Fizinis neaktyvumas žaloja ir kūną, ir protą

Senovės  Graikijoje ypač rūpintasi žmogaus kūno tobulinimu. Senovės graikų iškilmių ir sporto varžybų olimpiadų pradžia laikomi 776 m. pr. Kr. Žiūrovai, kaip minima rašytiniuose šaliniuose: „(...) be žado žiūrėjo į atletus. Akys ryte rijo kūno formas, išskobtas meno, kurio negalėjo sukurti joks dailininkas pasaulyje. (...) Jų tobulumas buvo žmogaus pastangų darinys.“ Suvokta, kad „fiziniai pratimai teikia sveiko kraujo apsivalymo jėgą ir malonumą, kurio niekaip kitaip kaip tik fiziniais pratimais nepatirsi“.

 

Kūno kultūros pamokose šiandien vaikai to beveik nepatiria. Visi daugiau dėmesio skiriame žinioms, jų kaupimui, ir laiko aktyviam poilsiui stinga. Ko gi norėti iš vaikų?

 

„Žmogaus kūnas yra sutvertas taip, kad jam judėjimas būtinas. Jei sėdime aštuonias valandas per dieną spoksodami į monitorių, mūsų organizmas kenčia. Dėl to imame negaluoti, kitaip ir būti negali – turi skaudėti. Vaiko kūnas, kuris vystosi ir nuolat kinta, dėl hipodinamijos ypač kenčia“, – argumentuoja Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.

 

Kodėl aktualu kalbėti apie vaikų fizinio aktyvumo stokos (ar fizinio neaktyvumo) problemą?

 

Vaikų sveikata prasta, šeimos gydytojas 20-čiai vaikų iš savo apylinkėje turimų 80-ties rašo raštelį „kūno kultūros pamokose dalyvauti negali“. Vaikų laikysenos sutrikimų statistika – tai tik ledkalnio viršūnė; 60–70 proc. vaikų, atėjusių į pirmąją klasę, yra ydingos laikysenos. Tapusio mokinuku vaiko fizinis aktyvumas sumažėja, nes per pamokas reikia sėdėti, o per pertraukas nepabėgioja, kiek norėtųsi. Namuose vaikas kelias valandas ruošia pamokas, žaidžia kompiuteriu. Taigi, užuot fiziškai stiprėję, augdami vaikai silpnėja.

 

Kokia galima prevencija?

 

Pavyzdys gali būti JAV vykdoma iniciatyva Fizinio aktyvumo mokymas gyvenimui (angl. PE4life physical education for life). Viena tradicinė kūno kultūros pamoka per savaitę pakeista mylios (1,6 kilometro) bėgimu prieš pamokas. Tam iš pradžių priešinosi pedagogai ir tėvai, net gydytojai. Užduotis vaikams – ne rungtyniauti, o parodyti pastangas, tokias, kokias vaikas gali. Todėl vertinamas ne laikas, o pulso dažnis. Šios iniciatyvos pradininkai iš Naperville mokyklos nusprendė, kad tai turi būti 185 širdies tvinksniai per minutę. Apibendrinus duomenis, pagrįstai teigiama: padidėjo vaikų darbingumas – po intensyvios fizinės veiklos jie geriau mokėsi matematikos, kalbų, biologijos... Fiziniai pratimai smegenims yra trąša: kuo daugiau judame, tuo efektyviau mokomės, įsimename. Iniciatyvos Fizinio aktyvumo mokymas gyvenimui pradininkai teigia, kad fizinis aktyvumas skatina smegenų ląstelių skaičiaus augimą, taigi kitų disciplinų mokytojams tenka tas ląsteles – jau paruoštas – įdarbinti. Kitaip tariant, kūno kultūros mokytojai rengia darbui ne kūną, o smegenis.

 

Paminėjote, kad kas ketvirtas mūsų vaikas kūno kultūros pamokų lankyti negali dėl silpnos sveikatos.

 

Kitaip sakant, didžioji dalis vaikų, kuriems fizinis aktyvumas reikalingas labiausiai, lieka nuošalyje. Kūno kultūra, kai reikalaujama tiek kartų prisitraukti, per tiek minučių nubėgti (o jei to nesugebi – patirsi patyčias), nėra ir negali būti vaikui patraukli. Kas kita, kai vertinamos pastangos. Mylią vienas vaikas nubėgs greičiau, kitas – lėčiau, bet dirbti jie turi daugmaž vienodai: kaip minėjau, stebima, kad bėgančiųjų širdutės muštų 185 tvinksnius per minutę. Nepaisant, kiek laiko užtrukta įveikiant nuotolį, visų vaikų krūvis buvo treniruojamo lygio. Gamtos apdovanotas atletas bėgo daug greičiau nei turįs antsvorio; tas, kuriam bėgimas – vienas malonumas, turėjo bėgti greičiau, kad netinginiautų. Labai svarbus teisingas atlygis už pastangas.

 

Ko linkėtumėt mūsų vaikams ir kūno kultūros mokytojams?

 

Vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas. Pastarųjų jiems vis mažiau, ir tai negerai. Jaunam žmogui parašyti sakinį be klaidų tampa problema. Nepaisant, kad reikalavimai mokytojams auga, juos įvykdyti galinčiųjų skaičius mažėja, ir ne mokytojai dėl to kalti.

Fizinis aktyvumas turi būti įskiepytas laiku – nuo mažų dienų. Mankštintis – natūralus poreikis, kaip pavalgyti, kaip ir pasėdėti tam tikrą laiką prie kompiuterio. Vaikų amžiuje lengviausiai formuojami įgūdžiai, dar neturima išankstinių nuostatų. Tačiau vėliau net patys svarbiausi gyvenime įgūdžiai, taip pat ir fizinio aktyvumo, neprigis arba nebus veiksmingai priimti. Linkiu ugdytis ir ugdyti norą būti fiziškai aktyviems.


Gal padėtų dar viena kūno kultūros savaitinė pamoka, kurioje, kaip siūlo specialistai, jie pasakotų apie tai, kaip reikia judėti?

 

Jeigu žmogus nori išmokti plaukti, net ir daug valandų skaitęs plaukimo vadovėlį, neišmoks. Reikia nerti į vandenį ir plaukti. Fizinis aktyvumas – tai praktika, ne teorija. Vėliau galima imtis diskusijų, kaip tai daryti, kaip individualizuoti fizinį aktyvumą, bet iš pradžių reikia tiesiog dirbti.


Vaikų ligos – tėvų klaidos. Ko galėtume tikėtis iš šeimos formuojant sveikus įpročius?

 

Labai daug. Vaikas yra labai greitai besikeičianti ir lanksti asmenybė. Jeigu mokykla suteiktų reikiamą postūmį, vaikas pats paragintų tėtį: gal važiuojam dviračiu, gal einam pažaisti krepšinį. Bėda, kad mokykloje mažoka tų paskatų. Vaiko fizinis lavinimas turėtų rastis pedagogų dėmesio centre. Konkursai „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ ragindavo pasitempti, bet šiais laikais tokių organizuoti beveik neįmanoma, nes vaikai netreniruoti, estafetėse nemažai jų patirtų traumas. Ir reiktų ne siekti normatyvų įvykdymo, o paskatinti judėti – kad vaikas nesėdėtų per kūno kultūros pamoką ant suoliuko. Kiekvienam iš mūsų reikia pasikelti nuo kėdės ir pajudėti: reguliariai ir maloniai, iki lengvo nuovargio.

JAV mokykla, pradėjusi diegti mylios bėgimą, taip pat pradėjo nuo mažų dalykų, iš pradžių buvo net pykčio, priekaištų, esą kam gi reikia entuziazmo ir papildomų rūpesčių, stokota inventoriaus. Šiuo metu atsirado įmonių, organizacijų, kurios dovanoja iniciatyvioms mokykloms įrangą ir priemones vaikams fiziškai lavinti. Amerikos pas mus gal nesukursime, bet kai kuriuos dalykus galime padaryti labai nesudėtingai, reikia daryti.

 

Ar po kelių dešimčių metų sveikos gyvensenos pasekėjų ir fiziškai aktyvių žmonių Lietuvoje bus daugiau, ar suskubsime su profilaktika ir sirgsime mažiau?

 

90 proc.ntų Lietuvos gyventojų, kaip rodo apklausa, vartoja vaistų. „Tabletinis“ mąstymas yra gajus, o sąmoningas požiūris į ligų prevenciją ir asmeninės pastangos (aktyvi gyvensena, sveikesnė, racionalesnė mityba) vardan sveikesnio gyvenimo – kol kas nepopuliari koncepcija ar bent ne tokio lygio, kad po dešimtmečio arba dviejų galėtume tikėtis teigiamų pokyčių.

 

Kas vaikų ir tėvų sąmonėjimui gali suteikti impulsą?

 

Dažniausiai konkretaus žmogaus mąstymą ir elgesį koreguoja svarbūs gyvenimo įvykiai, liga. O visuomenei reikia tam tikrų paskatų per aplinkos pritaikymą ir orientavimą ne į gydymą, o į prevenciją. Prevencijos metodai reikalauja didelio darbo, atkaklumo, o rezultatas nėra matomas iš karto. Fizinio aktyvumo mokymas, skatinimas, žinios apie racionalią mitybą gali mažinti tablečių vartojimą.

Kita: ar apšviestos bėgimo ir slidžių trasos, ar galima jomis saugiai važiuoti riedučiais, dviračiu?.. Kai sukurta infrastruktūra, fizinis aktyvumas nėra keistuolių užsiėmimas, jis tampa elementaria kasdienės dienotvarkės dalimi. Mūsų kūnas sutvertas ne sėdėti ir ne stoviniuoti, o judėti. Kol stadionų vietoje statome prekybos centrus, ne skatiname fizinį aktyvumą, o ugdome vartotojų kartą. Kokia, pavyzdžiui, Dviračiu – į darbą dienos prasmė, jei dviračių takų mieste nėra? Juk jei išriedu dviračiu, reikia, vaizdžiai tariant, namuose palikti testamentą, nes gatvėje labai nesaugu. Kai kurių miestų sveikatintojai dvi linijas, nubrėžtas per pėsčiųjų bulvarą, vadina taku, kur galima važiuoti dviračiu. Miestai turi tapti draugiški fiziškai aktyviems žmonėms.

Po konferencijos ar diskusijos apie kūno kultūrą fiziškai aktyvesnių žmonių daugiau nesiranda. Bet jeigu skvere, jaunimo susibūrimo vietoje atsiras lygiagretės, skersinis prisitraukimams, jei įrenginiai bus tvarkingi ir prižiūrimi, gyventojų fizinis aktyvumas didės. Kam reikia skersinio? Toje vietoje vaikinai dabar geria alų, o įrengus paprastą treniruoklį čia vyks rungtynės, kuris daugiau kartų prisitrauks prie skersinio. Ir alaus gėrimo toje vietoje nebeliktų, nes jį mėgdamas kaip atletas ne ką padarysi. Veikime, kurkime sveikatingumo zonas, saugius dviračių takus ir pamatysime, kad pavyko, kad žmonės tampa fiziškai aktyvesni – daug labiau nei atsakingoms komisijoms ir taryboms tik diskutuojant ar agituojant.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai