Pasaulyje gegužį

Kuo ankstesnė menopauzė, tuo pavojingiau kaulams

 

 „Mūsų kaulų irimo procesas vyksta nuolat, tačiau kartu vyksta ir jų atsinaujinimas, – pastebi vienas iš grupės Kinijos mokslininkų atlikto tyrimo vadovų Lee Huah. – Osteoporozė ima vystytis tada, kai irimo procesas vyksta greičiau nei kaulai atsinaujina. O ankstyva menopauzė, tai yra prasidėjusi iki 50-ties metų, padidina osteoporozės išsivystymo riziką.“

Kas trečias kaulų lūžis vidutinio amžiaus moterims būna nulemtas osteoporozės. Ir, kaip rodo tyrimo rezultatai, šio proceso rizika padidėja 8 procentais kiekvienais ankstyvos menopauzės metais, kurie yra likę iki 50-ties, t.y. jei menopauzė prasidėjo 49-erių – 8 proc., jei 48 – 16 ir t.t.

Vyrai šios ligos mažiau pažeidžiami, tačiau pastebėta, kad ir tarp jų sergančiųjų osteoporoze skaičius didėja ir artimiausiu laiku tik didės.

Tiesa, padidėjusi rizika vis dėlto nėra nuosprendis. Moterys gali sumažinti šią riziką tinkama mityba ir gyvenimo būdu, ypač tam padeda pieno produktai, kuriuose yra daug kalcio, tačiau reikia rinktis neriebius ir be cukraus, priduria tyrėjai.

 

Depresija vargina kas septintą jauną mamą

 

Kaip skelbia „JAMA“ atspausdinto tyrimo rezultatai, kas septinta kūdikį pagimdžiusi moteris susiduria su pogimdymine depresija, nors, kaip parodė tyrimas,  iš į tyrimą įtrauktų moterų daugiau nei pusė nesiejo savo būklės su depresija. Ekspertai netgi paskaičiavo, kad 22 procentų šių moterų sunki depresijos forma trunka iki vienerių metų. Tokios išvados privertė susirūpinti, nes buvo manyta, kad šie skaičiai kur kas mažesni.

Apie trečdaliui moterų depresija prasidėjo dar prieš gimdymą. Tyrėjai primygtinai pabrėžia, kad tai nėra tik paprastas trumpalaikis nuotaikos nebuvimas ir kad būtina specialistų pagalba.

 

Dažnai praustis – nesveika?

 

Izraeliečiai mokslininkai pareiškė, kad per dažnas prausimasis po dušu ar vonioje gali pakenkti žmogaus imunitetui. Jie netgi įsitikinę, kad, dažniau kaip dukart per parą prausdamiesi po dušu ar vonioje ir naudodami įvairias šiuolaikines higienos priemones, galite visiškai sunaikinti natūralų odos apsauginį riebalų sluoksnį, be to, vyksta rimtas ph balanso sutrikdymas, o tai taip pat neigiamai veikia organizmą.

„Šiuolaikinio žmogaus siekimas atlikti vandens procedūras kasdien nulemtas ne tiek būtinybės ir rūpinimosi sveikata, kiek mados. Per dažnas naudojamas dušo gelių skysto muilo ir panašių esencijų labai kenkia“, – teigia tyrėjai.  

Be to, priduriama, kad nereikia kasdien trinkti galvos, kadangi daugelis priemonių iš karto gerai nenusiplauna ir ilgai išlieka ant odos. Toks pareiškimas paremtais kelių tyrimų rezultatais, kurie parodė žalingą įvairių higienos priemonių poveikį. Mokslininkai pataria po dušu ar vonioje praustis ne dažniau kaip du tris kartus per savaitę – taip išsaugosite natūralią odos apsaugą.

 

Penki produktai, geriausi mūsų dantims

 

Visi žinome, kad dantims kenkia saldumynai, tačiau mažai kas žino, kas jiems gali padėti. Amerikiečiai mokslininkai iš Mičigano universiteto sudarė penkių produktų, kurie saugo dantis, sąrašą. Pirmoje vietoje buvo braškės. Šios uogos turi medžiagų, padedančių balinti dantis, tarp jų ir obuolių rūgšties, be to, jos tinka ir dantų ligų profilaktikai. Antroje vietoje atsidūrė pieno produktai, kurie turi daug taip reikalingo dantims kalcio. Taip pat juose yra kazeino ir hidroksiapatito, baltymų ir mineralų.
Trečioje vietoje yra becukrė kramtomoji guma, kurią kramtant skiriasi seilės – natūrali dantų apsauga. Be to, joje yra ksilito, kuris labai veiksmingai naikina bakterijas. Toliau – vanduo (ne arbata ar sultys) ir galiausiai lapinės daržovės, kuriose esančios medžiagos padeda geriau pasisavinti kalcį, kuris, kaip minėjome, yra būtinas mūsų dantims.

Vaistų veiksmingumas priklauso nuo... tautybės

 

Nacionalinė ir rasinė priklausomybė daro įtaką tam, kaip reaguos mūsų imunitetas į vakciną ar medikamentą. Prie tokios išvados priėjo grupė mokslininkų, kurie aiškinosi, kaip formuojasi organizme vienos ar kitos ligos antikūnai. Ir nors šiuolaikiniai vaistai ir vakcinos yra gaminami visiems žmonėms, reakcija į juos visada individuli, priklausoma nuo genų ir nuo to, kokius antikūnus sugeba pagaminti DNR.

Taigi žengtas dar vienas žingsnis etniniu pagrindu orientuotos medicinos srityje, vertinant nacionalinę DNR specifiką. Tačiau specialistai pažymi, kad tai tik nacionalinio faktoriaus nulemto polinkio sirgti tam tikromis ligomis nagrinėjimo pradžia, bet jau nustatyta, kad aplinka, kurioje gyvena viena ar kita etninė grupė, po truputį daro tam tikrus pokyčius tos terpės atstovų DNR struktūroje. Taigi šį faktą būtina įvertinti tiek, prognozuojant įvairių ligų paplitimą, tiek ir jų gydymą. Kitaip tariant, nacionalinis faktorius ir gyvenamasis regionas yra svarbūs parenkant terapiją ir gydant bet kokiais medikamentais.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai