Atrodo, kad miestiečių migracijos į kaimą mada nesikeičia, o iškeitusieji didmiesčių triukšmą į kaimo ramybę atranda ne tik atgaivą, bet ir sveikatą. Prieš porą metų žurnalistė Diana Šležienė iš Kauno persikėlė gyventi į Narkūnus – kaimą, besiglaudžiantį prie Gelgaudiškio miestelio. Ir, kaip ji pati sako, ne tik nepražuvo, bet ir išmoko džiaugtis gyvenimu. Su žurnaliste kalbame apie šį kardinalų pokytį, kuriam ne visi gali ryžtis.
Kaip, būdama miesto žmogus ir tokios veiklios profesijos atstovė, ryžotės palikti įprastą aplinką?
Didelio ryžto nereikėjo – gyventi arčiau gamtos, kasdien justi po kojomis žemę buvo sena svajonė. Išėjo taip, kad prie tos svajonės gavau ir „priedą“ – gyvenu sename, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ręstame name, kur tvyro geroji senųjų šeimininkų aura. Tai buvo darbšti, turtinga zanavykų šeima, puoselėjusi sodą, gyvulius, ištvėrusi Sibirą ir vėl sugrįžusi į gimtąją stubą. Šiuose namuose buvo austa, verpta, skaitytos knygos. Gyvi to liudininkai – mano aptiktos senų staklių, baldų liekanos, verpimo ratelis, medžio apdirbimo įrankiai ir kt. Jau gal pusei senųjų Gelgaudiškio gyventojų (gyvenu šalia šio miestelio) išūžiau ausis, klausinėdama apie savo sodybą. Va, ir mėgstamiausia žurnalistinio darbo dalis – bendrauti su žmonėmis, fiksuoti įdomiausias detales čia, šiandien ir dabar.
Tačiau esate pripratusi prie miesto patogumų (turiu omenyje buitį) ar nesunku buvo prisitaikyti?
Name įrengėme visus miesto būsto patogumus, kartu išsaugoję duonkepę, zelikį (taip suvalkietiškai vadinama gulima krosnis) ir kt. Maistas auga lysvėje ar yra perkamas pas vietinius ūkininkus perpus mažesne kaina nei maksimose. O iki tokio paties prekybos centro nusipirkti aliejaus ar ryžių Kaune automobiliu važiuodavome 10–15 km – lygiai tiek pat dabar riedame iki Jurbarko ar Šakių centro. Ir jokiais pinigais neįvertinsi šviežio, ką tik nuskinto pomidoro, naminės duonos ar tikro kiaušinio skonio... Visa tai – skoniai, kvapai – man primena iki 10 metų kaime praleistą vaikystę. Tiesa, ją leidau kitoje Nemuno pusėje.
O aktyviai moteriai netrūksta veiklos?
Veiklos yra dešimtkart daugiau ir, svarbiausia, ji prasminga!
Kaip ir anksčiau, rašau straipsnius į įvairius leidinius, esu žurnalo „Gurmano gidas“ vyr. redaktorė – žodžiu, dirbu pagal profesiją ir visa tai darau naudodamasi bevielėmis susisiekimo priemonėmis. Tiesa, tokiais pat būdais, nepakeldami uodegos nuo kėdės, dirba ir daugelis kolegų Vilniuje ar Kaune, nes darbo krūvis toks, kad nėra laiko susitikti su straipsnio herojumi!
Bet pati maloniausia ir prasmingiausia veikla yra čia, Gelgaudiškyje. Lietuvoje daug kam žinomas Gelgaudiškio dvaras, šio miestelio bendruomenės, gyvuojančios daugiau nei dešimtmetį, veikla. Tiek pat laiko leidžiamas informacinis ir kultūrinis leidinys „Gelgaudukas“ – ar girdėjote, kad 2–3 tūkstančius gyventojų turintis miestelis savo pajėgomis leistų laikraštį?! Kultūros centras čia įrengtas kaip puikiausia Vilniaus kamerinė salė, o koncertuoti atvyksta žinomiausi šalies atlikėjai. Tai didžiausias gelgaudiškiečių pasididžiavimas ir, manau, puikus turizmo traukos centras. Et, atvažiuokit, pamatysit...
Tai, kaip supratau, visiškai nenusivylėte?
Ką jūs! Priešingai! Gal man pasisekė, gal Aukščiausiasis mane atvedė, ten kur būtų gera, bet jaučiuosi laiminga! Pirmaisiais metais vis išgirsdavome atsargius draugų, giminaičių klausimus: ar mums viskas gerai, ar neužpustė, ar turime ką valgyti... Dabar jau visi apsiprato, kad, „tepę slides į gūdų kaimą“, ne tik nepražuvome, bet išmokome džiaugtis gyvenimu, atsikratėme vartotojiškos visuomenės rūpesčių.
Mums, miestiečiams, diena prasideda skubėjimu, o kaip kaime?
Mano diena prasideda tyla, kurios fone girdžiu paukščių čiulbėjimą. Po truputį išmokau tyloje atskirti tam tikrus garsus: medžių šlamesį (sodyboje yra senų liepų alėja, kurios centre – gal tris šimtus metų menantis ąžuolas), šuns amtelėjimą, katės tipenimą. Man nereikia niekur skubėti, nes pabundu su saule ir iki miesto žmonių bendravimo laiko, tarkim 9–10 val. ryto, galiu laiko skirti smaksojimui į žaliuojantį sodą, rytiniam kavos puodeliui, pasivaikščiojimui su šunimi ar stebėjimui, kaip skleidžiasi lelijos tvenkinyje. Kai ryte niekur nereikia bėgti galvotrūkčiais, gali susidėlioti minčių tvarką, ir, prisėdus prie kompiuterio, darbai gula daug lengviau.
Mūsų žurnalas daug rašo sveikatos temomis, tai ir norėčiau kalbą pakreipti šia linkme. Ar kas pasikeitė ir į kurią pusę?
Gal 20 metų dirbau be atostogų (atostogomis nelaikau paknopstomis susiruoštą kelių dienų kelionę), tad lėtinis nuovargis buvo kasdienė duona. Negalavimai dingo pradėjus gyventi kaime – tik po savaitės ar dviejų prisiminiau, kad pamiršau gerti vaistus, kuriuos reikėdavo vartoti kasdien. Prisipažinsiu, jų negeriu jau dveji metai, o jaučiuosi sveika. Vidutiniškai kasdien 2–3 valandas dirbu fizinį darbą – tai geriausia mankšta sąnariams ir pakajus galvai. Kai esi natūraliai pavargęs, užmiegi tik spėjęs pagalvoti, kaip gražiai atrodys šiandien nudažytos palangės ar išgenėtas sodas... Vietoj raminamųjų ar migdomųjų dar galima vakarais pasėdėti ant suolelio prie namo ir stebėti, kaip į mūsų jūrą (taip vadiname tvenkinį) leidžiasi saulė. Jei nebūčiau apsigyvenusi lygumų krašte, tikriausiai būčiau ir nesužinojusi, kokiomis spalvomis nusidažo dangus leidžiantis saulei. Tuos saulėlydžio filmus žiūriu kiekvieną vakarą nemokamai, ir bet kokiu metų laiku!
Kaip į vandenį išnyko mano rytinė alerginė sloga, kuri ne vienerius kankino gyvenant mieste. Padariau išvadą – mažiau dulkių. Dingo migrena – ji, matyt, išsigando gryno oro. Kai pasėdėjus prie kompiuterio ima mausti nugarą, lekiu padirbėti į daržą – skausmą pamirštu. Jei kas nors suerzina, išeinu į kiemą ir galiu rėkti pavėjui ar prieš vėją – pykčio kaip nebūta.
Manau, kad sveikatą gerina ir tai, kad šalia mūsų gyvena šuo ir penkios katės. Kiekvienas gyvūnas turi savą atkeliavimo į namus istoriją, bet dažniausiai tai buvo kitų atstumti padarėliai. Šiandien jie yra nepakartojami mūsų draugai, kiekvienas turi savitą charakterį ir būdą bendrauti su žmonėmis, o gyvenimas be jų būtų liūdnesnis.
Ar mėgstate po žemę raustis?
Kadangi esu gimusi po Žemės ženklu, tai, sukišusi rankas į lysvę, jaučiu palaimą. Kai anksčiau darbe labai pavargdavau, nuvažiuodavau pas draugės mamą į kaimą ir prašydavau, kad man leistų nuravėti kokią lysvę. Padėdavo! Šiemet išbandysiu gamtinę žemdirbystę – braškių daigus sukišau po šiaudais, vasarą pažiūrėsim, ar bus uogų.
Na, bet braškėmis darbai nesibaigia?
„Paveldėjome“ du nemažus šiltnamius, vienas jų skirtas pomidorams, o kitas – agurkams. Lauko lysvėse auginu ridikėlius, salotas, įvairias prieskonines žoles, šiek tiek šakniavaisių. Visa tai nuskinta, išrauta keliauja ant stalo ir yra tiesiog sušlamščiama, nes būna be galo gardu. Sode auga daugiau nei 30 obelų, vyšnios, kriaušės, slyvos, be proto skanūs juodieji serbentai, avietės ir kt. Visi vaismedžiai ir daugelis vaiskrūmių yra senųjų šeimininkų palikimas, kai kurių mūsų sodo obuolių pavadinimus žino tik vyresnės kartos žmonės, mat tokio senumo obelys daugelyje sodybų buvo be gailesčio iškirstos. Iki kitos vasaros geriame obuolių sultis, kurių skonis pakylėja iki dangaus. Ar tai gali pakenkti sveikatai?!
Gal galite pasiūlyti kokių ypatingų receptų?
Mano receptų principas labai paprastas – daržovių šviežumas. Labai mėgstu garžgarstes. Kiek pasmulkinusi jų lapelius, įmetu kelis gabalėlius fetos ar savos gamybos sūrio, įpjaustau didesnį pomidorą, keletą juodųjų alyvuogių, viską apšlakstau alyvuogių aliejumi, ir štai jums puikiausios salotos – negėda ir išrankaus skonio svečiui iš sostinės patiekti. O rūgusį pieną su bulvėmis ar obuolių pyragą po mūsų obelimis lapnoja net didžiausi gyvenimo kaime pesimistai.
Kiek žinau, pati ir slegiate sūrį, ir kepate duoną...
Griekas būtų nekepti naminės duonos, kai turi duonkepę, ar nesuslėgti sūrio, kai iš kaimynės kada panorėjęs gali parsitįsti kibirą šviežio pieno. Išbandžiusi keletą sūrių gamybos būdų, apsistojau ties panyru. Tai šviežio saldaus pieno sūris, sutraukiamas šviežiomis citrinų sultimis. Vėliau jį gardinu druska, įvairiomis žolelėmis, net pipirais. Po poros dienų jis įgauna tam tikrą skonį ir, kaip sako ragautojai, yra pasakiško skonio, šiek tiek primena mocarelą. Tiesa, iš to kibiro pieno išeina ne tik kilogramas gardaus sūrio, bet ir guzas varškės, koks litras rūgpienio, dar puslitris grietinėlės ar grietinės.
Na, o kaip atžalos, ar pritaria mamos pasirinkimui?
Mano vaikai tolerantiški ir džiaugiasi, kad mamai gerai. Jie jau savarankiški, suaugę (dukrai – 25-eri, sūnui – 23 metai) ir visus gyvenimo pasikeitimus priima kaip sveikai mąstantys žmonės. Jie taip pat gerai jaučia gamtos raminamąjį poveikį ir atvažiavę kartais miega net po 12–14 valandų be pertraukos. Džiaugiuosi, kad galiu jiems padovanoti gabalėlį ramybės, kuri tvyro Narkūnų kaimo padangėje.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę