Gera žinia – savo veiklą pradėjo „Sveiko žmogaus“ akademija! Pirmąsias paskaitas skaitė daugiametę patirtį turintis nervų ligų gydytojas, gydytojas psichoterapeutas med.dr.Julius Neverauskas. Kadangi užsiėmimo tema „Šiuolaikinis moksliškai pagrįstas streso valdymas aktyviems žmonėms“ aktuali praktiškai kiekvienam (net mūsų puslapio www.sveikaszmogus.lt forume apie stresus diskutuojama bene daugiausia), tai kiekvienam turėtų būti įdomu sužinoti tai, ką Akademijoje išgirdo pirmieji jos klausytojai.
Kadangi visko išgirsto papasakoti viename straipsnyje neįmanoma – prireiktų kone pusės numerio, labai trumpai papasakosiu tik tai, kas man pasirodė įdomiausia ir naudingiausia kasdieniame mūsų gyvenime.
Gyventi čia ir dabar
Daugelis esame girdėję tokį posakį, bet turbūt nesigilinome, kodėl taip sakoma. Pasirodo, viskas gana paprasta ir paaiškinama. Stresą kelią ne koks įvykis, bet mūsų reakcija į jį. O mus varginanti (stresinė) reakcija į bet kokius įvykius, kaip nustatė specialistai, gali būti tik dvejopa – tai liūdesys dėl praeities, nerimas dėl ateities arba pyktis, kad nėra taip, kaip mes norime. Viskas, daugiau variantų nėra. Išvada viena – reikia gyventi DABAR. Tuo labiau kad neliūdėdami, nenerimaudami ar nepykdami ir keisdami dabartį norima linkme mes kursime geresnę ateitį.
Ir dar. Stresas atsiranda ne dėl to kas atsitiko, o dėl požiūrio į tai – turbūt kiekvienas rasime pavyzdį iš gyvenimo, kai į tą patį dalyką du žmonės žiūri visiškai skirtingai (kad ir tas pats banalusis pusiau tuščios ar pusiau pilnos stiklinės pavyzdys, kai ta stiklinė pripilta iki pusės).
Problemas reikia spręsti, o ne nuo jų bėgti
Kaip kyla stresas? Bet koks įvykis ar situacija „praleidžiami“ per sąmonės filtrą, kitaip sakant, mes situaciją kažkaip interpretuojame. Ir tik po to kyla reakcija į stresą – instinktyviai tai būna pasirengimas pulti arba bėgti. Va čia jau būtina įjungti protą, kad smegenys duotų komandą veikti, taip sumažinant stresą. Kaip tai padaryti?
Pirmiausia – išsiaiškinti stresą keliančias priežastis, tada – keisti jų interpretaciją savo galvoje ir nuo problemos ne bėgti ar slėptis, o ją spręsti. Pirmas ateinantis į galvą pavyzdys apie interpretaciją – pasakojimas apie du verslininkus, prekiaujančius batais, kurie nuvyko į Afriką apsižvalgyti dėl galimybių ir pamatė, kad beveik visi ten vaikšto basi. Vienas ėmė dejuot – oi, čia visi vaikšto basi, ir mūsų batų NIEKAM NEREIKIA, o kitas – „kaip gerai, čia visi vaikšto basi, vadinasi, VISIEMS REIKIA batų“. Štai jums ir interpretacija, kuri iš jų pozityvi ir skatinanti veikti, manau, aiškinti nereikia.
Lygiagrečiai pravartu didinti atsparumą stresui ir išmokti atsipalaidavimo būdų. Taip stresas taps pozityvus, o pozityvus ir negatyvus stresas – du visai skirtingi dalykai.
Pozityvus motyvuoja, didina produktyvumą, aštrina protą, padeda tikslingai nukreipti energiją ir t.t. Negatyvusis – žalingas, išeikvoja energijos resursus, gali sukelti depresiją, fizinių ir psichinių problemų ir t.t.
Kuo skiriasi stresui atsparūs ir neatsparūs žmonės?
Specialistai yra sudarę ir jų „portretus“, pasitikrinkite, kuriam priklausote, ir jei matote atsidūrę ne ten, kur norėtųsi, – imkitės priemonių.
Stresui neatsparūs žmonės, vengiantys spęsti problemą, – neskambina, nors reikėtų, sunkias užduotis nukelia į „pabaigą“ – dienos, mėnesio, vengia pokalbio, vengia iniciatyvos (ir stiklinė jiems, ko gero, visuomet pusiau tuščia, pridėčiau nuo savęs).
Stresui atsparūs žmonės stengiasi kontroliuoti savo gyvenimą, užsiima prasmingu darbu, turi aiškius tikslus ir jų siekia. Be to, jie aktyviai ieško socialinių kontaktų ir juos išlaiko, turi išlavintą humoro jausmą ir yra dvasingi.
Pagrindiniai mūsų priešai, trukdantys valdyti stresą
Pirmiausia požiūris „Viskas, visada, niekas, niekada...“ – t.y. pernelyg didelis kategoriškumas bet kokiomis aplinkybėmis. Toliau – vadinamasis minčių skaitymas – „aš žinau, ką tu galvoji“ – na, juk nežinome išties. Trukdo skubotos išvados, ateities numatymas – „man nepasiseks“. Labai įtikinamas pasirodė dr.J. Neverausko pavyzdys: jei jau taip žinote, kas kada bus, atsidarykite pranašavimo saloną – uždirbsite pinigų. Dar nereikia prisiimti sau kaltės už tai, kas bloga vyksta gyvenime, reikia mesti įsitikinimą „turiu, privalau“ ir nustoti klijuoti etiketes. Patikėkite, gyventi bus lengviau.
Matyti realybę, pripažinti ją ir keisti
Tokia, ko gero, būtų veiksmų stresinėje situacijoje formulė.
Jei dėl kažko apėmė sunkiai suvaldoma nerimas, galvokite – kas blogiausia galėtų nutikti? ar galėčiau tai išgyventi? kokia baigtis labiausiai tikėtina? kokios to pasekmės? Ir, aišku, į kiekvieną klausimą raskite atsakymą..
Mąstyti apimtam nerimo gali būti labai sunku. Kas gali padėti generuoti mintis?
Sprendimai sprendimais, bet atsipalaiduoti irgi būtina
Yra begalė įvairiausių atsipalaidavimo būdų, pradedant joga, aromaterapija, religinėmis apeigomis ir baigiant fiziniais pratimais, mityba, netgi hidroterapija, masažais. Be to, tai ir hobis, meno terapija, dienoraščio rašymas, klubai, draugai ir t.t., ir pan. – sąrašas praktiškai gali būti beveik be pabaigos. Žodžiu, bet kas, kas maloniai užima jūsų mintis. Nes mūsų smegenys vienu metu tegali galvoti apie vieną dalyką. Vadinasi, jei jos bus užimtos, tuo metu jos paprasčiausiai neturės galimybės galvoti apie stresą keliančią situaciją. Viskas labai paprasta ir kiekvienam prieinama.
Kitas „blokelis“ veiksmų, padedančių atsipalaiduoti, – tai įvairios kvėpavimo technikos, meditacija, autogeninės treniruotės ir šiuo metu pasaulyje nepaprastai populiari vadinamoji dėmesingo įsisąmoninimo praktika. Be to, kad visos jos užima mūsų mintis, nepalikdamos vietos stresinėms,jos veikia ir fiziškai, per kūną. To paaiškinimas būtų ilgas, tad į jį nesileisiu, juolab tai gal ir nėra taip svarbu, svarbu – kad veikia. Man labai įtikinamas pasirodė palyginimas su fiziniais pratimais – juk jie lavina mūsų raumenis, nesvarbu, tikime mes tuo ar ne. Tais pats ir dėl mąstymo treniravimo.
Keletas konkrečių pavyzdžių, kaip atsipalaiduoti
Autogeninė treniruotė. Ją reikia atlikti ramioje aplinkoje, esant neryškiam apšvietimui, gulint arba sėdint. Kartoti specialias atsipalaidavimą sukeliančias frazes, dėmesį sutelkiant į tam tikrą kūno vietą. Pavyzdžiui, „mano dešinė ranka sunki...,,mano kairė ranka sunki...“ ir t.t., pereinant per visą kūną.
Galima, pavyzdžiui, skaičiuoti nuo 10 iki 1 atgal, arba nuo 100 atgal kaskart atimant 7, pvz., 100, 93, 84...ir t.t. Pabandykite, įsitikinsite, kad tuo pat metu tikrai nebus įmanoma galvoti apie savo problemą.
Dar galima įjungti vaizduotę ir, pavyzdžiui, „matyti“ raminančius žodžius televizoriaus ekrane, įsivaizduoti savo skrydį ant debesies ir pan.
Labai veiksminga raumenų įtempimo kontrolė (palaipsniui atpalaiduojami ir įtempiami visi kūno raumenys) ir sąmoningas kvėpavimas pilvu. Bet šito jau reiktų daugiau pasimokyti specialiuose užsiėmimuose.
Konstruktyvūs veiksmai konflikto situacijoje
Praktiškai visiems būna konfliktinių situacijų, kurios sukelia didžiulį stresą. Tad ką daryti, kad ta stresinė reakcija nebūtų tokia stipri?
Leiskite oponentui „išleisti garą“. Nepertraukinėkite kalbančio (ar šaukiančio ant jūsų), kvėpuokite ir galvokite – jis tiesiog kalba (arba... rėki). Bet tuo pačiu metu klausykite ir girdėkite, ką sako.
Toliau imkitės veiksmų. Tikslinkitės – paprašykite duoti pavyzdį, apibūdinti ir konkretizuoti nepasitenkinimą.
Sutikite, kad kaltinimai ir priekaištai yra pagrįsti ir jūs suprantame priekaištus reiškiančiojo savijautą ir poreikius.
Paaiškinkite situaciją iš savo pusės.
Kad būtų lengviau tai įvykdyti (juk kai ant mūsų šaukia ar reiškia priekaištus sunku išlikti ramiam), galima pradžioje pasinaudoti vadinamąja STOP (pagal anglišku žodžių pirmąsias raides) taisykle:
S – padarykite pauzę→ T–giliai ir lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite→ O – stebėkite, ką jaučiate ir ką mąstote→P– tęskite pradėta veiklą.
Bet įdomiausias pasirodė patarimas tuo metu, kai esame priverstas klausytis stresą keliančios tirados, daryti ... Kėgelio pratimus. Prisimenate, kas tai, ne kartą esame rašę? Sako, puikiai nukreipia dėmesį nuo konfliktinės situacijos, kartu ir fizinė nauda, ypač moterims.
Belskitės, ir bus atidaryta
Į straipsnį netilpo labai daug, „gyvi“ užsiėmimai tam ir reikalingi, kad apima daug daugiau, prisideda asmeninė lektoriaus energija, galimybė klausti, praktikuoti ir t.t. Tam ir atsirado „Sveiko žmogaus“ akademija.
Anot lektoriaus dr. Juliaus Neverausko, aukštesniųjų jėgų mes turėtume prašyt:
Ar verta pradėti? – suabejosite ne vienas. Atsakymas – nežinomo autoriaus žodžiai: „Geriausias laikas pasodinti medį buvo prieš 25 metus. Antras pagal gerumą laikas yra DABAR.“
Mes negalime sustabdyti bangų, bet mes galime išmokti plaukti
Daugiau informacijos apie „Sveiko žmogaus“ akademiją http://www.sveikaszmogus.lt/Akademija
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę