Galbūt jūs nebijote nei aukščio, nei didelio greičio, mėgstate rizikuoti ir to ieškote nuobodžioje savo kasdienybėje? Toks troškimas gali byloti apie tai, kad jums trūksta adrenalino. „Tačiau ekstremalių pojūčių potraukis gali ne tik leisti pajusti svaiginančius potyrius, bet ir sukelti pavojų ne tik jums, bet ir aplinkiniams“, – perspėja psichologė-psichoterapeutė Genovaitė PETRONIENĖ.
Apie adrenaliną
Adrenalinas (epinefrinas) – tai antinksčių šerdinės dalies hormonas, kuris atlieka kelias funkcijas. Pirmiausia adrenalinas kaip neuromediatorius padeda pernešti informaciją iš vieno hormono ir neurono į kitą. Adrenalinas vartojamas teikiant skubią medicinos pagalbą, pvz., bronchų astmos priepuoliams nutraukti arba alerginėms reakcijoms sustabdyti (įgėlus bitei ir pabrinkus audiniams). Adrenalino tirpalas gali būti vartojamas kapiliariniam kraujavimui stabdyti.
Fiziologiškai adrenalinas būtinas tam, kad nesustotų širdies ir kitų organų veikla. Kitą vertus, adrenaliną galima vadinti streso hormonu. Jo susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, taip pat ekstremalūs pojūčiai.
„Dėl padidėjusio adrenalino kiekio aštresni tampa mūsų jutimai, patankėja kvėpavimas, padažnėja širdies ritmas, į kraują išsiskiria didesnis gliukozės kiekis, įsitempia raumenys, mažiau kraujo tenka odai ir vidaus organams, o daugiau – raumenims ir smegenims. Būtent dėl šių fiziologinių pokyčių žmonės ekstremaliomis aplinkybėmis įgauna jėgų ir ryžto atlikti tai, ką paprastai atlikti būtų labai sunku ar net neįmanoma“, – teigia G. Petronienė.
Nedidelis adrenalino kiekis yra naudingas žmogaus organizmui: pagreitėja širdies veikla, suaktyvėja medžiagų apykaita, todėl atsiranda daugiau jėgų susidoroti su įvairiomis krizėmis, nudirbti sunkius darbus.
Tačiau jei tenka patirti daugiau stresų, galima tikėtis, kad adrenalino pasigamins pernelyg daug. Tokiais atvejais organizmas įspėja, kad reikia sustoti: gali pradėti pykinti, atsiranda galvos skausmai, kyla žarnyno spazmai, sustoja virškinimas, gali net užklupti odos ligos.
Adrenalino šaltinis – gyvenimo būdas
Greičiausiai atkreipėte dėmesį, kad kai kurie žmonės nutrūktgalviškai vairuoja automobilį, beprotišku greičiu prašvilpia pro šalį apsižergę „britvą“, be baimės šoka žemyn prisirišę guma, svaigsta šokdami su parašiutu ir mėgsta ekstremalius atrakcionus. Kiti gi dėl nuolatinio adrenalino poreikio tampa nepataisomais lošėjais, rizikuoja sudarydami abejotinus verslo sandėrius ar įsiveldami į nusikalstamą veiklą. Adrenalino dozę garantuoja ir dažasvydis ar kiti karą simuliuojantys žaidimai. Be to, aštrių pojūčių galima patirti ir neišeinant iš namų, pvz., žaidžiant daug įtampos ir rizikos turinčius kompiuterinius žaidimus arba žiūrint siaubo ir smurto perpildytus filmus.
Pasirodo, kad, patyrę ekstremalių pojūčių, tokie žmonės pasijunta fiziškai nepalyginti geriau – susitvarko jų širdies darbas, suaktyvėja smegenų veikla, padidėja organizmo tonusas ir pagerėja bendra savijauta. Ir taip jaustis jie nori visada. Taip vystosi priklausomybė nuo adrenalino –cheminės medžiagos, kuri išskiriama į kraują atsidūrus ekstremalioje situacijoje. Taigi, paspaudus greičio pedalą, nušokus su parašiutu ir kitaip sukėlus stresinę ekstremalią situaciją, sukeliamas pasitenkinimas, kuris neretai gali tapti euforija.
Tačiau, nuolat ieškodamas naujų malonumą ir net euforiją sukeliančių potyrių, adrenalino fanatikas patenka į užburtą ratą, nes išsivysto pripratimas prie didelių adrenalino kiekių, kurių laikui bėgant reikia vis daugiau. Štai tada iškyla ne tik psichologinės, bet ir fiziologinės priklausomybės nuo adrenalino rizika. Todėl labai svarbu nepamiršti, kad adrenalino poveikis yra labai trumpalaikis. Patyrus ekstremalių pojūčių, staiga apima didelis nuovargis, norisi kristi į lovą ir ilsėtis.
Ekstremalios priklausomybės veidai
Yra ne vienas šimtas įvairių priklausomybių, dėl kurių kenčia žmonės, pvz., nuo alkoholio, narkotikų, kompiuterinių žaidimų ir pan. Tačiau pastaruoju metu psichiatrai ir psichologai vis dažniau susiduria su žmonėmis, priklausomais nuo adrenalino.
Priklausomybė nuo adrenalino dažniau kamuoja žmones, kuriems fiziologiškai išsiskiria per mažai adrenalino. Tai dažnai būna psichopatinės asmenybės su žemu nerimo lygiu. Tokiems žmonėms atlikus kompiuterinę tomografiją matosi, kad jų susijaudinimas yra daug lėtesnis nei normalių žmonių. Todėl tokioms asmenybėms nuolat reikia daugiau adrenalino vien tam, kad jie galėtų normaliai gyventi. Priešingu atveju jie jaučia apatiją, tuštumą, gali nejausti subtilių pojūčių. Šis sutrikimas gali būti paveldimas.
Kita grupė nuo adrenalino priklausomų žmonių yra normalūs, nors gali būti apimti nerimo arba depresinės nuotaikos. Štai tokiais atvejais jie stengiasi patirti didelius emocinius ir fizinius krūvius vien tam, kad patirtų ekstremalius pojūčius ir negalvotų apie savo rūpesčius. Tarp šios grupės adrenalino fanatikų neretai pasitaiko lakūnų, alpinistų, daug pasiekusių verslininkų ir pan. Adrenalino antplūdžio jiems reikia vien tam, kad „persikrautų“ jų smegenų „kompiuteris“, jie galėtų naujai pamatyti savo gyvenimo situaciją ir priimti reikiamus sprendimus.
„Beatodairiškai ieškant būdų patirti adrenalino sukeliamą euforiją, reikėtų nepamiršti, kad didelė įtampa verčia ir kūną, ir smegenis dirbti padidėjusiu režimu. Jei po adrenalino antplūdžio žmogus neskuba ilsėtis, atsipalaiduoti, o tarsi išbadėjęs netrukus ieško kito stresinio išgyvenimo, jis gali tiesiog „perdegti“ – susirgti opalige, patirti stiprius galvos skausmus, psichinį išsekimą ir net susirgti depresija,“– labai rimtai perspėja psichologė G. Petronienė.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai noras išgyventi ekstremalius pojūčius skatina elgtis itin rizikingai, pvz., ekstremaliai pavojingai vairuoti kelyje, kai reali grėsmė gyvybei kyla ne tik ekstremalui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Dažnos adrenalino paieškos paveikia asmenybę, keičia gyvenimo būdą ir įpročius, dažnai skausmingai paveikia santykius su artimais žmonėmis. Adrenalino fanatikas gyvenimą gali suvokti tarsi loteriją, kurioje neturi ką prarasti.
„Dažnai toks žmogus pats ne visai suvokia, kokie yra tikrieji tokios jo elgsenos motyvai, kaip tai veikia jį patį ir jo artimuosius. Štai tada reiktų pagalvoti apie profesionalią specialistų pagalbą“, – pataria pašnekovė. Psichoterapija – vienas iš veiksmingų būdų padėti tokiems žmonėms, nes jiems padedama suprasti, kas su jais vyksta ir kaip jų pomėgiai bei veikla veikia juos pačius, aplinką ir artimuosius.
Alternatyva – kitokia veikla
Paprastai priklausomybė nuo adrenalino daugiausiai kamuoja vyrus. Todėl pas psichologą dažniau apsilanko ne pats adrenalino fanatikas, o jo žmona ar kiti šeimos nariai. Psichologei G. Petronienei ne kartą teko konsultuoti vadinamųjų ekstremalų žmonas, kurios labai vargsta dėl šios vyrų priklausomybės. „Yra tekę konsultuoti ir vieną adrenalino fanatiką, kuris aštrius pojūčius patirdavo neleistinose vietose piešdamas grafičius, po to sprukdamas nuo policijos. Nors vaikinas gerai mokosi, yra pirmūnas. Kaip pats pasakojo, jis taip pervargsta nuo to gerumo, kad vien tik ekstremalūs pojūčiai jam padeda atsigauti“, – prisiminė psichologė.
Paprastai adrenalino fanatikų priklausomybę siūloma sušvelninti lengvesnėmis priemonėmis. Jiems tiesiog siūloma pakeisti ekstremalios veiklos pobūdį labiau socialia ir mažiau pavojinga fizinei ir psichinei sveikatai veikla. „Tokie žmonės gali imtis kitos sudėtingos veiklos, reikalaujančios didesnės emocinės ir fizinės įtampos. Paprastai jie nuo labai pavojingos veiklos pereina lošti į biržas, kur perka ir parduoda akcijas ar užsiima kitu rizikingu verslu. Tai, žinoma, geriau nei beprotišku greičiu skrieti sportiniu automobiliu, kai vienas neteisingas veiksmas gali tapti mirtinos avarijos priežastimi. Nors šiuo atveju gali nukentėti visos šeimos biudžetas, jei vyras praloš pinigus“, – teigia specialistė.
Paprastai pavyksta tik šiek tiek sušvelninti patologinį adrenalino troškimą, bet išsivaduoti nuo šios priklausomybės iki galo pavyksta retam. Metams bėgant didelis adrenalino poreikis mažėja, tada ir rizikuoti norisi mažiau, ir ekstremali veikla tampa mažiau pavojinga. Galiausiai žmogus turi ugdyti atsakomybės jausmą prieš savo žmoną ir vaikus, kitus artimuosius. Adrenalino fanatikas turėtų pagalvoti, kaip jausis jo šeima dėl vieno ar kito jo ekstremaliai daromo veiksmo, ar nenukentės dėl jo ekstremalių pojūčių siekimo.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę