Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė.
Kaip žymimi vienkartiniai plastikiniai indai, skirti maistui? Kaip pažymėtuose induose jo laikyti negalima. Kodėl?
Visi maistui skirti plastikiniai indai privalo būti pažymėti taure ir šakute. Jie paprastai įspaudžiami gaminio apatinėje dalyje arba ant dugno. Jei tokio ženklo nėra – maisto pakuotėje laikyti nepatartina, nes jei indas nėra skirtas naudoti maistui, jame laikant maisto produktus, į juos gali išsiskirti didesnis nei leidžiama kenksmingų medžiagų kiekis.
Šalia šakutės ir taurės plastikiniuose induose įspaudžiamas dar vienas ženklas, nurodantis, kokiai paskirčiai ir kokiems maisto produktams plastikinius indus galima naudoti (žr. lentelėje).
Labai svarbu atsiminti, kad ne visi plastikiniai indai gali būti naudojami kelis kartus. Gaminant plastikus į juos dedama įvairių priedų. Jie gali patekti į maistą ar gėrimą ir sukelti pavojų sveikatai.
Polikarbonatinė, PVC ir PS pakuotė išskiria toksines medžiagas, ypač tokiame inde šildant riebų maistą ar pakartotinai naudojant seną subraižytą pakuotę. Todėl labai svarbu skaityti, kas parašyta ant pakuotės, ir karštą maistą laikyti tik tam skirtame plastikiniame inde.
Apskritai reikėtų stengtis nenaudoti plastikinių vienkartinių indų, o vietoje jų rinktis daugkartinius (stiklinius, keraminius). Taip ne tik prisidėsite prie savo sveikatos išsaugojimo, bet ir pasirūpinsite gamta (dauguma plastikų gaminami iš neatsinaujinančių naftos resursų).
Kokie plastikiniai indai geresni (koks skaičiukas, koks užrašas turėtų būti)? Kodėl?
Pats pavojingiausias žmogaus sveikatai PVC plastikas, toliau rikiuojasi PS, PU (poliuretanas) ir PC (polikarbonatas). PET ženklu pažymėti plastikai taip pat nėra patys saugiausi.
Maistą galima laikyti PP (polipropileno) ir PE pažymėtuose induose.
Kalbant apie skaičius, kuriais žymimas plastikas, kaip matyti iš lentelės, maistui geriausia naudoti PETE (1), HDPE (2), LDPE (4) ir PP (5) plastikus. Į juos nededama kenksmingų priedų, o deginant susidaro mažiau dioksinų. Beje, iš šio plastiko pagaminti indai ir lengviau perdirbami. OTHER (7) pažymėtą pakuotę naudoti verta tuomet, kai tai yra bioplastikas.
Kokius indus galima naudoti tik kartą, o kokius kelis? Kiek ilgai naudotini plastikiniai indai?
Naudoti kelis kartus galima tik tuos plastikinius indus, kurie skirti naudoti daug kartų. Vienkartinius indus reiktų ir naudoti vieną kartą. Jie lengviau braižosi, ir didėja tikimybė, kad pavojingos cheminės medžiagos pateks į maistą. Riebus ar karštas maistas šią tikimybę dar padidina.
Kokie saugumo reikalavimai naudojant plastikinius indus? Kas nutiks, jei jų nebus laikomasi?
Kaip jau minėjau, svarbiausia plastikinius indus naudoti pagal paskirtį, pvz., polipropileno naudoti karštam maistui, polistireno – tik šaltam. Nepatariama alkoholinių gėrimų laikyti plastikinėje tam nepritaikytoje pakuotėje, kadangi kai kurios plastmasėje esančios medžiagos lengvai tirpsta alkoholyje. Jei indą numatoma kaitinti mikrobangų krosnelėje ar šaldyti šaldiklyje, taip pat derėtų ieškoti atitinkamo ženklinimo. Jis parodo, kad gaminys buvo bandytas įvairiomis sąlygomis, joms yra atsparus ir iš tokio indo išsiskirti pavojingos medžiagos negali arba neviršija laistinų normų. Tačiau daug plastikinių indų patenka ne iš Europos Sąjungos, o trečiosiose šalyse tokie bandymai nėra itin atidžiai kontroliuojami.
Patarimai plastiko mėgėjams
Maisto, esančio plastikinėje pakuotėje, nereikėtų šildyti mikrobangų krosnelėje. Užrašas: „Saugu naudoti mikrobangų krosnelėje“ nebūtinai užtikrina, kad iš plastiko neišsiskirs sveikatai pavojingų medžiagų.
Jei norite uždengti šaldytuve laikomus maisto produktus, tam geriau naudoti ne plastikinę permatomą plėvelę, o popierių ar popierinį rankšluostį.
Jei plastikiniuose induose iš polikarbonato (7) laikote geriamąjį vandenį, nepilkite į juos šilto ar karšto vandens. Butelius vandeniui, pažymėtus PETE 1 ir HDPE 2, galima naudoti tik vieną kartą.
Plastikinių pakuočių ženklų reikšmė
Ženklas |
Kodas |
Plastiko pavadinimas |
Paskirtis |
|
PET (PETE) |
polietileno tereftalatas |
gaiviųjų gėrimų, sulčių, vandens, skalbimo priemonių, valiklių pakuotės |
|
HDPE |
didelio tankio polietilenas |
nepermatoma pieno, vandens, baliklių, skalbimo priemonių, šampūnų pakuotė, kai kurie plastikiniai maišeliai |
|
PVC arba V |
polivinilchloridas |
pakavimo plėvelė, plastikiniai „išspaudžiami“ buteliai, aliejaus, skalbimo priemonių, langų valiklių buteliai. Tai vienas pavojingiausių plastikų žmogaus sveikatai ir aplinkai. Nustatyta, kad PVC gali sukelti vėžį (žmonės, dirbantys su vinilchloridu, dažniau serga kepenų vėžiu). Gaminant PVC yra naudojami įvairūs priedai ir stabilizatoriai. Pvz., dedama švino, kad plastikas būtų tvirtesnis, plastifikatoriaus – kad plastikas būtų lankstesnis, minkštesnis. Šios medžiagos kenkia ir žmogui, ir aplinkai. DEHA (di(2-etilheksil)adipatas) yra naudojamas kaip plastifikatorius pakavimo plėvelėje ir lengvai iš jos patenka į maistą, kai liečiasi su riebiu maistu arba kai jį šildome. DEHA neigiamai veikia kepenis, inkstus, blužnį, kaulų formavimąsi. Manoma, kad jis gali sukelti kepenų vėžį. PVC yra sunkiausiai perdirbamas plastikas dėl didelio chloro ir priedų kiekio. Gaminant ar deginant PVC susidaro ir į orą išmetami dioksinai bei kiti organiniai chloro junginiai, kurie nusėda ant žemės paviršiaus, pievų ir yra aptinkami mėsoje, piene, taip pat ir žmogaus audiniuose. Dioksinai sukelia vėžines ligas. Maži dioksinų kiekiai sukelia kūdikių vystymosi problemas, silpnina imunitetą ir ardo hormonų sistemą |
|
|
|
|
|
LDPE |
mažo tankio polietilenas |
maišeliai maisto parduotuvėse, dauguma plėvelių maistui pakuoti ir kai kurie buteliai |
|
PP |
polipropilenas |
sriubų, sultinių, sirupų, jogurto pakuotė, tamsinta pakuotė, buteliukai kūdikiams |
|
PS |
polistirenas |
polistirolo indai maistui, kiaušinių dėžutės, vienkartiniai puodeliai, vienkartiniai indai maistui išsinešti, nepermatomi plastikiniai stalo įrankiai. Šio plastiko taip pat derėtų vengti, nes iš iš polistireno gali išsiskirti stirenas, kuris neigiamai veikia smegenis ir nervų sistemą. Atlikti bandymai su gyvūnais parodė, kad ši medžiaga daro įtaką raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, kenkia kepenims, inkstams ir skrandžiui |
|
|
|
|
|
OTHER |
Kiti |
dažniausiai tai yra polikarbonatas: dauguma buteliukų kūdikiams, didelės talpos buteliai vandeniui, vidinis skardinių sluoksnis, kai kurie permatomi plastikiniai stalo įrankiai. Nauji bioplastikai taip pat gali būti žymimi skaičiumi „7“. Svarbu žinoti, kad polikarbonatinio plastiko gamyboje gali būti naudojamas bisfenolis A, kuris gali iškreipti į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją. Taip pat aktyvina prostatos vėžį sukeliančias ląsteles, skatina krūties audinių pakitimus, sukeliančius krūties vėžį. Įrodyta, kad bisfenolis A sukelia įvairius genetinius pakitimus, „klaidas“ chromosomų grandinėje, sukeliančias persileidimus. Atlikti bandymai su gyvūnais rodo, kad ši medžiaga skatina ankstyvą lytinį brendimą, hormonų balanso pokyčius (testosterono sumažėjimą), prostatos padidėjimą, elgsenos sutrikimus (hiperaktyvumą, agresyvumą, nesugebėjimą mokytis), silpnina imuninę sistemą. ES šalyse kūdikiams skirutų buteliukų gamybai naudoti bisfenolį A uždrausta |
|
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę