){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kai smegenys gauna visų reikalingų medžiagų, jos funkcionuoja maksimaliai gerai. Jeigu kokių nors medžiagų trūksta, gali prasidėti dėmesio koncentracijos arba atminties sutrikimai, darosi sunkiau įsiminti informaciją arba ją atgaminti.
Ruošiantis egzaminams, labai svarbu, kad mūsų proto tvirtovė funkcionuotų nepriekaištingai. Apie tai, kaip galima pagerinti smegenų darbą ir stimuliuoti atmintį, pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė.
Smegenims būtinos maisto medžiagos
Net iki 80 proc. galvos smegenų sudaro vanduo, o kiti 20 proc. pasiskirstę taip: mažiau nei 40 proc. – baltymai, šiek tiek daugiau nei 50 proc. – riebalai ir keletas proc.ntų – visos kitos medžiagos. Tad tinkama mityba yra labai svarbi, jei norime, kad mūsų smegenys veiktų nepriekaištingai.
Yra keletas pačių svarbiausių medžiagų, būtinų norint užtikrinti optimalią smegenų veiklą.
Pirmiausia tai B grupės (B1, B2, B6, B9, B12) vitaminai, kurie būtini nervinio audinio funkcijai užtikrinti. Trūkstant šių vitaminų gali pablogėti nuotaika, atsiranda dirglumas, sunkiau įsiminti informaciją.
B grupės vitaminų gausu grūduose, grūdų košėse, juodoje duonoje, pieno produktuose, ankštiniuose produktuose ir riešutuose.
Labai svarbūs smegenims yra antioksidantai – vitaminai A, C, E. Medžiagų apykaitos metu organizmas patiria oksidacinį stresą, todėl organizme susidaro laisvieji radikalai. Kai smegenys dirba įtempčiau, tokių laisvųjų radikalų pasigamina gerokai daugiau. Antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, ir jie nebegali pakenkti organizmui ardydami ląsteles.
Vitamino A gausu oranžinės spalvos daržovėse, kuriose yra daug karotino: morkose, pomidoruose. Vitamino E yra aliejuje, riešutuose, mango vaisiuose. Antioksidantų taip pat yra uogose ir žaliose daržovėse.
Kitas svarbus komponentas – baltymai. Jei valgysime varškės, sūrio, mėsos, žuvies, kiaušinių, gausime smegenims labai svarbių aminorūgščių, be šių medžiagų žmogaus galimybės įsiminti gali labai pablogėti. Be to, sutrinka smegenų veikla, atsiranda nuotaikų kaita, greitas nuovargis.
Taigi baltymų atsargas galima papildyti valgant kiaušinius, paukštieną (ypač vištos krūtinėlės).
Labai svarbios smegenims yra omega-3 riebalų rūgštys, jų gausu žuvų taukuose, linų sėmenų aliejuje. Nervinė ląstelė sudaryta iš didelio kiekio riebalų, didžiąją dalį tų riebalų sudaro nesočiosios riebalų rūgštys (tarp jų ir omega-3), kurios palaiko šių ląstelių vientisumą, mažina uždegimą ir užtikrina, kad nervinės ląstelės normaliai praleistų nervinius impulsus.
Pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra šaltųjų vandenų jūrų žuvys: lašiša, skumbrė, silkė.
Šios medžiagos netrūks, jei bent du kartus per savaitę valgysite šių jūros gėrybių. Tiems, kurie nemėgsta žuvies, riebalų rūgščių atsargas reikėtų papildyti žuvų taukais. Šių medžiagų galima rasti ir linų sėmenų aliejuje, kurį gali vartoti tie, kuriems nepatinka riebios žuvys.
Ne mažiau smegenų veiklai užtikrinti reikalingas vitaminas D3, jis užtikrina ilgalaikę atmintį, dalyvauja įsimenant išmoktą medžiagą. Šio vitamino maisto produktuose yra labai nedaug, jo mes daugiausiai pasigaminame veikiant saulės spinduliams. Todėl rudenį, žiemą ir pavasarį, kai saulės šviesos labai trūksta ir šio vitamino organizme pasigamina nepakankamai, vitaminą D3 reikia vartoti kaip maisto papildą.
Kai visų aukščiau išvardytų medžiagų organizme trūksta, žmogus jaučia energijos stygių, yra mieguistas, neturi motyvacijos ir noro mokytis, jaučia stipresnį nuovargį, jam sunkiau susikaupti. Pavyzdžiui, mokantis vis reikia grįžti prie to paties sakinio (teiginio), nes mintys vis kažkur nukrypsta. Be to, pablogėja pats įsiminimo procesas. Sunkiau įsimenama išmokta medžiaga, sunkiau ją atgaminti. Todėl per egzaminus būtina maitintis visaverčiu maistu, kad užtikrintume normalią smegenų veiklą.
Maitinimąsi atskirkite nuo mokslų
Labai dažnai mokantis siekiama sutaupyti laiko, ir tai daroma maitinimosi sąskaita. Užuot padarę pertrauką ir ramiai prisėdę prie stalo pavalgyti, daugelis moksleivių ir studentų šią tvarką ignoruoja. Jie pietauja arba vakarieniauja valgydami ten, kur mokosi, skaitydami vadovėlį, spręsdami užduotis ar studijuodami medžiagą kompiuteryje. Taip daryti nereikėtų. Mat dėmesį mes galime sukoncentruoti tik į vieną dalyką: jei valgome – į valgį, jei mokomės, – į mokymosi objektą. Kitaip pablogėja darbo efektyvumas, o valgymas tampa antraeiliu dalyku. Maistas blogiau sukramtomas, sunkiau pastebimas sotumo jausmas, o kai maistas blogai apdorojamas, jis yra ir blogai pasisavinamas, organizmui reikia daugiau pastangų jam suvirškinti. Todėl maitinimasis turi būti atskirtas nuo mokymosi proc.so.
Be to, valgymas turi būti reguliarus, nepraleidžiant nei pusryčių, nei pietų, nei vakarienės. Besimokančiam mokyklose ir universitetuose studijuojančiam jaunimui labai svarbu neišbėgti į mokymosi įstaigą nepusryčiavus. Atlikti tyrimai parodė, kad tie moksleiviai, kurie nevalgo pusryčių, sunkiau susikaupia, jų yra blogesnė atmintis ir nuotaika. Dėl to svarbu prieš mokslus būtinai papusryčiauti.
Įdomus pastebėjimas: jeigu pusryčiams valgomi saldumynai, dėmesio koncentracija, atmintis ir nuotaika nėra tokie geri, kaip valgant įprastą pusryčių maistą – košes, dribsnius, sumuštinius ir pan. Saldumynai labai trumpam suteikia smegenims energijos, kurios netrukus vėl pradeda trūkti dėl gliukozės stokos, ir būna efektas tarsi žmogus būtų apskritai nevalgęs. Todėl pusryčiams jaunimui patariama valgyti daugiau sudėtinių angliavandenių turintį maistą. Tokie angliavandeniai yra lėtai virškinami ir pasisavinami, todėl ilgiau užtikrina sotumo jausmą.
Taigi pusryčiams rinkitės avižinius dribsnius, košes, sumuštinius su duona, kiaušinius su duonos riekele ir kt. Svarbiausia užtikrinti maisto produktų įvairovę.
Ar galima laikytis dietos egzaminų metu?
Dietos laikymasis egzaminų sesijos metu tikrai nepadės nei tinkamai numesti svorio, nei geriau išlaikyti egzaminus. Todėl dietos ruošiantis egzaminams laikytis tikrai nevertėtų. Be to, ne tik visam organizmui pradeda trūkti reikalingų medžiagų, bet ir smegenų funkcija gerokai dėl to nukenčia.
Kita dietų neigiama pusė yra ta, kad jos sukelia nuolatinį ir nekontroliuojamą galvojimą apie maistą. O tai ruošiantis egzaminams tikrai nepadeda. Juk reikia mokytis, įsiminti informaciją, o badaujančios dėl dietos smegenys sugeba tik siųsti signalus apie maisto poreikį, joms sunku įsiminti papildomą informaciją. Kai svajojama apie maistą, susikaupti ir mokytis darosi labai sunku.
Apskritai nepatariama laikytis jokių dietų, nes tai yra pavojinga jaunam organizmui. O egzaminų sesijos metu tai daryti yra visiškai neprotinga ir neatsakinga. Per egzaminus reikia normaliai maitintis, aprūpinti organizmą ir smegenis visomis reikalingomis maisto medžiagomis, tinkamai ilsėtis, gerai išsimiegoti.
Svarbu ir mokymosi grafikas
Egzaminų metu svarbu ne tik mityba, bet ir bendras dienos režimas. Nakties poilsiui reikia skirti ne mažiau kaip 8–9 valandas, būtina daryti pertraukas, skirti pakankamai laiko fiziškai pajudėti, pasimankštinti, pasivaikščioti. Reikia pakeisti protinę veiklą fizine ir atvirkščiai. Labai veiksminga išmoktos medžiagos įsiminimo priemonė – 10–15 minučių trukmės dienos miegas. Paskutinė bemiegė naktis prieš egzaminus įprasta daugeliui moksleivių ir studentų. Tačiau būtent to ir nereikėtų daryti. Prieš egzaminą reikia gerai pailsėti, išsimiegoti, kad per egzaminą atsimintumėte tai, ką išmokote. Jei varginsite smegenis bemiege naktimi, per egzaminą jausitės pavargę, mieguisti, bus sunkiau susikaupti. Todėl stenkitės sau padėti, o ne pakenkti.
Tiems, kurie ruošiasi egzaminams
Norint įsiminti tekstą reikia: pirmą kartą mintyse pakartoti naują informaciją iš karto po įsiminimo; antrą kartą pakartoti – po 15–20 minučių; trečią kartą – po 6–8 valandų (būtinai tą pačią dieną); ketvirtą kartą – kitą dieną.
Žmogus gali įtemptai protiškai dirbti 40–45 minutes. Po to būtina daryti 10–15 minučių pertrauką. Per šią pertrauką būtina pakeisti veiklą, atsipalaiduoti, naudinga atlikti akių mankštą. Po 45 minutes trukusio intensyvaus mokymosi būtina ilgesnė pertrauka, per kurią reikėtų pavalgyti ir bent valandą skirti pasivaikščiojimui, kad pailsėtų smegenys ir visas organizmas.
Visiška tyla mokantis nėra būtina. Kai kuriems žmonėms negarsiai grojanti muzika ar įjungtas televizorius net padeda susikaupti. Juk būtent taip, esant foniniam triukšmui, mes įpratę mokytis mokykloje.
Mokymosi medžiagos įsiminimo efektyvumas padidėja, jei naudojami įvairūs mokymosi metodai: skaitymas, pasakojimas, klausymas kitų pasakojimų, dainavimas ar eiliavimas, schemų braižymas ir pan.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę