Lietuvoje 2013-01

Patarimai prie ryžių lentynos

 

Parduotuvių lentynose galime rasti įvairių rūšių ryžių. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pateikia tokius pagrindinius ryžių rūšių ypatumus:

·                    Rudieji (lukštenti, nešlifuoti) ryžiai. Gaunami nuo kultų ryžių pašalinant lukštą. Juose daug daugiau skaidulinių medžiagų nei baltuosiuose ryžiuose (viename rudųjų ryžių puodelyje jų yra apie 3,5 g, o puodelyje šlifuotų ryžių tik apie 1 g).

·                    Baltieji (šlifuoti) ryžiai. Gaunami nuo lukštentų ryžių šlifuojant pašalinus visas ar dalį luobelių ir gemalo. Šiuose ryžiuose daug mažiau naudingųjų medžiagų nei ruduosiuose. Tačiau jų privalumas – ilgesnis galiojimo laikas, kadangi apdirbimo metu pašalinamas gemalas, kurio riebalai gali greitai apkarsti.

·                    Plikyti ryžiai – tai ryžiai, kurie yra mirkyti vandenyje, termiškai apdoroti, išdžiovinti ir tik tuomet išlukštenti ar šlifuoti. Toks ryžių apdirbimo būdas suteikia jiems kietumo ir, nors dėl šios savybės juos reikia virti ilgiau nei baltuosius, tačiau jie išlieka birūs ir purūs. Be to, manoma, kad terminis apdorojimas prieš lukštenant ar šlifuojant padeda išsaugoti daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Renkantis ryžius verta atkreipti dėmesį į skirtingoms ryžių rūšims būdingus ypatumus.

Rudieji ryžiai turi net 8 kartus daugiau magnio, beveik du kartus daugiau fosforo, kalcio ir geležies nei baltieji ir šiek tiek daugiau B grupės vitaminų ir folio rūgšties. Baltuosiuose ryžiuose yra šiek tiek daugiau baltymų ir mažiau riebalinių medžiagų.

 

Sveikatos tyrimai: kada mokėti nereikia

 

Atvykus pas šeimos gydytoją, dažnai iškyla klausimas: už kokius tyrimus teks susimokėti, o kas bus atlikta nemokamai? Kaip informavo Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė,  apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu nemokamai atliekamas hematologinis kraujo tyrimas, glikemijos kiekio kraujyje nustatymas, gliukozės toleravimo mėginys, C reaktyviojo baltymo ir/arba ENG tyrimas, šlapimo tyrimas juostele (su analizatoriumi), kalio ir natrio kiekio kraujo serume nustatymas, kreatinino ir šlapalo (urea) bei cholesterolio kiekio kraujyje (asmenims nuo 40 metų amžiaus ar esant šeimyninei anamnezei, antsvoriui, sergant kai kuriomis, tarp jų endokrininėmis, ligomis) nustatymas.

Jie atliekami nemokamai tik toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje esate prisirašę, o tyrimą atlikti paskiria gydytojas.

Taip pat nemokamai gali būti atlikti kai kurie profilaktiniai sveikatos tikrinimai. Tai – suaugusiesiems iki 65 metų bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas ir gliukozės kiekio – 1 kartą per 2 metus. Vyresniems nei 65 metų amžiaus – bendras šlapimo tyrimas, gliukozės kiekio kraujyje tyrimas atliekami dažniau – 1 kartą per metus, o bendras kraujo tyrimas – 1 kartą per 2 metus. Cholesterolio tyrimas suaugusiesiems atliekamas 1 kartą per metus.

Vaikų profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami tokia tvarka: vieną kartą atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai: 1 mėnesio amžiaus, jeigu vaikas gimė neišnešiotas, po ABO ar Rh konflikto, įgimtos infekcijos; 5–6 mėnesių amžiaus; 2–3 metų amžiaus; 6–7 metų amžiaus; 12–14 metų amžiaus. 12–14 metų amžiaus papildomai būtina nustatyti ir gliukozės kiekį kraujyje.

Norint profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Tai tik keletas dažniausių tyrimų. Jei norite sužinoti, kas dar mokama, o kas nemokama, visų pirma reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Taip pat informacijos galima gauti paskambinus ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88 888.

 

Kai nugaros skausmas nebepakeliamas

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų neurochirurgai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo taikyti naują lėtinio nugaros skausmo gydymo būdą. Dėl nugaros skausmo darbingumą praradusiam pacientui implantuotas nugaros smegenis stimuliuojantis elektrodas, kurio siunčiami impulsai įveikia skausmą.

Operaciją atliko Kauno klinikų stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas dr. Bronius Špakauskas kartu su gydytoju neurochirurgu Andriumi Radžiūnu. Jiems padėjo daugiametę patirtį turintis kolega iš Suomijos..

„Didžiausia problema taikant tokią gydymo metodiką yra didelė implantuojamo elektrodo kaina“, – sako dr. Bronius Špakauskas. Jo skaičiavimais, minėto pobūdžio operacijų Lietuvoje per metus reikėtų maždaug dešimčiai pacientų. Nors nugaros skausmas vargina didelę dalį žmonių, stuburo operacijų reikia tik keliems procentams iš jų.

Nugaros smegenų elektrostimuliacijos operacijos pasaulyje jau yra tapusios lėtinio nugaros skausmo gydymo standartu, kai nepadeda kiti gydymo būdai. Taikant neurostimuliaciją, pacientams 70–80 proc. sumažėja skausmas, ir jie gali grįžti į normalų gyvenimą. Daugumai operuotų pacientų reikia mažesnių skausmą malšinančių vaistų dozių arba jie visai gali būti nustoti vartoti.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai