Kas nežino, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus. Jei be maisto žmogus gali išgyventi savaites ar net mėnesius, be vandens jis miršta vos per keletą dienų. Kita vertus, yra atvejų, kai numirti ar bent jau stipriai apsinuodyti galima ir geriant vandenį... jei jis užterštas.
Vanduo tampa valiuta
Šiuo metu beveik trečdalis pasaulio žmonių gyvena šalyse, kuriose vidutiniškai ar labai trūksta vandens. Manoma, kad jau 2025 metais šis skaičius išaugs iki dviejų trečdalių. Penktadalis pasaulio gyventojų neturi sveiko geriamojo vandens, kas trečias žmogus gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Todėl nenuostabu, kad jau dabar pasaulyje kyla konfliktų dėl ribotų gėlo vandens išteklių, o vanduo tampa vos ne dar viena itin brangia valiuta.
Lietuvai į šiuos konfliktus ir prekybą veltis nereikia. Mūsų valstybė viena tų nedaugelio, kuri turi dideles centralizuotai tiekiamo gėlo požeminio vandens atsargas. Be mūsų, tuo gali pasidžiaugti tik danai. Lietuvos geologijos instituto atliktų tyrimų duomenimis, mūsų vandens atsargos beveik septynis kartus didesnės nei suvartojame. Ir nors, palyginti su kitais Europos miestais, Lietuvos geriamojo vandens kokybė pavydėtinai gera, tačiau ir Lietuvoje yra geriamojo vandens problemų: šiaurės vakarų Lietuvoje padidėjęs fluoridų kiekis, daugelyje vandenviečių per daug geležies, o kartu ir mangano. Kaimuose vis dar nėra centralizuotos vandentiekio sistemos, žmonės geria vandenį iš šachtinių šulinių, kurių vanduo dažnai yra užterštas nitratais ir mikrobais.
Reikalavimai vandeniui
Koks vanduo bėga iš mūsų čiaupų, semiamas iš šulinių, šaltinių ar perkamas iš parduotuvių, galime sužinoti tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Bendra problema ta, kad nors Lietuvoje giluminių gręžinių vanduo yra pakankamai kokybiškas, tačiau kai kuriose vietovėse jame galima aptikti kiek daugiau nei leidžiama geležies ir mangano. Dėl padidėjusios mangano ir geležies koncentracijos smarkiai pablogėja vandens skonis ir spalva, jis tampa drumstas, rusvas, lieka daug nuosėdų. Geležies perteklius žmogaus sveikatai nekenkia. Per didelis mangano kiekis gali sukelti kenksmingus fiziologinius efektus, dažniausiai neurologinius sutrikimus. Šiuos metalus pašalinti iš vandens galima statant geležies filtrus.
Jei vandenyje daug magnio ir kalcio, liaudiškai kalbant, vanduo „kietas“, tai nekenkia mūsų sveikatai. Šios medžiagos mums net reikalingos. Tačiau nuo jų ant buitinių prietaisų susidaro kalkės. Tokiais atvejais padeda minkštinimo filtrai. Tačiau kartais jie taip išvalo vandenį, kad jame visiškai nebelieka žmogui reikalingų medžiagų. Todėl rekomenduotina minkštinimo filtrus statyti tik prieš buitinius prietaisus ar vandeniui, kuriuo mes prausiamės.
Tačiau visais šiais atvejais vandenį gerti galima. Geriamasis vanduo tinkamas vartoti ir laikomas švariu, jeigu jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų žmonių sveikatai. Pagal Lietuvoje nustatytą vandens kokybės standartą, geriamajam vandeniui keliami šie pagrindiniai reikalavimai:
Vandenyje neturi būti patogeniškų mikroorganizmų, kirmėlių kiaušinėlių, pirmuonių, virusų. Tai yra vanduo turi būti saugus epidemiologiniu požiūriu.
Geriamasis vanduo turi būti gerų organoleptinių savybių. Tai yra bespalvis, bekvapis, skaidrus, be nemalonaus prieskonio, negali būti didesnės koncentracijos toksinių medžiagų ar jų priemaišų negu reglamentuota higienos normoje.
Vanduo turi būti saugus toksikologiniu požiūriu.
O kas gi bėga iš čiaupo?
Specialistai vieningai teigia, kad Lietuvoje vandentiekio vanduo yra gerai apdorotas ir kad jį galima gerti net ir nevirintą. Iš mūsų čiaupų bėgantis geriamasis vanduo yra griežtai tikrinamas ir prižiūrimas specialiai tam sukurtų institucijų. Dažniausiai jis atitinka visus geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus ir tokį vandenį galima gerti kasdien.
Tačiau kas nutinka, kad vis dėlto kai kur atsukus čiaupą pasipila ne toks kokybiškas vanduo? Specialistų teigimu, vandens kokybę sumažina seni vamzdynai ir vandens užsistovėjimas. Tiesa, yra ir daugiau problemų.
Šiuo metu viena opiausių – per didelė fluoro koncentracija. Lietuvos regionuose ji yra skirtinga. Leistinas normas dažniausiai viršija šalies šiaurės vakarų ir vakarų regionų vandenviečių geriamajame vandenyje.
Mokslininkai nustatė, kad jokio pavojaus nėra, jei viename litre geriamojo vandens yra 0,7–1,0 mg fluoro. Tačiau minėtame regione fluoridų koncentracija siekia 4–5, o kai kur net daugiau nei 7 mg/l. Kitoje pusėje, rytų ir pietryčių Lietuvoje, fluoridų koncentracija yra labai maža (0,0–0,4 mg/l). Fluoras turi ir teigiamą, ir neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Pasaulinė sveikatos organizacija atlikusi tyrimus nustatė, kad, fluoro koncentracijai geriamajame vandenyje viršijant 1,5 mg/l, gali kilti vaikų dantų fluorozės pavojus, o kai fluoro koncentracija viršija 10 mg/l, atsiranda kaulų fluorozės galimybė. Taigi šią Palangos, Klaipėdos ir kitų šiaurės vakarų ir vakarų miestų problemą turėtų spręsti, o ir žada tai daryti, centralizuoto vandens tiekėjas. O kol kas ten gyvenantiems žmonėms specialistai pataria gerti tik filtruotą vandenį (dažnai klaidingai manoma, kad fluorą iš vandens galima pašalinti jį virinant. Iš tiesų dalis fluoro vis tiek nusėda su kalcio druskomis, todėl po virinimo vandeniui reikia leisti nusistovėti, paskui nupilti ir tik tada gerti. Tačiau net ir taip visiškai fluoro vis tiek neišvengsite). Taip pat daugiau dėmesio reikia skirti fluorozės profilaktikai, valgyti daugiau pieno produktų (piene esantis kalcis sujungia fluoro junginius), dantis valyti pasta, turinčia mažiau fluoro, ir labai gerai išskalauti burną.
Kasamės po šuliniais
Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo ir priežiūros. Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti lietaus vanduo. Tvartas, tualetas, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio.
Tose sodybose, kuriose vykdoma ūkinė veikla, rasti atokesnę vietą šuliniui įrengti dažnai nėra galimybės. Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais. Todėl gyventojai savo šuliniuose esančio vandens kokybę turėtų nuolat tikrinti.
Atliekant cheminį tyrimą šulinio vandenyje rekomenduojama ištirti azoto grupės junginių – nitritų, nitratų, amoniako kiekį ir permanganato indeksą, kuris parodo bendrą užterštumą organinės kilmės teršalais ir užterštumą įvairiomis druskomis.
Specialistai skambina pavojaus varpais: net ketvirtadalio Lietuvos gyventojų gręžiniuose ir šuliniuose vanduo, kuris semiamas maistui gaminti ir gerti, – netinkamas! Atlikti tyrimai parodė, kad mūsų šuliniuose dažniausiai viršijama leistina ribinė nitratų koncentracija. Geriamajame vandenyje ji yra 50 mg/l. O dažnai randama 60–150 mg/l, yra atvejų, kad viršija net 300 mg/l. Toks vanduo laikomas pačiu nesaugiausiu, 2012 metų tyrimai rodo, kad trečdalio šulinių vandenyje viršijama ribinė nitratų koncentracija.
Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, šie junginiai nepašalinami nei virinant, nei buitiniais vandens filtrais, tačiau yra itin pavojingi sveikatai. Jei vis dėlto rūpinatės tuo, ką geriate patys ar pilate į savo vaikų stiklines, vandenį geriau pasitikrinkite. O tai visuomet galima padaryti vandens mėginį atvežus į visoje Lietuvoje esančius Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos skyrius.
Dažniausiai vandenyje aptinkami mikrobai
Žarninė lazdelė (E. coli), žarniniai enterokokai, lūžinės klostridijos – tai mikrobai, nuolatos gyvenantys žmonių ir gyvulių žarnyne. Aptikus jų vandenyje, aišku, kad vanduo užterštas į jį patekus fekalijoms. Fekalijose esančios bakterijos gali sukelti vidurių šiltinę, dizenteriją, salmoneliozę ir t. t.
Žaliamėlė pseudomona randama fasuotame ir mineraliniame vandenyje. Bakterijos išskiria nuodingą endotoksiną ir fermentus, o tai gali sukelti įvairias ligas. Randama dirvožemyje, augaluose, ant sveikų žmonių odos. Vandenyje gali išgyventi iki metų, nes nereikli maisto medžiagoms, atspari dezinfekuojamosioms priemonėms.
Lūžinės klostridijos (C.perfringens) – indikatorinis mikroorganizmas, rodantis seną fekalinę taršą. Jos sukelia nemažai užkrečiamųjų ligų. Nustatomos, kai geriamasis vanduo yra iš paviršinių vandens šaltinių arba jo saugai turi įtakos paviršinis vanduo. Lūžinės klostridijos, patekusios į nepalankias joms sąlygas, virsta sporomis. Sporos atsparios aplinkos poveikiui ir ilgai išlieka aplinkoje.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę