Ar tikrai orai turi įtakos sveikatai, o per pilnatį sutrinka psichika?

Kad pilnatis ar mėnulio fazės veikia žmogų, girdėję visi. Vieni tuo tiki, kiti – ne. Daugelis viešųjų įstaigų – parduotuvių, redakcijų, poliklinikų – darbuotojų pasakys, kad įtaka akivaizdi, nes tomis dienomis padaugėja lankytojų, labilios psichikos žmonių. O ką sako mokslas apie meteorologinių reiškinių poveikį mūsų sveikatai? Galbūt jau greitai klausydamiesi orų prognozės būsime įspėti ne tik apie lietų ar karštį, bet ir apie tai, kokiomis ligomis sergantiesiems jie pavojingi ar nepalankūs?

Ligas nulemia orai?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto jaunesniosios mokslo darbuotojos doktorantės Dalios Stroputės teigimu, įvairiose šalyse atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad oro sąlygos gali paveikti savijautą ir ligas ir kad vieni žmonės yra jautresni orams nei kiti. Jautrumas dažniausiai apibrėžiamas kaip geros savijautos pablogėjimas ir (ar) simptomų ar ligų paūmėjimas, susijęs su oro pokyčiais. Visame pasaulyje atliekami tyrimai, nagrinėjantys meteorologinių veiksnių sąsajas su tokiomis būklėmis, kaip lėtinis skausmas, reumatoidinis artritas, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligos, alergijos, psichinė sveikata. Kai kurie tyrimai patvirtina ryšį tarp oro sąlygų ir hospitalizavimo dažnių, greitosios medicinos pagalbos iškvietimų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus. Tyrimuose pažymima, kad orai turi įtakos ir tokiems objektyviems sveikatos parametrams, kaip kraujo spaudimas, pooperacinės komplikacijos ar netgi mirštamumas.

Esame girdėję vyresnius žmones kalbant: maudžia kaulus, vadinasi, keisis oras ar lis. Kokie žmonės jautresni meteorologiniams pokyčiams? „Dėl nepalankių orų nesusergama. Oro pokyčiai gali tik paveikti silpnąją organizmo vietą. Žmogaus jautrumas priklauso nuo amžiaus, lyties, sveikatos būklės. Teigiama, kad jautresnės yra moterys ir vyresnio amžiaus žmonės, nors yra tyrimų, įrodančių, kad jautrūs gali būti ir vaikai“, – pažymi meteorologinių ir heliofizinių veiksnių įtaką žmonių sveikatai nagrinėjanti D. Stroputė.

Ryšys tarp patiriamo skausmo ir orų permainų aprašomas jau nuo senovės Romos laikų. Hipokratas 400 m. pr. Kr. teigė, kad dauguma negalavimų susiję su sezonų kaita. Įvairių tautų folklore rasime atitinkamų pastebėjimų apie savijautos ir orų ryšį. Orų permainos gali sustiprinti skausmą sergant reumatoidiniu artritu, osteoartritu, fibromialgija, fantominį galūnės, randų ar galvos ir nugaros, taip pat ir nuotaikos sutrikimų keliamą skausmą. Su skausmu siejami tokie meteorologiniai veiksniai, kaip temperatūra, slėgis, krituliai, oro drėgmė, audra, saulė ar padidėjusi oro jonizacija.

Tyrimai rodo, kad dažnai poveikį savijautai kelia orų permaina, bet ne pats oras. Vienus gali veikti slėgio ar temperatūros pokytis, kitus – oro drėgmės. Vėjas ir krituliai paprastai susiję su atmosferos slėgio kritimu, saulėtos dienos sukuria aukštą slėgį, o audros – staigų slėgio kritimą.

Silpni nervai = jautrumas orams

Pastaruoju metu kalbant apie bet kokią ligą teigiama, kad jai rastis įtakos turi pašlijusi nervų sistema. Galbūt jautrumas orui yra rodiklis, kad žmogaus nervų sistema pažeista, nestabili, kad reikia ją stiprinti? Kitaip sakant, visi silpnų nervų žmonės jautrūs orams, kitiems gamtos reiškiniams? Anot D. Stroputės, iš tiesų mokslo įrodyta, kad žmonės, kurių nervų sistema jautri, taip pat sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, yra labiau veikiami ir orų. Mokslinės literatūros duomenimis, jautrūs orams žmonės gali sudaryti 30–60 proc. populiacijos, tačiau šie procentai skiriasi tarp skirtingus negalavimus patiriančių asmenų. Pvz., kai kurie šaltiniai nurodo, kad iki 85 proc. žmonių, kurių nervų sistema jautri, yra jautrūs ir orams. Tarp sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis jautriau į orus reaguojančių yra apie 70 proc., tarp sergančiųjų reumatoidiniu artritu – 80–90 proc., migrenos priepuolius dėl besikeičiančių orų patiria – 20–30 proc. žmonių. Paprastai jautrūs orams pacientai skundžiasi ir didesniu skausmo intensyvumu, stipresniais miego sutrikimais nei nejautrūs orams. Kai kuriems jų orų sezoniškumas daro įtaką nuotaikai, o tai netiesiogiai veikia ir skausmą.

„Mūsų institute sukaupti duomenys (nuo 2008‑ųjų) parodė, kad sergančiųjų išemine širdies liga grupėje jautrūs orams mano esantys beveik 50 proc., o sergančiųjų emociniais sutrikimais – daugiau nei 60 proc. žmonių. Iš tikrųjų hipotezių ir tyrimų biometeorologijos (mokslas, tiriantis atmosferos veiksnių įtaką gyvajai gamtai) srityje yra daug ir įvairių, tačiau tyrimų rezultatai gana prieštaringi, nes naudojamos skirtingos tyrimo metodikos, nėra aiškių sąvokų, trūksta apibrėžtų klausimynų jautrumui orams įvertinti“, – teigia pašnekovė.

Oro klasės: palankus, nepalankus ir visai nepalankus

LSMU Elgesio medicinos instituto vyr. mokslo darbuotojas doc. Arvydas Martinkėnas kartu su bendraautoriais parengė Lietuvos pajūrio orų medicininės klasifikacijos metodines rekomendacijas, kurios leidžia tiksliau vertinti ir prognozuoti medicinines-meteorologines orų klases pagal jų palankumą ar nepalankumą sveikatai. Toks vertinimas gali pagelbėti mažinant orų įtaką ligoniams ir rengiant profilaktikos programas. Taigi orai skirstomi į 3 kategorijas: palankūs, nepalankūs ir visai nepalankūs sveikatai.

Palankūs orai – kai nevyksta atmosferinių orų frontų (ciklonų ar anticiklonų) įsiveržimo į pajūrį ir Lietuvą, o pagrindinių meteorologinių veiksnių dinamika tolygi, t.y. visi oro temperatūros, atmosferos slėgio, santykinės drėgmės, vėjo greičio parametrai smarkiai nekinta.

Palankios sveikatai dienos, kai atmosferos slėgio kitimas per parą ne didesnis nei 6 hPa (hektopaskaliai), santykinė drėgmė mažesnė nei 85 proc., vėjo greitis mažesnis kaip 6 m/s. Tokių dienų būna 62–90 proc. ir priklauso nuo sezono, o vasara (ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiai) –palankiausias sveikatai metų laikas.

Nepalankūs orai – kai pastebimas akivaizdus orų pasikeitimas: atmosferos slėgis kinta daugiau nei 6 hPa, santykinė drėgmė didesnė nei 90 proc., o vėjo greitis >6 m/s. Ypač nepalankūs sveikatai kontrastingi orai: kai atmosferos slėgis per parą kinta daugiau kaip 10 hPa, vėjas stipresnis nei 8 m/s, krituliai.

Pats nepalankiausias sezonas – žiema. Šiuo periodu vidutiniškai būna tik 49 proc. palankių, 34 proc. nepalankių ir net 17 proc. ypač nepalankių orų. „Pakankamai geri“ orai būna birželio mėnesį. Rudenį nepalankių orų vidutiniškai būna 28 proc. (rugsėjo mėnesį) – 40 proc. (lapkričio mėnesį).

Jautrumo orams instrumentas

Su savijauta dažniausiai siejami tokie meteorologiniai veiksniai, kaip temperatūra, dienos šviesos trukmė, saulėtos valandos, santykinis drėgnumas, atmosferos slėgis. Kaip sužinoti, ar esate jautrūs orams? Pasirodo, LSMU Elgesio medicinos instituto mokslininkai kuria tokį instrumentą. Tai –specialus klausimynas, kuris ateityje leis nustatyti jaurius orams žmones. „Šio metu vyksta tyrimas, jo metu tiriamieji pildo dienyną: kasdien aprašo savo būklę, vertindami tokius dažniausiai literatūroje minimus su orais susijusius simptomus, kaip bloga nuotaika, silpnumas, apatiškumas, energijos stoka, mieguistumas dienos metu, blogas miegas, galūnių tirpimas, sąnarių skausmas, širdies skausmas, dūrimai širdies plote, oro trūkumas ir kt. Atlikta klausimyno matematinė analizė padarė jį trumpesnį ir greičiau užpildomą, išskyrė tris simptomų grupes: psichologinių, kardiologinių ir fizinių. Po to analizuosime ryšius tarp šių savijautos simptomų ir orų parametrų“, – aiškina doktorantė.

Saulė pavasarį – savižudybių kaltininkė

Koks oras veikia teigiamai, suteikia energijos, gerina miegą? Dauguma žmonių mano, kad jie laimingesni saulėtomis, o ne tamsiomis ar lietingomis dienomis. Vadovaujantis ta pačia logika, savižudybių rizika turėtų didėti rudenį ar žiemą?

„Tyrimo, kurio metu analizavome saulės šviesos ir sezoniškumo poveikį sergančiųjų emociniais sutrikimais savijautai, rezultatai nustebino mus pačius. Prieš tyrimą kėlėme hipotezę, kad saulės šviesa gerina nuotaiką. Ir iš tiesų preliminarios išvados parodė, kad, vertinant visų metų duomenis, saulės šviesos intensyvumas gerino šių ligonių savijautą. Tačiau, vertindami saulės poveikį kiekvieno sezono metu, nustatėme, kad pavasarį intensyvesnė saulės šviesa susijusi su stipresniu blogos savijautos simptomų pasireiškimu. Taigi pavasarį žmonėms, kurie serga emociniais sutrikimais, saulėtos dienos blogino nuotaiką, kėlė apatiją, didino nerimą, irzlumą, tokiomis dienomis jie jautė energijos stoką. Atlikę panašų pilotinį tyrimą su sveikais žmonėmis, nustatėme, kad jiems visais metų laikais saulės šviesa gerino savijautą, nuotaiką, miego kokybę, energingumą ir mažino apatiškumą, nerimą, oro trūkumą, galvos ir sąnarių skausmus, o debesuotomis dienomis, priešingai – minėti simptomai ryškėjo labiau. Taigi sveikiems žmonėms pavasario saulė neturėjo neigiamo poveikio“, – teigia D. Stroputė.

Šie rezultatai aiškinami tuo, kad žmonės, turintys emocinių sutrikimų, savo negalią pakelia lengviau tada, kai yra blogas oras, t.y. kai ir gamtai yra „bloga“. O šviečianti saulė, džiaugsmu spinduliuojanti aplinka tik pagilina išgyvenimus, ir jie jaučiasi blogiau. Veikiausiai dėl tų pačių priežasčių dažnesnis hospitalizavimas į psichiatrijos ligonines ir didesnė savižudybių rizika pastebima pavasarį, vasarą ir ypač svyruojant temperatūrai. LSMU mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad savižudybių dažnis ir Lietuvoje turi aiškų metų ritmą: didžiausias savižudybių skaičius nustatytas vasaros mėnesiais, mažiausias – gruodžio.

Magnetinės audros – sveikatos audros

Magnetinių audrų poveikis širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms pagrįstas mokslo. Įrodyta, kad magnetinių audrų metu didėja kraujo spaudimas, kraujo krešėjimas ir klampumas, dėl to susilpnėja kraujo tekėjimas, trinka širdies ritmas, mažėja melatonino kiekis. Kai kurie tyrimai įrodė, kad žmonių, sergančių hipertenzija, kraujyje yra mažesnis kiekis melatonino, palyginti su tais, kurių spaudimas normalus. Taigi dėl visų minėtų veiksnių magnetinių audrų metu sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis didėja miokardo infarkto, insulto, ūminio koronarinio sindromo ir net staigios mirties rizika.

„Doc. A.Martinkėnas atlikęs tyrimą, kurio metu vertino geomagnetinių laukų įtaką, nustatė, kad būtent magnetinių audrų metu ir dieną po jų pacientų jautrumas orams padidėja iki 50 proc. Ypač poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai jaučia sergantieji širdies ligomis“, – sako D. Stroputė. Tiesa, kai kurie mokslininkai teigia, kad magnetinės audros sukelia daug mažiau stresų negu kasdieniniame gyvenime pasitaikančios žmogiškos problemos.

Mėnulis ir sveikata

Apie Mėnulio poveikį sveikatai kalbama daug. Sakoma, kad per pilnatį kai kurie žmonės tampa nervingesni, paūmėja lėtinės ligos, kt. Su Mėnulio šviesa siejamas lunatizmas (nakvišumas). Vienas iš mitų – kad lunatikai per miegus gali parodyti neįtikėtinų gebėjimų, kurių atsibudę negalėtų pakartoti, pvz., vaikštinėja balkonų turėklais ar pan. Tačiau kol kas nėra konkrečių tai įrodančių duomenų.

„Kaupdami duomenis apie su oro sąlygomis susijusius sveikatos pokyčius, kartu renkame informaciją ir apie Mėnulio fazes. Kol kas apie rezultatus kalbėti anksti, tačiau ateityje ieškosime savijautos simptomų sąsajų su mėnulio fazėmis“, – tikina D. Stroputė.

Mokslo literatūros duomenimis, žvarbus šaltas oras ir stipresnis vėjas pavojingi išemine širdies liga sergantiems žmonėms. Nustatyta, jog kai vėjo greitis siekia 10 m/s ir daugiau arba oro temperatūra krenta žemiau –10 °C, išeminės ligos simptomai gali paūmėti. Taip pat pastebima, kad sergantieji širdies ligomis labai jautrūs atmosferos slėgiui ir oro temperatūros pokyčiams.