Užauginame naujas kūno dalis, bet nežinome ką valgyti?!

Mokslininkai ir medikai pateikia pagrįstas mitybos rekomendacijas, ragindami atsižvelgti į fizinį aktyvumą, amžių ir individualius poreikius. Tačiau žmonės linkę daryti klaidų. Kas ketvirtas ar penktas lietuvis vyras ir kas trečia moteris turi antsvorio. Jauniems žmonėms patrauklus „mis“ įvaizdis, jie itin domisi ir mitybos naujovėmis, žaliavalgyste ar vegetarizmu.

Sveika mityba, racionali mityba, subalansuota mityba, vegetarizmas, o gal net žaliavalgystė? Apie įvairias sistemas, maistą kaip fizinės energijos šaltinį ir apie tai, kad ne vien duona esame gyvi, diskutuoja ir mums pataria specialistai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Aleksandras Kriščiūnas:

Mityba gali lemti ilgą ir sveiką gyvenimą. Sveikas – esantis harmoningos būsenos visur: namuose, darbe, visuomenėje ir savyje (kas svarbiausia). Apie darną su aplinka biologijos mokslų daktarė E. Šimkūnaitė primindavo: jei valgote produktus, kurie auginti toliau nei trys šimtai kilometrų nuo jūsų gimtinės, patiriate stresą.

Šilainių poliklinikos Mitybos ir svorio reguliavimo centro konsultantas profesorius Leonardas Lukoševičius:

Žmogus – visavalgis, jis gali maitintis augalais ir gyvūnais. Ir jį gali ėsti kas nori (profesorius šypsosi, aut. past.). Optimali mityba turi užtikrinti gerą savijautą ir teigiamas emocijas, gerinti miegą, stiprinti imunitetą ir vesti į ilgaamžystę. Per parą žmogui vidutiniškai reikia 1–1,5 litrų kambario temperatūros vandens, o baltymų mažiausiai 50 g. Geriau, jei suvalgoma daugiau: vyrams reiktų – 80 g, moterims – 70 g. Jeigu to sau nesuteikiama, jei statybinių medžiagų stinga, gali kurį laiką žmogus ir nieko bloga nejausti, bet ateina laikas, kai sveikatos sutrikimų atsiranda. Atsisakiusieji gyvūninės kilmės maisto būtinai turi valgyti pupų, sėklų, riešutų; juose yra triptofano, lizino ir metionino. Bet jeigu mėsos vartojama per daug, joje esančios medžiagos stimuliuoja nervų sistemą, ir tai gali provokuoti priklausomybę nuo mėsos produktų.

Svarbiausi organizmui vis dėlto yra angliavandeniai: gliukozė ir fruktozė. Daržovės ir grūdai – mitybos pagrindas, o mėsą vartoti retai. Tarp valgymų būtini 5–6 val. intervalai ir negalima piktnaudžiauti užkandžiavimais tarp valgių. Ši yda veda į nutukimą. Taigi saikas ir dar kartą saikas. Negesinkite savo stresų maistu; emocinis alkis veda į kūno masės didėjimą ir nutukimą.

Tarp vegetarų beveik nėra nutukusių, jie ištvermingesni (palyginti su gyvūninės kilmės maisto valgytojais), nėra mineralinių medžiagų stygiaus organizme, pakankamai gauna ląstelienos. Vegetarystė tinka 2 tipo diabeto prevencijai. Bet esama trūkumų: vegetarams neretai stinga vit. B, D, E ir A, geležies, cinko, seleno, aminorūgščių.

Aleksandras Žarskus, Kauno etnokultūros centro lektorius:

Kažkodėl blaškomės klausdami, kuo būti: mėsėdžiu, vegetaru ar žaliavalgiu. Šiuolaikinis žmogus labai daug pasiekė mokslo srityse, kuria naujas technologijas, geba užauginti laboratorijoje atskiras žmogaus kūno dalis, o štai nežino, ką jam valgyti! Rengiamos paskaitos apie maistą, kalbama iš tribūnų... Vilkas žino ką jam valgyti, o civilizuotas žmogus – ne?!

Žmogus turi būti darnos būsenos su visatos tikslais, turi augti žmogaus sąmonė. Kai šie tikslai tolimi, kai mintys nedera su aplinka, pradeda kenkti ir patys geriausi dalykai. Maisto vartojama per daug, juo mėgaujamasi. O gamta mums sako: elkis saikingai.

LSMU Gastroenterologijos klinikos Endoskopinės gastroenterologijos sektoriaus vadovas profesorius Kęstutis Adamonis:

Pats žalingiausias įprotis – valgymas vieną kartą per dieną, vėlų vakarą ir sočiai bei daug. Tai tiesiausias kelias į nutukimą. Šaldytuvas vakare turi likti uždarytas ir netgi užrakintas. Teko gydyti pacientę, kuri svėrė 234 kilogramus, ūgis – 164 centimetrai. Kita vertus, supratimas apie grožį tolsta nuo fiziologijos, ir taip yra ne tik mūsų dienomis. Štai 1940 m. merginos „Mis Amerika“ kūno masės indeksas buvo 20, o šio amžiaus pradžios konkurso nugalėtojos – vos 17; tai išsekimas.

Ann Vigmore fondo vadovas Paulius Jaruševičius:

Keisti gyvenseną sudėtinga. Valgyti daugiau žalumynų ar vien augalinės kilmės maistą – tai vienas iš būdų siekti visos gyvensenos pokyčių. Žaliavalgystė yra subalansuota mityba, kai valgomi nevirti, nebent iki 40 laipsnių pašildyti augaliniai produktai.

Ką žmonėms, kurie nori keisti mitybą, patarti pradžiai? Valyti organizmą nuo toksinių medžiagų, atsisakyti produktų su maisto priedais (E). Vengti mėsos, kiaušinių, pieno, o daugiau vartoti žalumynų, lapinių daržovių. Atsisakyti rafinuoto, t.y. chemiškai apdoroto, maisto.

Aleksandras Žarskus: Bet ne vien duona gyvi esame. Norėtųsi visapusiškesnio suvokimo apie žmogų. Kas jis yra, ko jam būtinų būtiniausiai reikia, galutinio atsakymo nėra. Jis – jungtis gyvūniškumo ir žmoniškumo. Lietuvių kalboje išsaugoti du žodžiai: būti ir esėti: panašūs, bet skirtingi. Kai sakau esu, tai kas kita nei šaukiamam atsiliepti aš. Vydūnas teigė: esame indas, į kurį atiteka ir iš kurio išteka dvasia. Subtilioji apykaita svarbesnė nei ta, kuri susijusi su maistu. Žmoguje reiškiasi mentalinis lygis ir dvasiniai reiškiniai, todėl mums svarbu gauti ir žinių, ir sielos maisto. Kai šios sritys apleidžiamos, tenka įsivelti į problemas, ligas, nesusipratimus.

Kodėl gi žalio maisto gamintojams prireikia pataikauti vartotojams ir gaminti, pavyzdžiui, mėsos skonio produktus? Pramonė prisitaiko prie mados ir žmonių juslių, nes daugelis renkasi jiems skanų maistą. Bet siekimas tik to, kas malonu, neatitinka žmogaus kaip dvasinės būtybės paskirties ir visatoje jam numatyto tikslo. Jei žmogus garbina stabus (vienas jų – gausus, įmantrus maistas), sąmonė nekyla aukščiau. O kai žmogus siekia sąmoningumo ir dieviškumo, jo sąmonės vystymosi galimybės neribotos.

Aleksandras Kriščiūnas: Biologinio ritmo paisymas ir vengimas tolimų išvykų, t.y. neįprasto organizmui elektromagnetinio lauko, taip pat toksinų – tabako, alkoholio – nebuvimas padeda išvengti streso ir ilgina gyvenimą. Tai gali ir meilė: artimam, darbui, aplinkai. Svarbu ir tikėjimas. Bet meilė yra gyvenimo esmė, suteikianti jėgų, saugumo jausmą ir atjauninanti.

Objektyvus ir svarbiausias šalies gyventojų sveikatos rodiklis – vidutinė gyvenimo trukmė. Japonijoje, Kanadoje, kurios yra išsivysčiusios šalys, dar vadinamos prabangių automobilių, arba „limuzinų“, šalimis, ji siekia 85 metus, „traukinių“ šalyse – Europoje – 75 metus, o „dviračių“ šalyse – Tailande, Kinijoje – 65 metus. Lietuvos vyrai gyvena tiek, kiek vyrai „dviračių“, arba besivystančiose, šalyse, o moterys – kaip „traukinių“. Beje, Japonijoje gyvena 60 proc. visų pasaulio vegetarų.

Aleksandras Žarskus: Mitybos pakeitimas nepadės sveikatai, jei nepakeistos mintys. Jei ir pakeisi mitybą, kurį laiką jausiesi geriau, bet, netinkamai mąstydamas ir nesistengdamas suvokti dieviškosios savo dalies, ilgalaikių ir tikrų rezultatų nepasieksi. Mitas apie maistą: maisto vertė priklauso nuo kalorijų. Ne vien duona žmogus gyvas. Nori ilgiau gyventi, nurodo žmogaus psichologijos analitikai, susirask daugiau draugų; bendruomeniškumas tarsi įpareigojimas gyventi ir to gyvenimo prasmingumas. Vienas geras draugas – plius septyneri metai gyvenimo. Vidiniai biocheminiai procesai priklauso nuo emocijų, nuo hormono oksitocino sintezės. Šis hormonas – slaptasis ingredientas: gera draugystė gydo nerimą, bulimiją, padidėjusio kraujospūdžio ligą.

Valgyti ir gyventi turime mylėdami ir gero linkėdami kitiems – tuomet bet koks maistas skanus.

Paulius Jaruševičius: Jau dvejus metus esu žaliavalgis, jaučiuosi gerai. Sistema paprasta. Valgau kambario temperatūros maistą – karštas arba šaltas maistas slopina fermentų gamybą. Jei geriama valgio metu, taip pat mažinamas fermentų veiksmingumas. Gerti reiktų praėjus dviem valandoms po valgio. Negerti sulčių iš pakelių. Iki 12 val. valgyti lengvai, rekomenduotini žalieji kokteiliai iš kelių rūšių daržovių. Rytą atsikėlus išgerti šilto vandens. Įprastą mitybą tęsiantiems patarčiau nemaišyti valgio metu įvairių produktų, pavyzdžiui, baltymų ir angliavandenių (nevalgyti kotletų su bulvėmis; bulves pakeisti žaliomis ar troškintomis daržovėmis). Nekepti maisto aliejuje, vaisius valgyti prieš valgį, o po valgio – praėjus 2–3 val. Šiek tiek daigintų sėklų ar žalių daigų (saulėgrąžų, pipirnės) suteiks natūralių medžiagų. 

Leonardas Lukoševičius: Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja valgyti 500 g daržovių ir žalumynų per parą. Patarčiau laikytis mitybos režimo, valgyti reguliariai ir įvairų maistą. Kartais tiks iškrovos diena. Lietuvių faktinės mitybos tyrimai rodo, kad maisto, ypač gyvulinės kilmės riebalų, vartojama per daug. 47 proc. lietuvių vartoja riebų pieną, o suomių – tik 3 proc. Pienas – auginamų gyvuliukų ir mažų vaikų maistas, tai reiktų mums suprasti.

O netinkamo – gausaus, riebaus, rafinuoto, perdirbto, chemizuoto maisto didžiausia grėsmė yra per laisvuosius radikalus ir jų atakas DNR; taip didėja aterosklerozės, piktybinių auglių, širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Du klausimai profesoriui Leonardui Lukoševičiui

Kas rekomenduotina, ko neišbraukti iš valgiaraščio, nepaisant mitybos naujovių ar madų?

Pagal PSO rekomendacijas, kurios teikiamos atsižvelgiant į žmogaus fizinį aktyvumą, daugumai tiks šie racionalios mitybos patarimai:

Mėsos ir žuvies 2 kartus per savaitę. Porcija – 80 g ir bent 300 g daržovių.

Ankštinių 2 kartus per savaitę po 250 g.

Vakare – kruopų košės 100 g.

Kaušinių – 2–3 per savaitę.

Gerti pakankamai skysčių. Turi dominuoti ne arbata, ne sriuba ar kava, o tyras vanduo.

Vengti perdirbto, konservuoto, rūkyto maisto. Šimte gramų rūkytos dešros gali būti tiek toksinių medžiagų, kiek ir pakelyje cigarečių.

Kaip racionaliau ir sveikiau maitintis veikliems žmonėms, kurie neturi laiko ir pirmą kartą valgo (persivalgydami) vakare?

Netiesa, kad dieną nėra laiko. Net ir labai skubant ar laiptais lipant galima suvalgyti obuolį ar saują razinų. Jeigu nepietaujate, vakare valgykite sočiai, valgykite, ką mėgstate. Svarbu, kad tai būtų visavertis, šiltas ir šviežiai pagamintas patiekalas. Tačiau – ne per daug. Svarbu, kad maiste būtų įvairių medžiagų, vartokite mikroelementų ir vitaminų papildomai.