Senovės Graikijoje ypač rūpintasi žmogaus kūno tobulinimu. Senovės graikų iškilmių ir sporto varžybų olimpiadų pradžia laikomi 776 m. pr. Kr. Žiūrovai, kaip minima rašytiniuose šaliniuose: „(...) be žado žiūrėjo į atletus. Akys ryte rijo kūno formas, išskobtas meno, kurio negalėjo sukurti joks dailininkas pasaulyje. (...) Jų tobulumas buvo žmogaus pastangų darinys.“ Suvokta, kad „fiziniai pratimai teikia sveiko kraujo apsivalymo jėgą ir malonumą, kurio niekaip kitaip kaip tik fiziniais pratimais nepatirsi“.
Kūno kultūros pamokose šiandien vaikai to beveik nepatiria. Visi daugiau dėmesio skiriame žinioms, jų kaupimui, ir laiko aktyviam poilsiui stinga. Ko gi norėti iš vaikų?
„Žmogaus kūnas yra sutvertas taip, kad jam judėjimas būtinas. Jei sėdime aštuonias valandas per dieną spoksodami į monitorių, mūsų organizmas kenčia. Dėl to imame negaluoti, kitaip ir būti negali – turi skaudėti. Vaiko kūnas, kuris vystosi ir nuolat kinta, dėl hipodinamijos ypač kenčia“, – argumentuoja Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.
Kodėl aktualu kalbėti apie vaikų fizinio aktyvumo stokos (ar fizinio neaktyvumo) problemą?
Vaikų sveikata prasta, šeimos gydytojas 20-čiai vaikų iš savo apylinkėje turimų 80-ties rašo raštelį „kūno kultūros pamokose dalyvauti negali“. Vaikų laikysenos sutrikimų statistika – tai tik ledkalnio viršūnė; 60–70 proc. vaikų, atėjusių į pirmąją klasę, yra ydingos laikysenos. Tapusio mokinuku vaiko fizinis aktyvumas sumažėja, nes per pamokas reikia sėdėti, o per pertraukas nepabėgioja, kiek norėtųsi. Namuose vaikas kelias valandas ruošia pamokas, žaidžia kompiuteriu. Taigi, užuot fiziškai stiprėję, augdami vaikai silpnėja.
Kokia galima prevencija?
Pavyzdys gali būti JAV vykdoma iniciatyva Fizinio aktyvumo mokymas gyvenimui (angl. PE4life physical education for life). Viena tradicinė kūno kultūros pamoka per savaitę pakeista mylios (1,6 kilometro) bėgimu prieš pamokas. Tam iš pradžių priešinosi pedagogai ir tėvai, net gydytojai. Užduotis vaikams – ne rungtyniauti, o parodyti pastangas, tokias, kokias vaikas gali. Todėl vertinamas ne laikas, o pulso dažnis. Šios iniciatyvos pradininkai iš Naperville mokyklos nusprendė, kad tai turi būti 185 širdies tvinksniai per minutę. Apibendrinus duomenis, pagrįstai teigiama: padidėjo vaikų darbingumas – po intensyvios fizinės veiklos jie geriau mokėsi matematikos, kalbų, biologijos... Fiziniai pratimai smegenims yra trąša: kuo daugiau judame, tuo efektyviau mokomės, įsimename. Iniciatyvos Fizinio aktyvumo mokymas gyvenimui pradininkai teigia, kad fizinis aktyvumas skatina smegenų ląstelių skaičiaus augimą, taigi kitų disciplinų mokytojams tenka tas ląsteles – jau paruoštas – įdarbinti. Kitaip tariant, kūno kultūros mokytojai rengia darbui ne kūną, o smegenis.
Paminėjote, kad kas ketvirtas mūsų vaikas kūno kultūros pamokų lankyti negali dėl silpnos sveikatos.
Kitaip sakant, didžioji dalis vaikų, kuriems fizinis aktyvumas reikalingas labiausiai, lieka nuošalyje. Kūno kultūra, kai reikalaujama tiek kartų prisitraukti, per tiek minučių nubėgti (o jei to nesugebi – patirsi patyčias), nėra ir negali būti vaikui patraukli. Kas kita, kai vertinamos pastangos. Mylią vienas vaikas nubėgs greičiau, kitas – lėčiau, bet dirbti jie turi daugmaž vienodai: kaip minėjau, stebima, kad bėgančiųjų širdutės muštų 185 tvinksnius per minutę. Nepaisant, kiek laiko užtrukta įveikiant nuotolį, visų vaikų krūvis buvo treniruojamo lygio. Gamtos apdovanotas atletas bėgo daug greičiau nei turįs antsvorio; tas, kuriam bėgimas – vienas malonumas, turėjo bėgti greičiau, kad netinginiautų. Labai svarbus teisingas atlygis už pastangas.
Ko linkėtumėt mūsų vaikams ir kūno kultūros mokytojams?
Vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pastarųjų jiems vis mažiau, ir tai negerai. Jaunam žmogui parašyti sakinį be klaidų tampa problema. Nepaisant, kad reikalavimai mokytojams auga, juos įvykdyti galinčiųjų skaičius mažėja, ir ne mokytojai dėl to kalti.
Fizinis aktyvumas turi būti įskiepytas laiku – nuo mažų dienų. Mankštintis – natūralus poreikis, kaip pavalgyti, kaip ir pasėdėti tam tikrą laiką prie kompiuterio. Vaikų amžiuje lengviausiai formuojami įgūdžiai, dar neturima išankstinių nuostatų. Tačiau vėliau net patys svarbiausi gyvenime įgūdžiai, taip pat ir fizinio aktyvumo, neprigis arba nebus veiksmingai priimti. Linkiu ugdytis ir ugdyti norą būti fiziškai aktyviems.
Gal padėtų dar viena kūno kultūros savaitinė pamoka, kurioje, kaip siūlo specialistai, jie pasakotų apie tai, kaip reikia judėti?
Jeigu žmogus nori išmokti plaukti, net ir daug valandų skaitęs plaukimo vadovėlį, neišmoks. Reikia nerti į vandenį ir plaukti. Fizinis aktyvumas – tai praktika, ne teorija. Vėliau galima imtis diskusijų, kaip tai daryti, kaip individualizuoti fizinį aktyvumą, bet iš pradžių reikia tiesiog dirbti.
Vaikų ligos – tėvų klaidos. Ko galėtume tikėtis iš šeimos formuojant sveikus įpročius?
Labai daug. Vaikas yra labai greitai besikeičianti ir lanksti asmenybė. Jeigu mokykla suteiktų reikiamą postūmį, vaikas pats paragintų tėtį: gal važiuojam dviračiu, gal einam pažaisti krepšinį. Bėda, kad mokykloje mažoka tų paskatų. Vaiko fizinis lavinimas turėtų rastis pedagogų dėmesio centre. Konkursai „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ ragindavo pasitempti, bet šiais laikais tokių organizuoti beveik neįmanoma, nes vaikai netreniruoti, estafetėse nemažai jų patirtų traumas. Ir reiktų ne siekti normatyvų įvykdymo, o paskatinti judėti – kad vaikas nesėdėtų per kūno kultūros pamoką ant suoliuko. Kiekvienam iš mūsų reikia pasikelti nuo kėdės ir pajudėti: reguliariai ir maloniai, iki lengvo nuovargio.
JAV mokykla, pradėjusi diegti mylios bėgimą, taip pat pradėjo nuo mažų dalykų, iš pradžių buvo net pykčio, priekaištų, esą kam gi reikia entuziazmo ir papildomų rūpesčių, stokota inventoriaus. Šiuo metu atsirado įmonių, organizacijų, kurios dovanoja iniciatyvioms mokykloms įrangą ir priemones vaikams fiziškai lavinti. Amerikos pas mus gal nesukursime, bet kai kuriuos dalykus galime padaryti labai nesudėtingai, reikia daryti.
Ar po kelių dešimčių metų sveikos gyvensenos pasekėjų ir fiziškai aktyvių žmonių Lietuvoje bus daugiau, ar suskubsime su profilaktika ir sirgsime mažiau?
90 proc.ntų Lietuvos gyventojų, kaip rodo apklausa, vartoja vaistų. „Tabletinis“ mąstymas yra gajus, o sąmoningas požiūris į ligų prevenciją ir asmeninės pastangos (aktyvi gyvensena, sveikesnė, racionalesnė mityba) vardan sveikesnio gyvenimo – kol kas nepopuliari koncepcija ar bent ne tokio lygio, kad po dešimtmečio arba dviejų galėtume tikėtis teigiamų pokyčių.
Kas vaikų ir tėvų sąmonėjimui gali suteikti impulsą?
Dažniausiai konkretaus žmogaus mąstymą ir elgesį koreguoja svarbūs gyvenimo įvykiai, liga. O visuomenei reikia tam tikrų paskatų per aplinkos pritaikymą ir orientavimą ne į gydymą, o į prevenciją. Prevencijos metodai reikalauja didelio darbo, atkaklumo, o rezultatas nėra matomas iš karto. Fizinio aktyvumo mokymas, skatinimas, žinios apie racionalią mitybą gali mažinti tablečių vartojimą.
Kita: ar apšviestos bėgimo ir slidžių trasos, ar galima jomis saugiai važiuoti riedučiais, dviračiu?.. Kai sukurta infrastruktūra, fizinis aktyvumas nėra keistuolių užsiėmimas, jis tampa elementaria kasdienės dienotvarkės dalimi. Mūsų kūnas sutvertas ne sėdėti ir ne stoviniuoti, o judėti. Kol stadionų vietoje statome prekybos centrus, ne skatiname fizinį aktyvumą, o ugdome vartotojų kartą. Kokia, pavyzdžiui, Dviračiu – į darbą dienos prasmė, jei dviračių takų mieste nėra? Juk jei išriedu dviračiu, reikia, vaizdžiai tariant, namuose palikti testamentą, nes gatvėje labai nesaugu. Kai kurių miestų sveikatintojai dvi linijas, nubrėžtas per pėsčiųjų bulvarą, vadina taku, kur galima važiuoti dviračiu. Miestai turi tapti draugiški fiziškai aktyviems žmonėms.
Po konferencijos ar diskusijos apie kūno kultūrą fiziškai aktyvesnių žmonių daugiau nesiranda. Bet jeigu skvere, jaunimo susibūrimo vietoje atsiras lygiagretės, skersinis prisitraukimams, jei įrenginiai bus tvarkingi ir prižiūrimi, gyventojų fizinis aktyvumas didės. Kam reikia skersinio? Toje vietoje vaikinai dabar geria alų, o įrengus paprastą treniruoklį čia vyks rungtynės, kuris daugiau kartų prisitrauks prie skersinio. Ir alaus gėrimo toje vietoje nebeliktų, nes jį mėgdamas kaip atletas ne ką padarysi. Veikime, kurkime sveikatingumo zonas, saugius dviračių takus ir pamatysime, kad pavyko, kad žmonės tampa fiziškai aktyvesni – daug labiau nei atsakingoms komisijoms ir taryboms tik diskutuojant ar agituojant.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę