Psichologinė pagalba internetu – jau seniai nėra jokia naujiena mums, Lietuvoje gyvenantiems. Ne vienas ja esame pasinaudoję arba galbūt dar pasinaudosime. Tačiau tiems, kurie dėl įvairių priežasčių buvo priversti rinktis emigranto duoną, laiku internetu suteikta psichologinė pagalba įgyja visai kitokią prasmę. Kartais tokia konsultacija gali būti vienintelė iš Lietuvos ištiesta pagalbos ranka, kuri gali padėti priimti teisingus sprendimus ir išvengti bėdų. Apie psichologines emigrantų problemas kalbamės su Psichologinių konsultacijų ir krizių įveikimo centro „Gera būsena“ vadove projekto „Psichologinė pagalba emigracijos paliestiems žmonėms www.psyvirtual.lt“ viena iš kūrėjų, psichologe-psichoterapeute Vilma Kuzmiene.
Ar emigracija turi tik ekonominę priežastį, ar ji yra kur kas gilesnių problemų socialinė išraiška?
Psichologai emigraciją dažnai įvardija kaip žmogaus pabėgimą nuo vienokių arba kitokių problemų arba tiesiog nuo savęs. Net statistiniai duomenys byloja, kad apie 40 proc. emigrantų iš Lietuvos išvyksta su tam tikromis psichologinėmis problemomis. Kai kurie išvykėliai dar savo gimtinėje buvo lankęsi pas psichologą arba pas psichiatrą, išgyveno depresines nuotaikas. Kai kurie iš jų net neslepia manę, kad išvykimas į kitą šalį padės išspręsti jų emocines bėdas. Tačiau nusivylimui nebuvo ribų, kai jie suvokė, kad išsivežė savo problemas kartu su savimi, ir jas būtina spręsti, kad jos netrukdytų toliau gyventi.
Taigi, nėra visai teisinga teigti, kad emigracija pirmiausia turi ekonominį atspalvį, mat žmonės išvyksta nebesudurdami galo su galu savo gimtinėje ir yra priversti ieškoti skalsesnės duonos kąsnio svetur. Žinoma, uždirbti daugiau pinigų – tai reiškia gyventi oriai, išlaikyti savo savivertę nepažeistą. Tačiau paradoksalu, kad dauguma Lietuvos emigrantų išvyksta svetur susidurdami su būtent žemos savivertės problema, kuri išlieka ir gyvenant bei dirbant užsienyje.
Su kokiomis psichologinėmis problemomis dažniausiai susiduria iš Lietuvos emigravę mūsų tautiečiai?
Pagal problemų spektrą pirmoje vietoje tvirtai savo pozicijų neužleidžia emocinės emigrantų problemos: depresinė nuotaika, nerimas, įtampa, liūdesys, pyktis, suicidiniai ketinimai ir pan. Kai kurie žmonės baiminasi, kad emigracijoje prarado darbą ir neturi pinigų grįžti į Lietuvą. Kitos moterys išgyvena, kad užsienyje susilaukė vaikelio, bet jas paliko sutuoktinis. Yra net tokių, kurie bijo grįžti į savo tėvynę dėl labai priaugto svorio, nes jų draugai ir artimieji iš jų pasišaipys.
Toliau psichologinių problemų eilėje – bendravimo problemos. Vienos iš tokių – poros santykiai, pvz., kai, išvykus į užsienį vienai pusei, išyra poros santykiai; vienas myli, o kito jausmai jau atšalę; svetimoje šalyje sunku susirasti antrą pusę ir t.t.
Tarp bendravimo problemų, su kuriomis susiduria emigrantai, yra jų bendravimas su draugais ir artimaisiais, o tiksliau – priverstinė situacija, kai išvykęs iš savo šalies lieki be draugų ir artimųjų. Taip pat problemų iškyla bandant susidraugauti su emigrantą priėmusios šalies vietiniais gyventojais (kaimynais).
Ne mažiau svarbios emigrantų problemos – komplikuoti santykiai darbe ir su darbdaviais, nesvarbu, kur dirbtų atvykėlis – ar kvalifikuotą gerai apmokamą darbą, ar pagalbiniu darbininku popieriaus fabrike arba braškių plantacijose. Šiuo atveju emigrantai neretai susiduria su darbdavio nesąžiningumu ar kitomis žmogų išnaudojančiomis manipuliacijomis (darbas naktimis, per mažas valandinis atlygis, prastos darbo sąlygos).
Išvykę lietuviai kitoje šalyje patiria įvairių fobijų ir panikos priepuolių. Taip gali būti dėl užsitęsusios adaptacijos emigracijoje, dėl artimųjų elgesio su išvykusiuoju, kaltės jausmo, kad teko išvykti.
Kokio amžiaus emigrantai dažniausiai susiduria su psichologinėmis problemomis būdami toli nuo namų?
Psichologų pagalbos internetu dažniausiai ieško 26–45 metų lietuvių emigrantai iš įvairių užsienio šalių. Tačiau tarp ieškančiųjų psichologo patarimo neretai pasitaiko ir paauglių, kurie į užsienį emigravo priverstinai, nes išvyko jų šeima. Pagalbos ieško ir vyresni emigrantai, sulaukę 54–56 metų.
Gal yra žinoma, kokiose užsienio šalyse gyvenantys lietuviai dažniausiai susiduria su psichologinėmis problemomis?
Pastaruoju metu gerokai padaugėjo pagalbos šauksmų iš Šiaurės regiono šalių Danijos, Norvegijos ir Švedijos – šalių, kurių kalbą išmokti nėra taip paprasta, kaip mums gana įprastą anglų arba vokiečių. Ten nuvykę lietuviai dažnai priversti mokytis vietinę kalbą, kad galėtų įsidarbinti. Ir jau vien sudėtingos kalbos mokymasis sukelia emigrantams stresą ir įtampą. O ką jau kalbėti apie socialinę integraciją į jau minėtas šalis, kurių ne tik tautinis mentalitetas, bet ir kultūrinės tradicijos dažnam lietuviui gali būti sunkiai suprantami.
Taip pat psichologų pagalbos prireikia ir Didžiojoje Britanijoje bei Airijoje gyvenantiems ir dirbantiems lietuviams. Kur kas mažiau mūsų tautiečių pagalbos ieško gyvendami Ispanijoje, Vokietijoje arba Austrijoje.
Emigracijoje lietuviai itin retai susiranda bičiulių ar draugų tarp vietinių gyventojų. Paprastai mūsų emigravusių tautiečių draugais tampa tokie patys emigrantai iš Lietuvos arba kitų šalių.
Kiek laiko psichologinės pagalbos ieškantys lietuvių emigrantai jau būna pragyvenę užsienyje?
Kai pradėjome šį pagalbos emigrantams projektą, manėme, kad daugiausiai pagalbos prireiks pirmus metus užsienyje gyvenantiems emigrantams, kurie pirmiausia susidurs su integracijos į visuomenę arba pritapimo prie kitokių žmonių problema. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad pagrindinis kontingentas yra sudarytas iš emigrantų, kurie užsienyje gyvena ir dirba trejus metus ir ilgiau. Pirmiausia tokie atvykėliai iš Lietuvos susiranda nuolatinį gyvenamąjį būstą, stabiliai įsidarbina, išmoksta vietinę kalbą, emigrantų vaikai pradeda lankyti darželius ir mokyklas. Štai tada, kai viskas lyg ir atrodytų stojo į savo vietas, tam tikras socialinis-kultūrinis šokas pasiveja atvykėlius. Pradedama galvoti apie tautinės tapatybės klausimus, neišvengiamai susiduriama su vienatve (vienišas svetimoje šalyje).
Su kokiomis psichologinėmis problemomis susiduria emigrantų artimieji?
Be abejonės, problemų neišvengia ir emigrantų artimieji. Viena problemų grupė apima emigrantų bendravimą su Lietuvoje likusiais artimaisiais ir draugais. Išvykusieji išgyvena, kad vis mažiau dėmesio skiria bendravimui su likusiais gimtinėje. Kitą problemų grupę sudaro Lietuvoje likusių emigranto artimųjų nepasitenkinimas ir nuoskaudos dėl išvežtų anūkų, išvykusių vaikų ir panašių situacijų. Toks bendravimas yra itin nemalonus emigrantui, nes dažnai yra smerkiančio ir priekaištaujančio pobūdžio iš jo artimųjų pusės. Apskritai daugelis emigrantų išvyksta į užsienio šalį su tam tikru kartėlio jausmu širdyje, išlydėti skaudžių artimųjų priekaištų, nenoro išleisti juos į kitą šalį. Pastebimai dažniau dėl ilgalaikės emigracijos nutrūksta šeimoje gyvenusios poros santykiai dėl to, kad vienas iš sutuoktinių išvyko dirbti į užsienį.
Tikriausiai dėl tėvų emigracijos labiausiai nukenčia vaikai?
Vaikai, tėvų emigrantų palikti seneliams ir kitiems artimiesiems Lietuvoje, bet kokiu atveju jaučiasi blogai, jie tiesiog ir jaučiasi palikti pačių artimiausių žmonių. Ir jų širdies skausmo negali nuslopinti jokie pasiteisinimai ir paaiškinimai. Net psichologams yra labai sunku dirbti su tokiais emigrantų paliktais vaikais.
O kaip jaučiasi vaikai, kurie kartu su tėvais išvyksta į užsienį?
Tiek, kiek mums, psichologams, teko konsultuoti su tėvais emigravusius vaikus, kai kurie jų ne jaučiasi ne ką geriau nei vaikai, palikti emigrantų Lietuvoje. Vaikai šiuo atveju taip pat patiria prievartą, nes daugelis iš jų tėvynėje turėjo palikti ne tik brangius artimus žmones (pvz., senelius), draugus, bet ir buvo priversti išvykti iš šalies, nors to ir nenorėjo. Jie tiesiog neturėjo kito pasirinkimo. Todėl yra buvęs ne vienas atvejis, kai vaikas iš užsienio buvo grąžintas į Lietuvą, nes užsienyje tiesiog nesugebėjo pritapti. Tokie vaikai ir vėliau ateityje patiria psichologinių bendravimo ir prisitaikymo problemų. Todėl su vaikais emigravę tėvai turėtų žinoti, kad, norint užtikrinti vaikui saugumą, svetimoje šalyje reikės padėti jam adaptuotis, skirti daugiau savo laiko ir dėmesio, daugiau bendrauti.
Emigranto atmintinė
· Visos vidinės psichologinės problemos, su kuriomis teko susidurti Lietuvoje, niekur nedings ir emigravus į kitą užsienio šalį. Todėl jas reikia stengtis išspręsti dar būnant tėvynėje.
· Reikia skirti sau pakankamai laiko adaptuojantis svetimoje visuomenėje. Nereikia naiviai tikėtis, kad viskas įvyks staiga: vieną dieną tikrai neatsibusite jau mokėdamas daniškai arba per vieną dieną nesusirasite pageidaujamo darbo arba patogaus būsto.
· Emigruojant į užsienį vertėtų turėti konkretų tikslą, dėl ko ten vykstate. Tai gali būti visai paprastas tikslas – užsidirbti pinigų studijoms arba namui įsigyti. Turint aiškų tikslą lengviau ištverti ir pačią emigraciją.
· Nereikia bijoti laikinai atsiriboti nuo Lietuvoje likusių tėvų, sutuoktinių kontrolės, nuo nelaimingos meilės ir kitų slegiančių ir įtampą keliančių reiškinių. Stenkitės į viską žvelgti pozityviai
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Manau didžiausia problema, dėl ko norisi bėgti, tai visuomenė mūsų, kvaila, nemastanti ir be galo pavydi, agresyvi... Nesuvokianti žmogiškumo ir meilės tautiečiui įdėjos, šalis serga vėžiu, kuris deja nepagydomas, tik visi gieda, kad yra kitaip ką gi, laikas viską parodys...Tikrai šioje šalyje sulaukti senatvės yra baisiausias dalykas koks tik gali nutikti....