis, 75 proc. visų savižudžių yra davę aiškius perspėjimo ženklus apie savo ketinimus.
• Reikalų sutvarkymas prieš nusižudant.
• Depresija. Ypač svarbu gebėti atpažinti jaunimo depresijos požymius, nes jie kiek kitokie nei suaugusiųjų: trumpiau sukaupiamas dėmesys, svajojimas, blogas mokymasis, nuobodulys, somatinė depresija, užsidarymas savyje.
Štai keletas patarimų, kurie galėtų padėti sumažinti savižudybių riziką:
• sumažinti prieigą prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų (vaistų, pesticidų ir pan.);
• skirti tinkamą gydymą žmonėms su psichikos sutrikimais (depresija, alkoholizmas, šizofrenija ir kt.) bei sergantiems sunkiomis somatinėmis ligomis;
• vykdyti žmonių, bandžiusių žudytis, stebėseną ir kontrolę;
• skatinti žiniasklaidos atsakomybę rengiant informaciją apie savižudybes bei ją pateikiant visuomenei;
• mokyti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistus atpažinti įspėjamuosius galimos savižudybės ženklus.
Tad vykdant savižudybės prevenciją būtina žinoti, jog sudėtingą situaciją galima ir būtina gerinti. Savižudybių mažėjimas – ilgas procesas, reikalaujantis bendruomenės geranoriškumo, susitelkimo bei atsakomybės.
Straipsnį parengė
Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus
visuomenės sveikatos administratorė
Jūratė Kriaučiūnienė
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę