Vydūno patarimai norintiesiems nesirgti

Šiais  Sveikatingumo metais atsigręžkime į sveikatingumo idėjų puoselėjimo mūsų šalyje pradininkus. Juk ar ne paradoksas – kai kas skaitome dešimtis modernių užsienio autorių, net nepasidomėję, kaip saugoti sveikatą patarė mūsų žemiečiai. Šįkart pasidomėkime filosofo, rašytojo, publicisto ir kultūros veikėjo Vilhelmo Storostos, labiau žinomo Vydūno slapyvardžiu, sveikatos saugojimo ir susigrąžinimo patarimais. Jo knygelę „Sveikata, jaunumas, grožė“ galima vadinti pirmu sveikos gyvensenos vadovėliu Lietuvoje, nors minčių, kaip išsaugoti ir palaikyti sveikatą, jis išdėstė ne viename savo veikale.

 

Įveikė tuberkuliozę

 

Jau baigdamas Ragainės mokytojų seminariją dvidešimtmetis Vilhelmas Storosta žinojo, kad serga plaučių tuberkulioze. Ši liga tada laikyta neišgydoma. Seno gydytojo patartas, darė kvėpavimo pratimus, vaikščiojo po pušynus, domėjosi sveika gyvensena, pakeitė mitybą, tapo vegetaru. Turbūt padėjo ir indų vedų studijos, ir specialūs kvėpavimo bei fiziniai pratimai – imuninės sistemos ir organizmo savigydos galių sustiprinimas. Noras pasveikti davė rezultatų.

Pasak Vydūno, svarbiausias dalykas sveikti yra sąmonėjimas, kuris tarsi prožektoriaus šviesa tamsoje gali parodyti kelią į išeitį. Vėliau jis ne viename veikale aprašė sveikatos tausojimo principus, akcentuodamas neabejotiną minčių, jausmų ir žmogaus sveikatos ryšį. Savo veikaluose paliko suformuotą savitą sveikos gyvensenos ideologiją.

Savo patarimus jis rašė remdamasis ne vien patirtimi, bet ir vedų studijomis, daugybe mokslininkų. Knygos „Sveikata, jaunumas, grožė“ įžangoje išvardijo tuos, kurių žinios jam labai pravertė. Tai amerikiečiai prof. Chittenden, Horace Fletcher, Alfred W. McCann, anglas dr. A. Haig, danas dr. Hindhede, švedas R. Berg, šveicaras W. Winsch, vokiečiai prof. Šonenbergas, dr. V. Vinč, T. Kristen, dr. G. Riedlin, dr. Bachman ir t. t. Ir prisipažino negalįs visų išvardinti – knygyną susikrovęs tokių raštų.

 

Sveikatos patvarumas

 

Mąstytojas žmogų analizavo ne vien kaip fizinį kūną, pabrėžė, kad svarbiausias sveikatos požymis yra judesys – ne vien fizinis. Akcentavo, kad žmogaus kūnas gyvena gamtos dėsniais. Žmogus turi vengti visko, kas gali kūną naikinti. Senatvėje kūnas neįstengia gintis nuo senėjimo veiksnių, jame nebėra to, kas jį stiprina, kas leido augti ir sveikam būti.

Mūsų kūnui reikia poilsio tikru laiku (nemiegotos naktys yra sveikatos griovimas), gryno oro ir pakankamai judėti, tinkamo maisto. Jei žmogus pradeda vangėti, tingėti, kūnui artėja senatvė.

Pasak Vydūno, sveikata yra pusiausvyros (lygšenos) būsena. Tai supratę, žinome ir tai, kas yra liga. Kai ko nors per daug ar per mažai kūnui teikiama ir pusiausvyra sugriaunama, jis tampa ligotas.

Daugiau negu aplinkos jėgos sveikatą gali griauti paties žmogaus vidaus jėgos. Pavyzdžiui, kerštas, pavydas, neapykanta, supykimas paveikia kūną tiek, kad šis nebedirba tikslingai. Pyktis, pvz., padaro, kad tulžis sulčių per daug lieja į kraują ir taip jį gadina. Gyvenimo baimė, rūpestis dėl išmitimo naikina endokrininę sistemą.

Pasak Vydūno, svarbu žinoti, kiek melas ir žodžio nelaikymas kenkia žmogaus esmės tvirtybei. Ką nors žadėdamas žmogus ryžtasi tai tesėti. O to nedarydamas naikina savo ryžtą, kartu savo valią ir pagaliau esmę. Ir taip iš lengvo nyksta asmens žmoniškumo pradas, jo sveikata griūva.

 

Dėmesio – kaip kvėpuojame

 

Kaip pabrėžė mąstytojas, žmogui kūnas skirtas tarnauti, tad reikia rūpintis, kad kūnas tiktų savo uždaviniui, nebūtų sugadintas, būtų žmoniškai naudojamas. Kūno negalės paprastai yra įrodymai, kad žmogus jo neprižiūrėjo, nesinaudojo juo kaip reikiant.

„Kūno gyvenimo bylai“ svarbiausi kvėpavimas ir maistas. Kvėpuojant reikia traukti oro kiek tiktai galima. Traukti iš lengvo, skaičiuojant 1–2–3–4, tada kiek luktelti skaitant 1–2 ir vėl palengva iškvėpti skaičiuojant 1–2–3–4. Ir luktelėjus skaitant 1–2 naujai traukti orą.

Pasak Vydūno, geriausia išmokti giliai kvėpuoti, pirma visą orą iki galo iškvėpus ir tada jį naujai pamažu įtraukiant. Reikia visus plaučius užpildyti oru, pirmiau apatiniąją jų dalį, tada viduriniąją, o paskui viršutiniąją, plaučių viršūnes. Tai turi vykti be trūkčiojimo, vientisai. Giliu kvėpavimu turėtų prasidėti kiekviena diena. Kvėpuojant reikia stebėti, kaip oras plūsta į plaučius ir koks jis gaivus ir skanus.

Labai svarbu giliai kvėpuoti ir prieš atsigulant 6–8 min. Svarbu, kad miegant būtų gryno oro. Todėl ir žiemą miegamajame langą reikėtų palikti atvirą.

Jis aprašė įvairių tikslų kvėpavimą: raminamąjį, apsivalymo, sušilimo, gaivinantį.

 

Kaip reikia valgyti?

 

Pasak Vydūno, augmenija suteikia gyvenimui pagrindą, gyviams ir žmonėms teikia maistą. Ir jis tinkamiausias tam laikui, kurį augmenija atneša.

Rudenį augmenija teikia žmogui visa, ko reikia. Tada lengva pasirinkti, kas tinkama. Tik nereikėtų tų dovanų darkyti ugnimi. Daržovės, vaisiai skaniausi, kokius juos duoda gamta.

Pavasarį reikia atsižvelgt į sprogstančią žalumą. Tada tinka visokie lapai, pumpurai ir t.t. Vasarą prieina visokios uogos ir ankstyvieji vaisiai bei daržovės.

„Kiekvienu metų laiku reikia labiausiai valgyti tai, kas tada gamtos teikiama“, – pabrėžia mąstytojas.

Jis ragino nevalgyti greitai, tai sveikatai žalinga, nes maistas nėra burnoje gerai sukramtytas, seilių permirkytas ir todėl sunkiai virškinamas.

Mąstytojas teigė, kad geras valgio sukramtymas yra labai svarbus valgio tinkamumui įrodyti. Netinkamas valgis, ilgai kramtomas, pasidaro neskanus, o organizmui tinkamas maistas išlieka skanus, priimtinas, net darosi vis skanesnis. Ir vegetaras Vydūnas prašė tai išmėginti paėmus gabalą mėsos ar kiaušinį.

Pasak jo, valgant reikia galvoti vien apie tai, koks skanus yra valgis ir kaip gerai kramtomas. Esą ilgai kramtant valgį galima atprasti ir nuo rūkymo, alkoholio.

 

Tuštintis būtina kasdien

 

Pasak Vydūno, norėdami sveiki jauni, gražūs atrodyti, turime rūpintis kūno apsivalymu (tuštinimusi). Labai svarbu, kad kūnas valytųsi kasdien bent kartą.

„Kai sultys maisto neįveikia, jis rūgsta ir genda, žarnose ilgai gulėdamas, ir pagaliau pūva, o žarnos traukia iš tų puvėsių į kraują nuodų“, – aiškino Vydūnas.

Pasak jo, organizmo valymui skatinti nereikia vartoti visokių varančių žolių, priemonių ir t.t. Geriau yra žarnyną „plauti“ pilvą masažuojant pagal laikrodžio rodyklę. Dar naudingi fiziniai pratimai: atsigulus ant nugaros vieną, po to kitą koją į viršų pakelti ir nuleisti.

 

Patarimai ligoniams ir norintiesiems suliesėti

 

Vydūnas knygose pataria, ką reikėtų valgyti liesiesiems ir silpniesiems. O norintiesiems suliesėti pirmiausia patartina valgyti tai, kas iš augmenijos pareina. Sūdyti reikėtų labai mažai, nevalgyti riebių padažų, sviesto, aliejų, saldumynų, labiausiai vengti valgių iš miltų su kiaušiniais. Esą gerdamas pasukas, valgydamas nugriebtą ir rūgusį pieną žmogus tukti negali. Valgytini įvairūs vaisiai, daržovės, daug padeda ir citrinų sultys, tirpinančios visus riebalus.

Kamuojamiems reumatinių ligų jokiu būdu negalima valgyti visokių rūšių mėsos, ypač kepenų ir blužnies, žuvies, sparnuočių, taip pat kiaušinių, žirnių, pupų, lęšių, žemės riešutų, mėsos sriubos, gerti alkoholio, kavos. Druska ir dirbtiniai saldumai taip pat jiems labai žalingi.

Vydūnas laikėsi nuostatos, kad daug gerti nesveika – nedaug geriant širdžiai „netenka daug kraujo plūdyti lig odos ir į plaučius, kas silpnai širdžiai ar inkstams negaluojant yra labai svarbu“.

Pasak Vydūno, aiškus įrodymas, kad maistas yra žalingas, yra vidurių pūtimas ir dujų susidarymas. Sveikai maitinantis to nėra.

 

Dar apie maistą

 

Norint sveikam būti, reikia maisto. Bet žmogus negyvėja, kuo daugiau suvalgo ir sugeria. Priešingai, jis tada kuo dažniau ir sunkiau serga. Žmonės gali būti sveiki valgydami maždaug trečią dalį to, ką daugelis dabar pripratęs valgyti.

Manyti, kad sergančiajam reikia stiprių valgių, yra didis kvailumas. Stipriam valgiui suvirškinti reikia daug jėgos. Kur kūnas jos gaus, kad jis valgiais dar apsunkinimas ir todėl dar labiau silpninamas?

Kūnas stiprėja tik tuo, ką gerai suvirškina. Vienas svarbiausių patarimų visiems, kurie nori būti sveiki ir gražūs: nevalgykime daug, valgykime žmoniškai. Žmonės per dažnai ir per daug viso valgo, stačiai žudo save maistu.

Prietaras, kad suaugusiam žmogui kasdien reikia 120 g baltymų, visiškai užtenka 20–40 g. Baltymai yra sunkiausiai virškinami, o nesuvirškinti pradeda rūgti ar pūti, kūną nuodija, todėl valgyti daug jų yra žalinga.

Riebalai, miltai ir saldumai reikalingi „kūno gyvenimo bylai“, leidžia jam pasigaminti jėgos ir šilumos. Su saldumu – atsargiai. Baltasis cukrus gadina kūną. Jam virškinti reikia visokių materialų, kurie iš kūno traukiami, taip dantys ir kaulai gadinami.

Kiekvienas daiktas, kuris žalias yra skanus, žalias turėtų būti ir valgomas.

Virti valgiai nėra tokie vertingi, kaip nevirti. Sunkiai virškinami valgiai dažnai padaro vidurius kietus.

Gera valandą prieš valgį saikingai išgerti tyro vandens ar kito sveikatai tinkamo skysčio.

Be valgio praleisti 1–2 dieną yra geriausias gydymas.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

vITALIJA
2013-06-10 22:01
:)(happy)(super)(hi)(red)(fu)(fool)(weird):P:((hooray)(bad)(think)8|(ok)

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai