){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daug ir dažnai kalbame apie geresnį, sveikesnį maistą, jo auginimą, aplinkos ir gamtos saugojimą. Puikaus rezultato nori visi, tačiau toli gražu ne visi imasi priemonių jam pasiekti. Žemdirbyste Lietuvoje užsiima daugelis – tiek dideli ūkiai, tiek ir žmonės, prie namų turintys nedidelį plotelį žemės. Vienas iš būdų šią žemę saugoti, jos nealinti, o vėliau mėgautis jos sveikais vaisiais yra gamtinė žemdirbystė. Apie šį ūkininkavimo būdą kalbamės su jos pradininku Lietuvoje Sauliumi Jasioniu.
Kas yra gamtinė žemdirbystė?
Gamtinė žemdirbystė – tai bet kokių augalų, gyvūnų auginimas ar bet koks ūkininkavimas, vadovaujantis natūraliai gamtoje vykstančiais procesais. Gamtinėje žemdirbystėje nėra žemės įdirbimo, nes saugoma ir kuriama natūrali dirvožemio struktūra, nenaudojamos jokios mineralinės ar organinės trąšos, jokios ligų profilaktikos ir gydymo priemonės, nėra kovos su kenkėjais. Tik palaikomas didelis dirvožemio ir visų biologinių sistemų gyvybingumas (biologinis aktyvumas) ir kuo didesnė biologinė įvairovė.
Gamtinė žemdirbystė remiasi giliu gamtos procesų supratimu, modeliuojant juos darže, sode, ganykloje ir pan. Gamtinės žemdirbystės, auginant maisto produktus, tikslas yra maksimaliai priartėti prie gamtos kokybės. Ja taip pat siekiama visiško žmogaus savarankiškumo ir nepriklausomybės nuo pramoninių maisto gamintojų.
Kuo ji naudinga ūkininkams?
Šiuo būdu ūkininkaujantiems žmonėms nereikia technikos (ji kenkia dirvos struktūrai), kadangi vyrauja rankų darbas, nereikia trąšų, augalų apsaugos priemonių ir sėklų, kurias, suprantant augalų prisitaikymo ir atsparumo dėsningumus, geriau augintis patiems.
Ūkininkui gamtinė žemdirbystė pirmiausia naudinga savo rentabilumu – palaikant dirvožemio biologinį aktyvumą ir prisilaikant natūralių medžiagų apykaitos dirvoje dėsningumų, derlius nuolat didėja, o produktų kokybė gerėja. Dirva ne tik niekada nenusialina, bet ir nuolat didina savo potencialą.
Ūkininkaujant gamtinės žemdirbystės principais nereikalinga parama – juk nereikia pirkti trąšų ir augalų apsaugos priemonių, gerą augalų mitybą ir sveikatą užtikrina natūrali medžiagų apykaita dirvoje, tinkamas dirvožemio ir aplinkos mikroorganizmų balansas. Nereikia jaudintis dėl kenkėjų daromos žalos, nes didelė biologinė įvairovė palaiko stabilias, nekenksmingas vadinamųjų kenkėjų populiacijas. Tas pats ir su ūkio gyvuliais, tinkamai auginami jie būna stiprūs, sveiki, jų produkcija aukštos kokybės. Ūkininkas, augindamas gamtinės žemdirbystės principais, turi galimybę gauti išskirtinės kokybės produkciją, darniai sugyvena su savo aplinka ir taip gerina savo sveikatą.
O vartotojams?
Vartotojui gamtinė žemdirbystė naudinga tuo, kad tuo būdu išauginamas produktas, artimas natūralios gamtos kokybei. Tokio tipo produkcijoje nėra nei nitratų pertekliaus, nei cheminės taršos produktų. Dėl specialiai parenkamų augalų ir gyvūnų veislių bei intensyvios mikroorganizmų veiklos gamtinės žemdirbystės produktai turi daug biologiškai veiklių medžiagų, ką ir ne žinovas gali įvertinti pagal stipresnį jų aromatą ir skonį.
Ar užsiimti gamtine žemdirbyste gali tik didieji ūkininkai, ar ją galima pritaikyti ir asmeniniuose daržuose?
Gamtine žemdirbyste galima užsiimti tiek viename are, tiek šimtuose hektarų – plotas neturi reikšmės. Svarbiau, kad būtų gyvybinga, sveika aplinka ir geri ūkininko ketinimai. Dažniausiai tokiu ūkininkavimu užsiimama būtent mažuose sklypeliuose.
Gal galite trumpai paaiškinti, kaip tai vyksta praktikoje?
Dirvožemis nekasamas, nepurenamas, leidžiant susikurti natūraliai struktūrai, kuri užtikrina gerą dirvos kvėpavimą, drėgmę ir sąlygas dirvos gyviems organizmams.
Dirva visada turi būti uždengta negyvų augalinių atliekų (sausos žolės, lapų, pjuvenų ar pan.) sluoksniu – miestuose tam puikiai tinka nukritę lapai. Buvusi kasama dirva mulčiuojama storu lapų sluoksniu visus metus ir daugiau niekada nedirbama, leidžiant susikurti dirvožemio ekosistemai. Dirvožemis – gyvas organizmas, ir rūpintis juo reikia kaip bet kokiu gyvu organizmu. Mulčiuotos dirvos beveik nereikia ravėti, nes pro mulčią sugeba prasikalti mažai piktžolių, nereikia laistyti, nes, esant temperatūros skirtumui tarp dirvos ir oro, po mulčiu kondensuojasi daug drėgmės. Dirva jau po metų tampa puri, prisiveisia daug sliekų, visų augalų augimas labai pagerėja, jie nustoja sirgti.
Kokie yra neigiami gamtinės žemdirbystės aspektai?
Taip, minusų yra. Pirmiausia, užsiimant gamtine žemdirbyste neįmanoma vadovautis instrukcijomis, tam reikia išmanyti dirvodaros procesus, augalų ir gyvūnų mitybos principus, medžiagų apykaitą gamtoje ir dar daug ką. Visus sprendimus reikia priimti kūrybiškai, atsižvelgiant į konkretų atvejį. Gamtinė žemdirbystė – tai mokslas, reikalaujantis nuolat tobulėti. Reikalingas daugiau analitinis mąstymas nei fizinis darbas.
Antra, norint gauti vertingą produktą, reikalinga kuo natūralesnė aplinka, o ji tokia yra ne visur. Žinoma, kiekvieną žemės plotą galima sutvarkyti, padaryti sveiką, bet tam reikia laiko. Kalbant globaliau, gamtinė žemdirbystė nėra visiškai darni aplinkos atžvilgiu, nes bet kokiu atveju tai įsikišimas į natūralią tvarką ekologinėse sistemose. Vis dėlto ji daug darnesnė už vadinamąją ekologiškąją žemdirbystę, kur dirba technika ir auginamos monokultūros.
Kokiu mastu Lietuvoje užsiimama gamtine žemdirbyste?
Daugiausiai Lietuvoje tuo užsiima žmonės, auginantys daržoves sau ir turintys nedidelius sklypelius prie namų, – tokių dabar turėtų būti apie porą tūkstančių, o gal ir kiek daugiau. Mažiau yra žmonių, auginančių sau visą ar didžiąją dalį maisto, – apie porą šimtų. Dar mažiau ūkininkų, kuriems gamtinė žemdirbystė yra pragyvenimo šaltinis, – gal apie dešimt. Žinoma, labai daug žmonių gamtinę žemdirbystę naudoja iš dalies, pvz., daržus augina tokiu būdu, tačiau šalia augina monokultūrinį javų plotą, vištas mažame voljere ar karvę, pririštą grandine, kas jau nedera su gamtine žemdirbyste. Tokių neskaičiuojame. Gamtinė žemdirbystė – tai pirmiausia pagarba Žemei, sau ir viskam, kas gyva.
Kaip būtų galima daugiau žmonių paskatinti ja užsiimti?
Šis judėjimas dar labai jaunas, bet sparčiai augantis. Kuo daugiau apie tai kalbėsime, kuo daugiau bus pavyzdžių, tuo greičiau situacija gerės. Nesitikime valstybės paramos ar bent palaikymo, nes ši ūkininkavimo kryptis neneša pelno stambiems trąšų ir pesticidų gamintojams, o sveiko produkto vartojimas ir tiesioginis, nesavanaudiškas ryšys su žeme ir maloni veikla gerina žmonių sveikatą, todėl visiškai nenaudinga farmacijos pramonei. Galiausiai savarankiškas, orus, viskuo apsirūpinantis žmogus neatneša pelno niekam, todėl niekam ir nereikalingas.
Kokia yra užsienio patirtis? Galbūt populiarinant šį ūkininkavimo būdą galima vadovautis ja?
Užsienyje yra labai įvairios patirties, yra daug didelių ir mažų labai sėkmingai dirbančių ūkių. Jų darbo sėkmė priklauso ne tik nuo didėjančio dirvų derlingumo, bet ir nuo augančio švarių produktų populiarumo, mažos savikainos ir pakankamai aukštų pardavimo kainų. Deja, mūsų klimato sąlygomis ne viskas tinkama, todėl išsivystė lietuviška, unikali gamtinės žemdirbystės „mokykla“, geriausiai pritaikyta mūsų sąlygoms. Pastaruoju metu į užsienius beveik nesidairome, greičiau jiems būtų ko pasimokyti pas mus. Ne didelių pelnų, bet technologijų, padedančių užauginti geriausios kokybės produktą.
Ar gamtinė žemdirbystė yra ekologinio judėjimo – kartais pavadinamo mada – reiškinys?
Ne, pati gamtinė žemdirbystė niekaip nesusijusi su ekologijos mada. Tuo labiau kad mes suprantame tikrus ekologijos dėsnius ir žinome, kad ši mada su ekologija neturi nieko bendra. Gamtinės žemdirbystės produktų paklausa tarp miestiečių tikriausiai kažkiek susijusi ir su ekologine mada, čia jau nieko nepadarysi.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę