Kaip sako psichologė Jolanta Lazutkienė:„Nors temperamentas sąlyginai nekinta, tačiau augant ir bręstant keičiasi tai, kaip yra išreiškiamos įvairios temperamento savybės. Auklėjimas gali labai smarkiai pakeisti vaikų emocinius stilius, elgesį. Žinant tipus, galima prieiti prie lengvesnio bendravimo ir auklėjimo, o tai būtų naudinga tiek tėveliams, tiek vaikams.“ Taigi šį kartą psichologės klausiame, į ką atkreipti dėmesį auklėjant skirtingo temperamento vaikus.
Pirmiausia – kiek svarbu žinoti vaiko temperamentą jį auklėjant?
Temperamentas ir vaikų auklėjimo stilius yra susiję. Svarbu kuo anksčiau išsiaiškinti vaiko temperamentą ir pasirinkti atitinkamus bendravimo ir auklėjimo būdus, kad nekiltų stresų ir konfliktų. Auklėjant netinkamai, gali lengviau pradėti reikštis nepageidaujami bruožai.
Praėjusį kartą aiškinomės, kuo skiriasi skirtingo temperamento vaikai. Šį kartą pabandykime pasiaiškinti, kaip tokius skirtingo temperamento vaikus auklėti. Ir pradėkime nuo sangvinikų.
Sangvinikui tėvai turėtų vadovauti, nuolat iš jo reikalauti baigti pradėtus darbus, nes jie greitai nusibosta. Tėvai turėtų prisitaikyti prie vaiko nuotaikų kaitos: jų nesureikšminti, o, esant gerai nuotaikai, stengtis padaryti kuo daugiau darbų. Bendraujant su sangviniku reikėtų atkreipti dėmesį į pagyrimus. Juos sakyti tik tada, kai vaikas labai nusipelnė. Teigiamai galima išnaudoti vaiko norą lenktyniauti, ypač tada, kai kažką darant jam nusibosta. Sangviniką tėveliai turėtų mokyti kantrybės ir stebėti, kad vaiko optimizmas neperaugtų į lengvabūdiškumą. Bausmėmis nereikia „žavėtis“, nes sangvinikai jas lengvai ištveria ir greitai pamiršta.
O kuo skiriasi cholerikų ir flegmatikų auklėjimas?
Cholerikui aiškinti ir įrodinėti reikia tik logiškais, protingais argumentais. Reiktų kuo geriau išmokslinti tokį vaiką, kad vėliau galėtų tinkamai panaudoti savo sugebėjimus. Tokius nepavargstančius vaikus galima paskatinti padėti tiems, kuriems sekasi sunkiau. Jiems labai svarbu pateikti gerų minčių, priminti garbės jausmą, gerą valią, kartu stengtis sužadinti pasibjaurėjimą žemais dalykais. Tokio temperamento vaiką svarbu mokyti apgalvoti sprendimus, tvardytis, įvertinti savo jėgas, mokyti jį atkaklumo ir jautrumo per sąmoningumą, argumentuojant ir vaikui priimtina tvarka. Jo spausti nereikia, geriau leisti viską pajusti pačiam.
Flegmatikui svarbu rasti tinkamą motyvacijos būdą. Atsiradus stipriai motyvacijai, vaikas pats imsis veikti. Reikėtų pasistengti ugdyti mažylio smalsumą. Žaidimais skatinti vaiką svajoti, kurti, o svajonės turėtų vilioti užsiimti veikla. Su tokio temperamento vaiku reikia kuo daugiau bendrauti, kad galima būtų pastebėti vaiko talentus, sugebėjimus. Stengtis, kad, pajutęs laisvę, vaikas galėtų toliau atsiskleisti. Užduočių krūvį reikia didinti po truputėlį. Žingsnis po žingsnio pripratęs prie didesnio tempo, net nepajus, kad kažką daro ilgiau ir daugiau nei iki šiol.
Kaip padėti melancholikui?
Suaugusieji turi stebėti, ar jų vaikas neužsidaręs, pasiūlyti veiklos, kuri jį sudomintų. Pastebėjus nuliūdusį, parodyti jam dėmesį. Vyresniems vaikams gerai yra rašyti dienoraštį, kuriame jie aprašo savo pamąstymus. Tokio vaiko reikia dažniau paprašyti išspręsti konfliktus, nes jis linkęs apmąstyti visus argumentus. Tėveliai melancholiką vaiką turėtų vesti į grupinės veiklos būrelius, dažniau kviesti į bendrą veiklą. Labai svarbu tokius vaikus skatinti ir drąsinti, vengti neigiamo vertinimo, viešo pažeminimo ar sugėdinimo, nes tai vaiką žlugdo. Kai yra sprendžiami rizikingi dalykai, galima pasinaudoti tokio vaiko atsargumu.
Taigi „patogiausia“ yra auklėti vaikus sangvinikus. Nors negalima išskirti kurio vieno temperamento kaip gero ar blogo. Jie visi yra skirtingi.
Kokią įtaką vaikų temperamentas daro tėvų ir vaikų santykiams?
S. Chess ir A. Tomas (1987) išskyrė tris grupes pagal tai, kaip temperamento ypatybės veikia tėvų ir vaikų santykius bei šeimos gyvenimą, – tai vadinamieji lengvi, lėti ir sunkūs vaikai.
Prašyčiau apie kiekvieną išsamiau.
„Lengvi“ vaikai yra judrūs, geros nuotaikos, draugiški, lengvai prisitaiko, domisi nauja patirtimi. Veikla ir jos intensyvumas pasiskirstęs nuo lengvo iki vidutinio sunkumo. Tokie vaikučiai lengvai adaptuojasi pasikeitus sąlygoms ir lengvai prisitaiko prie įvairaus auklėjimo stiliaus. Gabius vaikus reikėtų lavinti papildomai, užduotis galima skirstyti pagal sudėtingumą. Jei vienas vaikas labai gabus, o kitas toks nėra, tegul gabesnis padeda mažiau gabiam. Taip skatinsite bendravimą. Reikia leisti vaikui rinktis, kokia veikla užsiimti, nes tik tada jis mielai šią veiklą atliks. Gerai būtų susitarti dėl būsimo rezultato ir paskatinimo už tai. Vaikučius reikia palaikyti tiek žodžiu, tiek fiziškai, nes jie nesijaučia stiprūs ir negali susikurti teisingos veiklos pavyzdžio.
„Lėti“ vaikai yra pasyvūs, drovūs, niūriai nusiteikę, lėtai prisitaiko prie naujų aplinkybių. Jie naujose situacijose pradžioje užsisklendžia, bet, praėjus šiek tiek laiko, prisitaiko. Tokiems vaikams suaugusieji turi leisti prisitaikyti prie pasikeitimų jiems tinkamu tempu, svarbu išlaikyti ramybę ir būti kantriems. Nereikia bijoti reikalauti darbo kokybės ir nemažinti darbo apimties. Tokiems vaikams reikėtų nustatyti tikslų darbo atlikimo laiką, tačiau nespausti, jei tai padaryti nerealu. Reikėtų pasiekti, kad vaikas dirbtų savo tempu, o, žinodamas iškeltą tikslą, baigtų laiku. Labai svarbu dažnai girti tuos vaikučius, kuriems nuolat reikia tėvų dėmesio. Bendraudami su vaiku, tėvai turėtų stengtis neparodyti savo baimės, kad vaikui kažkas gali nepavykti ar kad juo abejoja. Lėtą vaiką, esant galimybei, yra gerai suporuoti su aktyvesniu, stengtis juos paskatinti dirbti kartu. Taip aktyvus vaikas pajus lėtesnio ramumą ir paskatins lėtesnįjį.
„Sunkūs“ vaikai būna blogos nuotaikos, staigiai reaguoja, sunkiai prisitaiko. Linkę į negatyvias ir intensyvias reakcijas. Nepažįstamoje aplinkoje tokie vaikai užsisklendžia, būna pasyvūs, neaktyvūs, sunkiai prisitaiko. Tėvai, augindami sunkaus temperamento atžalas, turėtų būti kantrūs, objektyvūs, elgtis nuosekliai ir stengtis suvaldyti vaiko nepastovumą. Tai pasiekti gali padėti iš anksto aptartas geidžiamas vaiko elgesys, kad jis aiškiai žinotų taisykles, pagal kurias reikės gyventi. Užuot tikėjęsi, kad išsiblaškęs, aktyvus vaikas sugebės ilgam sutelkti dėmesį į jam užduotą veiklą (pvz., namų darbus), tėvai turėtų bent už trumpus aktyvaus darbo momentus vaiką apdovanoti jam maloniomis pertraukėlėmis. Svarbu vengti pažeminimo ir ironijos. Su „sunkiu“ vaiku reikia iš anksto aptarti skatinimo ir bausmių formas ir priimti abiejų pusių susitarimu. Suprantama, su mažais vaikais tai padaryti yra sunku, tačiau šito reikia siekti. Galima naudoti tėvų dėmesį kaip skatinimo ar baudimo priemonę, ignoruoti vaiką, jei jis elgiasi netinkamai. Tačiau, pasikeitus elgesiui, atkreipti į vaiką dėmesį ir pastebėti jo norą dirbti bei veiklos rezultatus. Jei vaikas sunkiai atlieka užduotis, nesilaiko darbų sekos, paklauskite, ko jam reikia, kad atliktų užduotį. Klausinėti reika tol, kol vaikas pasieks užsibrėžtą tikslą. Jei vaikas yra labai judrus, galima išnaudoti aktyviems darbams. Labai sveika tokį vaiką sudominti aktyviomis sporto šakomis, aktyviais žaidimais.
O ar galima auklėjimu „pakoreguoti“ vaiko temperamentą?
Temperamentas dėl aplinkos poveikio ir auklėjimo mažai keičiasi, tačiau jį galima išmokti valdyti. Niekada nereikia temperamentu pateisinti vaiko negero elgesio. Tačiau pyktis, nuolatiniai priekaištai sukelia labai daug neigiamų emocijų, kurios nepadeda vystyti pozityvios asmenybės.
Ką dar galėtumėte patarti tėveliams?
Svarbu tėvams su savo vaikais būti atviriems. Tėvų atvirumas ir vaiką skatins parodyti savo jausmus ir išgyvenimus. Ne mažiau svarbu ir pripažinti savo klaidas, parodyti vaikams, kad ir tėvai klysta, tačiau stengiasi iš to pasimokyti. Auklėjimas yra abipusis procesas: tėvai auklėja vaikus, o vaikai – tėvus. Suprantama, jie tai daro ne taip, kaip suaugusieji, savaip, tačiau negalima į tai nekreipti dėmesio.
Daugiau straipsnių apie vaikų auklėjimą rasite čia>>
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę