Žmogaus kaukolės milteliai nervų sistemos ligoms gydyti; budelio aukos, tik ką nukirsdintos turgaus aikštėje, kraujo puodelis sveikatai ir gyvybingumui stiprinti; asilo sėklidžių ištrauka nuo skausmo; žvirblio mėšlo miltelių migla į negaluojančias akis; opijus nuo kosulio suaugusiems ir vaikams... Daugelis būdų ir vaistų, kuriais gydyta senovėje, šiandien kelia šiurpą arba šypseną. Tačiau kai kurie jų yra dabar taikomų metodų archajiškieji analogai ar pirmtakai. Senovės Indijos medicinos ajurvedos, žinomos per 5 tūkst. metų, vienas garsiausių atstovų chirurgas Sušruta naudojo didžiąsias skruzdes – dėdavo jas ant žaizdos kraštų; kai šios imdavosi žaizdą „valgyti“, chirurgas nusukdavo galvas; tada išsiskirianti skruzdžių rūgštis dezinfekuodavo žaizdą.
Senosios medicinos ir vaistininkystės žinios, paaiškina LSMU Medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus vyriausioji muziejinė dr. Vilma Gudienė, liudija apie neįtikėtinai sudėtingą ieškojimų ir intuityvios veiklos, gamtos ir žmogaus stebėjimų kelią, įveiktą siekiant padėti sergančiam ir kenčiančiam žmogui. Praeityje laikai, kai neturėta priemonių paprastoms (mūsų dienų požiūriu) ligoms gydyti, kai visiškai nežinota, kas galėtų padėti sunkiems ligoniams. ...Telšių vaistinės 1830 m. receptų knygoje vienas įrašas liudija, jog „areštantei“ – kalinei – skirta cukraus; tikriausiai pagalbos labai reikėjo, bet, nežinant, kaip padėti, pasikliauta „šventu melu“ – juk pasitikėjimas gydo. Vaistininkystės ir gydymo meno atstovai visais laikais tai žinojo!
„Vaistas stiprina maldą, o malda – vaistą“
Senovės Egipto mediciną galima pavadinti sakraline. Eberso papiruse (apie 1550 m. pr. Kr.) rašoma, kad malda padeda vaistui, o vaistas padeda maldai. Gydydavo šventikai, o gydytojai pasauliečiai neminimi.
Dauguma senovės Egipto vaistų buvo augalinės kilmės, dalis – gyvulinės ir mineralinės. Vaistininkai papiruse neminimi, tik „vaistų gamintojai“ ir „vaistų saugotojai“. Manoma, kad vaistus gamino patys gydytojai. Į jų patalpas, vadintas asit, kiti žmonės įeiti negalėjo. Vaistų sudėtis saugota kaip paslaptis, vaistų pavadinimus išgalvodavo: vaistingasis krokas (Crocus) vadintas „Izidės krauju“, o apetitui skatinti skirtas kartusis kietis (Artemisia absinthium) – „Grifo širdimi“.
Gaminti tepalai, pleistrai, kompresai, nuovirai, piliulės. Taip pat žvakutės, taigi taikytas ir rektalinis būdas. Plinijus rašė, kad egiptiečiai stebėjimus, kaip paukštis ibis savo ilgu snapu į išangę sušvirkščia vandenį, pritaikė praktikoje. Klizmoms naudoti karvių ragai ir jūros vanduo. Populiariausia vaistų forma – ištraukos, kaip tirpikliai buvo vanduo, lietaus vanduo, vynas, alus, sirupai, augalų sultys, pienas, aliejus. Egiptiečiai, gamindami vaistus, pirmieji pradėjo naudoti svarstykles. Taip pat naudojo grūstuves, malūnėlius. Užrašant vaisto sudėtį, pradėta žymėti ne tik sudedamąsias dalis ir jų kiekį, bet ir nurodyta, kada gerti: ryte, vakare ar kitu metu. Egipto medicinos tekstuose dažnai minimi ricinmedžio (Ricinus communis) vaisiai. Jei žmogus blogai jautėsi, jam patardavo nuryti ricinos žirnį ir būtinai užgerti alumi. Jei slinkdavo plaukai, rekomenduota juos tepti ricinos aliejumi. Juo gydytos ir žaizdos.
Blogą nuotaiką egiptiečiai gydė kanapėmis, o pilvo skausmą – asilo sėklidėmis
Egipto gydytojų žinių lygį įrodo medicinos užrašuose nurodomos farmakologinės augalų grupės, pavyzdžiui, vimdomieji vaistai (jūrų svogūnai Scilla maritima), šlapimo išsiskyrimą skatinantys (kadagiai – Juniperus), nuo skausmo (mandragora – Mandragora, kanapės – Cannabis). Dažnai minimi vaistai iš aguonų. Rašoma, kad tai visame pasaulyje žinomas augalas, turįs tiek neigiamą, tiek ir palankų poveikį.
Česnakas (Allium sativum) naudotas dažnai, bet tik kaip vaistas, ne kaip maistas; ne gydymo tikslu suvalgytas česnakas – šventvagystė, už tai bausta. Kanapės ir hašišas skirti nuotaikai gerinti, granatmedžio (Punica) žievė – žarnyno kirmėlėms šalinti. Naudoti ne tik augalinės kilmės vaistai, bet ir kepenys, tulžis, moters pienas (ypač jei gimė sūnus), asilės pienas ir šeriai, šuns, balandžio, asilo kraujas, antilopės viduriai, ožio lytiniai organai, kiaulės smegenys, gyvulių ragai, kanopos, taukai, kaulai. Vaistai gaminti iš žiurkių, vėžlių, ispaniškųjų muselių ir net iš žmogaus smegenų. Jei žmogus blogai matė prieblandoje (vištakumas arba kseroftalmija), jį gydė akis tepdami šviežiomis jaučio kepenimis; 20 a. išaiškinta, kad kepenyse daug vitamino A, o jo stygius gali provokuoti vištakumą. Pilvo skausmus gydė gėrimu, pagamintu iš juodojo asilo sėklidžių, arba mikstūra iš išorinių moters lytinių organų ir vyro varpos ekstraktų, tam naudodavo mirusio žmogaus organus. Žinotas ne vienas receptas nuo plikimo, tokias vaistines priemones gamindavo iš juodųjų driežų ir begemotų, liūtų, krokodilų, žąsų, gyvačių, kalnų ožkų taukų. Dar naudoti „greitojo šuns nagai“; datulių žiedus, asilų kanopas reikėjo kaitinti aliejuje, o atšaldyta mase (joje yra organinės sieros junginių) įtrinti galvos odą.
Nepakantumas ligai senovės Graikijoje
Ankstyvųjų antikos laikų žmonės ligas, ypač ilgai besitęsiančias ir nepagydomas, vertino kaip didžiausią blogybę. Tokia liga buvo kančia, juk skausmui slopinti veiksmingų vaistų nežinota. O štai sužeistaisiais pasirūpindavo: žaizdos buvo valomos, tvarstomos, dedami vaistažolių kompresai, ligoniui rekomenduota ramybė. Lėtinių, sunkių ligų kilmė sieta su dievais ir demonais, su kalte ir nedoru elgesiu. Tikėta, kad tokias ligas padės įveikti dangiškosios jėgos ir atgailos apeigos. Todėl susirgę žmonės pagalbos noriau kreipėsi į šventikus, o ne į gydytojus. „Galima manyti, kad šventikai medicinos žinių turėjo, – atkreipia dėmesį V. Gudienė. – Mat dievai (per šventikus!) dažnai „skirdavo“ racionalias gydymo priemones: dietą, vonias, vaistažoles, pasivaikščiojimą. „Tas, kuris geras ir tinkamas, turi būti gražus, sveikas“ – tokia samprata vyravo graikų visuomenėje ir formavo nepakantumą sergantiesiems bei ligai. Sunkūs ligoniai dažnai net nebuvo gydomi, neauginti silpnesni naujagimiai. Platonas kūrinyje „Valstybė“ rašė, kad (...) visose gerai tvarkomose valstybėse kiekvienam žmogui yra skirtas koks nors darbas, ir kiekvienas jį turi atlikti, o ne visą gyvenimą gydyti savo ligas.“
Elegantiškasis Galenas
Garsus romėnų gydytojas Galenas (2 a.) gydydamas naudojo ir „šleikštulį keliančius vaistus“: išmatas, šlapimą, prakaitą, menstruacijų kraują. Apie savo požiūrį Galenas rašė: „Niekuomet negalėčiau priprasti prie tokios bjaurasties, net jei turėčiau ją vartoti žinodamas, kad niekad daugiau nesirgsiu.“ Galenas atsižvelgdavo į paciento luomą ir „bjaurasties“ nenaudojo, kai gydė patricijus. Paprastiems miestiečiams ir kaimiečiams kelio navikus gydė dėdamas karštą ožio išmatų kompresą, opas tepdavo šuns seno kaulo apnašomis, sumaišytomis su pienu, o sumuštas kūno sritis klojo šlapimo kompresais. Tačiau nualpusią konsulo žmoną Galenas gaivino masažuodamas krūtinę širdies srityje, įtrindamas tonizuojamuoju tepalu iš brangios Indijos augalo žaliavos – Nardostachys jatamansi lapų ir spyglių.
Asklepiado vynas
Vienas iš senovės romėnų gydytojų buvo iš Mažosios Azijos kilęs graikas Asklepiadas. Tai pirmasis graikas gydytojas, kuriam pavyko įgyti romėnų pasitikėjimą. Asklepiadas ligoniams skyrė tik paprastas, gamtines medžiagas, vengė gydymo, kuris suteiktų kokių nors nemalonumų, ir retai skyrė tuo metu populiarių laisvinamųjų, vimdomųjų, prakaitavimą skatinančių vaistų. Asklepiadas kaip vaistą dažniausiai skyrė vyno: šalto arba karšto, su druska arba su pipirais. Jo gydymo principas „greitai, saugiai ir maloniai“ (cito, tute et jucunde).
Šiurpą keliantis vaistas
Tai Caput mirtum, milteliai iš sudžiovintos ir sutrintos mirusio žmogaus galvos. Senosiose farmakopėjose aptinkama įvairių sudėtinių vaistų, kuriuose yra ir caput mortum. Manoma, kad vaistas vartotas epilepsijai gydyti; jau tada, vadovaujantis signatūrų teorija, kad „panašus gydo panašų“, įtarta, kad ligos priežastis susijusi su galva.
Ar šis vaistas veiksmingai gydė epilepsiją? „Tokie įrodymai iš amžių glūdumos mūsų nepasiekia... O caput mortum gamybos „technologija“ galėjo būti didelė rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis“, – daro prielaidą dr. Vilma Gudienė.
*
Praėjusių šimtmečių gydytojų ir mokslininkų, ieškojusių, kaip padėti žmonėms įveikti ligas ir kančias, atradimai sudarė prielaidas kurti šiuolaikinius gydymo būdus. Ar pastarųjų, nepraėjus nė šimtmečiui, kai genų inžinerija ir nanotechnologijos taps gydymo praktikos kasdienybe, žmonija nevadins keistais ir neįtikėtinais?
Asu ir ašipu
2 tūkst. m. pr. Kr. Mesopotamijoje karaliaus įsakymu bazalto stulpe iškalti įstatymai, kaip elgtis ligoniams ir gydytojams. Buvo dvi medicinos rūšys: asu, t.y. liaudies medicina, ir ašipu – žynių, burtininkų medicina. Pastarieji naudojo amuletus, talismanus. Garbinta medicinos deivė, gydymo, motinų ir vaikų globėja Ištar. Asu – liaudies gydytojai – mokėjo atlikti kataraktos operaciją.
Nėštumo testas
Moteris kasdien turi savo šlapimu sudrėkinti du maišelius. Viename turi būti miežiai, kitame – kviečiai. Jei moteris nėščia, grūdai sudygs. Jei pirmiau sudygs miežiai, gims berniukas, jei kviečiai – mergaitė.
Iš Brugšo Bengso papiruso (Egiptas, prieš 2 tūkst. metų)
Seniausias receptas?
Nipūro griuvėsiuose (netoli dabartinės Irako sostinės Bagdado) 1889 m. atkasta tūkstantis molio lentelių. Vieną jų, datuojamą 2100 m. pr. Kr., galima vadinti vaistų receptų rinkiniu. Užrašyta 15 receptų. Vaistams gaminti šumerai vartojo kasijų (Cassia), miramedžių (Commiphora), čiobrelių (Thymus), gluosnių (Salix), pušų (Pinus), kriaušių (Pyrus), kėnių (Abies), datulių palmių (Phoenix dactylifera) žievę, lapus, vaisius, šaknis.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
[url=http://www.facebook.com/]facebook[/url]
<a href="http://www.facebook.com" rel="nofollow">facebook</a>