Daugiau nei milijardas planetos gyventojų kenčia dėl antsvorio ir nutukimo, o jų pastangos sulieknėti dažnai būna bergždžios. Kodėl valgydami tą patį maistą vieni tunka, kiti – ne? Mokslininkai sako – kalti nutukimo genai. Kokie jie? Ką daryti, jei tokie genai yra? Nejau esame pasmerkti tukti ir sirgti?
Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Alina Smalinskienė.
Kur gyvena storiausi žmonės?
Nutukimas – tai būklė, kai kūno masė padidėja dėl to, kad didėja riebalinio audinio kiekis, o kūno masės indeksas (KMI) tampa didesnis nei 30. Įprasta manyti, kad daugiausia storulių gyvena Amerikoje. Tačiau amerikiečiai, kurių 33,9 proc. yra nutukę, „storumo reitinge“ užima tik 9 vietą. O patys storiausi žmonės planetoje – Okeanijos gyventojai, ir net aštuonios iš dešimties labiausiai „nutukusių“ šalių įsikūrusios Ramiajame vandenyne. Tokią išvadą padarė Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija. Lyderių ketvertuką sudaro Nauru, Mikronezijos, Kuko ir Tongos salos, kurių daugiau kaip 90 proc. gyventojų turi antsvorio. Tongos karalius gali būti ne kas kitas, o tik pats storiausias šalies žmogus – nutukimas ten didelis privalumas, o ne yda. Šioje šalyje liesas žmogus tampa pašaipų objektu – tokie jau tų kraštų papročiai.
Pasaulyje nutukimas plinta it epidemija. Neaplenkia ji ir Lietuvos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000–2008-aisiais nutukusių gyventojų skaičius mūsų šalyje augo. Jeigu 2000 m. Lietuvoje buvo 14,9 proc. nutukusių žmonių, tai 2008-aisiais – jau 18,5 proc. Praėjusių metų mokslininkų tyrimų duomenimis, dabar apie 30 proc. Lietuvoje gyvenančių suaugusių vyresnio amžiaus žmonių yra nutukę.
Įrodytas ryšys tarp žmogaus amžiaus ir nutukimo paplitimo. Pavyzdžiui, 20–34 metų amžiaus grupėje yra apie 13 proc. nutukusiųjų, o 45–54 – jau per 32 proc. Trijose Baltijos šalyse – Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje – dažniau nutukę yra vyresni nei 50 m. amžiaus žmonės. Todėl galime daryti išvadą, kad nutukimu dažniau serga suaugusieji, kurie mažai laiko skiria savo sveikatai, t.y. netinkamai maitinasi, neskiria pakankamai laiko mitybai (valgo skubotai, prabėgomis užkandžiauja) ir, be abejo, mažai juda. Prie nutukimo rizikos priskiriamas ir stresas.
Tačiau gąsdina ir tai, kad nutukimas jaunėja, t.y. daugėja antsvorio turinčių vaikų. Prieš ketverius metus Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktas tyrimas su Lietuvos moksleiviais parodė, kad normalaus svorio yra 83 proc. sostinės moksleivių, tačiau 7,5 proc. tyrimo dalyvių svėrė per daug, iš jų 2 proc. buvo nutukę.
Vieni tunka, kiti – ne
Teigiama, kad nutukimą lemia genetika, elgesys, kultūra ir netgi žmogaus mąstymas. O nutukimo mechanizmas paprastas: svoris auga, nes su maistu kalorijų gaunama daugiau negu jų išeikvojama energijai. Tada maisto medžiagų perteklius virsta riebalais. 60–90 proc. atvejų nutukimo priežastis – persivalgymas. Be to, tokie žmonės dažniausiai dar ir per mažai juda. Paveldimas ne nutukimas, o polinkis tukti. Žmogui didesnis pavojus nutukti (tikimybė 25–30 proc.), jei jo šeimoje buvo nutukusiųjų.
Nutukimo priežastis – genai
Deoksiribonukleorūgštis (DNR) yra genetinė medžiaga, perduodanti paveldimus požymius. 99,9 proc. žmonių DNR yra identiška. Tačiau tas likęs 0,1 proc., apie 3 000 000 specifinių DNR skirtumų, ir skiria mus vieną nuo kito. Tokie skirtumai turi įtakos mūsų išvaizdai, elgesiui, imlumui ligoms, polinkiui tukti ir atsakui į vaistus.
Dabartiniai pasiekimai genetikos ir molekulinės biologijos srityse leido atrasti genus (ir jų baltyminius produktus), susijusius su nutukimu. Vieno nukleotido polimorfizmas (VNP) – vienas populiariausių genetinių žymenų, dažnai nustatomas žmogaus genome. Tai įvairios mutacinio proceso nulemtos atskirų nukleotidų pakaitos.
Kalbant toliau apie genus, reikia paaiškinti, kas yra alelis. Dauguma žmogaus ląstelių turi du poras sudarančių chromosomų rinkinius. Juose yra genai, kurie išsidėstę atitinkamomis poromis – vadinamaisiais aleliais, t.y. alternatyviųjų genų poroje vienas genas antrojo atžvilgiu yra vadinamas aleliu.
Nustatyta daug genų, susijusių su kūno svoriu, vienas iš jų yra FTO (angl., fat mass and obesity associated). Tad jeigu FTO genas yra pakitęs, mutavęs, t.y. turintis A alelį (A raidė žymi tai, kad DNR grandinėje vietoje azotinės bazės timino (T) yra azotinė bazė adeninas (A)), tai siejama su padidėjusiu riebalų, energijos suvartojimu. Nes FTO genas ypač įtakoja pogumburį, kuris ir susijęs su energijos apykaitos reguliavimu. Šis genas yra zonoje, kuri dalyvauja reguliuojant apetitą, sotumo jausmą. Taigi FTO genas susijęs su tuo, kad kai yra jo mutacija, žmonėms labiau kaupiasi riebalinės ląstelės: rizika padidėja daugiau kaip 30 proc.
Kiekvienas žmogus turi vieną iš trijų genotipų: AA, AT arba TT. AA genotipas – kai yra du A aleliai, AT – vienas A ir vienas T alelis ir TT – nė vieno A alelio, t.y. nemutavęs genas, kai yra du T aleliai. Taigi jeigu žmogaus genotipas TT, – mutacijos nėra. Jeigu AT, jis priskiriamas rizikos grupei ir turi geno nulemtą polinkį tukti. Tokiu atveju skirtumas tarp žmogaus genotipo TT ir AT tas, kad, valgydami tą patį maistą, AT genotipo žmonėms yra didesnė rizika sustorėti. Turintys AA genotipą apie 1,5 karto yra daugiau nutukę, palyginti su nenutukusiais asmenimis. Tačiau ir tie, kurių FTO genas nepakitęs, t.y. turi TT genotipą, gali būti nutukę, bet šiuo atveju nutukimas gali būti nulemtas mutacijų kituose, su nutukimu susijusiuose, genuose arba nulemtas kitų, ne genetinių veiksnių. Žmonėms, kurių nutukimas nenulemtas genetiškai, yra daug lengviau normalizuoti kūno svorį sureguliavus mitybą ir fizinį aktyvumą negu turintiems mutavusius genus.
Nutukimo genų – šimtai
Pasaulyje plačiai atliekami įvairūs genų tyrimai, taip pat ir jų polimorfizmo. Lietuvoje irgi yra centrų, kuriuose atliekami genų polimorfizmo tyrimai. Šių tyrimų tikslas – identifikuoti žinomo geno alternatyvias alelines formas.
A. Smalinskienės teigimu, genų, susijusių su nutukimu, yra labai daug. „Negalima išskirti kurio nors vieno geno kaip svarbiausio ar labiausiai lemiančio nutukimą. Visi su nutukimu susiję genai turi įtakos svoriui, tačiau veikia per skirtingus mechanizmus“, – aiškina mokslininkė. Pvz., yra genų, kurie nulemia, kad žmogus nuolat jaučiasi alkanas. Suprantama, kad toks žmogus valgys daugiau, todėl ir tikimybė turėti antsvorio bus didesnė. Kitų genų, susijusių su nutukimu, veikimo mechanizmas siejamas su energijos sunaudojimu ir t.t.
Yra genų, kurie susiję su cholesterolio apykaita. Nustatyta, kad, esant tokių genų mutacijai, net ir maitinantis labai taisyklingai ir turint normalų kūno svorį, gali būti blogi kraujo lipidų tyrimo rezultatai, t.y. mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio („blogojo“) kiekis gali būti labai didelis. To kaltininkas – geno apoliproteino E , susijusio su mažo tankio lipoproteinų cholesterolio pernaša, mutacija, kuri didina šio „blogojo“ cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių.
Genų nepakeisime, bet ligos išvengti galime
„Genų nepakeisime, bet galime pakeisti gyvenseną. Jeigu tam tikro geno mutacija yra nutukimo žymuo, tai laiku (pvz., vaikystėje) nustatytas genotipas galėtų apsaugoti nuo įvairių ligų išsivystymo ir ankstyvos mirties, nes žmogus galėtų kuo anksčiau pradėti rūpintis sveikata, vengti rizikos veiksnių, koreguoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą ir taip užkirti kelią nutukimui ir su tuo susijusioms ligoms. Tiesa, pastangų tai gali pareikalauti daugiau negu žmonėms, neturintiems tokių genų mutacijų. Tačiau pabrėžiu: paveldimas ne nutukimas, o tik polinkis tukti. Tad viskas mūsų rankose“, – įsitikinusi A. Smalinskienė.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę