Sveikindami pirmiausia linkime sveikatos

Per didžiąsias šventes vieni kitiems būtinai palinkime sveikatos. Kuo esame brandesni, tuo šis linkėjimas atrodo svarbesnis. O ar žinome, kas gi ta sveikata, ką vardan jos turime kasdien padaryti? Apie tai kalbamės su įvairių sričių medikais ir sveikos gyvensenos propaguotojais.
 

Ne itin konkretus apibrėžimas


Pasaulinė sveikatos organizacija apibūdina, kad sveikata – tai ne tik ligų ir fizinės negalios nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė ir socialinė žmonių gerovė. Su medikais pabandėme sukonkretinti šį abstraktų apibrėžimą. Tad kas yra ta sveikata?
„Keista, bet daug lengviau apibrėžti, kas tai yra liga, sutrikimas. O kas yra sveikata apibrėžti nelengva, gal net yra neįmanoma pateikti vienintelio apibrėžimo. Galima rasti įvairių svarstymų. Paprasčiausias jų turbūt yra toks, kad sveikata – tai ligos ar sutrikimo nebuvimas. Bet tai apibrėžimas siaurąją prasme. Praplečiant sveikatos sampratą, galima sąvoka – tai gebėjimas būti visaverčiu savimi tarp kitų; kita populiari interpretacija – tai dvasinė ir fizinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, taip pat išgyventi skausmą ir liūdesį. Ją galima dar papildyti, kad tai gebėjimas išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam ir aplinkiniams, galima dar papildyti – tai gebėjimas pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti ir t.t.“, – svarstė Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovas, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos konsultantas doc. Alvydas Navickas.
 

Pusiausvyros ir harmonijos siekis


Docentas mano, kad sveikata yra labai individualu, todėl ir apibrėžti ją labai sunku.
„Norėčiau akcentuoti vieną sveikatos aspektą – pusiausvyrą, harmoniją tarp sielos, kūno ir aplinkos. Ją nelengva pasverti, suprasti, kadangi nuolatos vykstantys procesai įvairiai veikia organizmą. Tas pats veiksnys vieną mūsų dalį stiprina, o kitas gali silpninti. Žodžiu, nėra tik teigiamų ar tik neigiamų veiksnių. Pvz., sportas. Sportuodamas žmogus tikisi sustiprinti visą savo kūną ir sielą, bet dažnai išeina kitaip: per daug sustiprinus vieną, nukenčia kitos. Tas pat su maistu. Egzistuoja gausybė sveiko maitinimosi patarimų, bet nėra nei vieno visuotinio. Viską reikia pačiam atsirinkti, prisitaikyti. Kiekvienas žmogus turi stengtis kuo geriau suprasti, kokios jo savybės yra stipriosios, o kokios – silpnosios.
Stipriąsias reikia kiek galima daugiau panaudoti. Gaila, bet kol nesusiduriam akis į akį su sveikatos problema, rimčiau negalvojame apie savo sveikatą. Todėl kartais rūpestis ja būna pavėluotas. Pavyzdžiui, daugelis mūsų nuo vaikystės nekreipia dėmesio į miego higieną. Todėl beveik kas antras suaugęs nuolatos kankinasi dėl nemigos, kuri labai stipriai silpnina visą sveikatą. Sugrąžinti normalų miegą yra labai sunku“, – kalbėjo doc. A.Navickas.
Visuomenės sveikata, pasak pašnekovo, visiškai nuvertinta. Vieni aukščiausių savižudybių ir kiti mirtingumo rodiklių Europos Sąjungoje rodo, kad tiek fizinė, tiek psichinė sveikata yra labai prastos priežiūros. Gaila, bet mūsų visuomenėje griovimo jėgos vyrauja, o kūrybos, gyvybės jėgos yra nusilpusios.
Pasak doc. A.Navicko, Lietuvoje ta pusiausvyra prarasta jau ne vieną dešimtmetį. Individas tapo labai silpnas, lengvai pažeidžiamas, turi mažiau stipriųjų savybių, kurios atsvertų silpnumą. Reikia kuo greičiau stiprinti kūrybiškas sveikatos jėgas, visuomenės sveikatos priežiūros organizatoriai turi individui sudaryti optimalias sąlygas siekti psichinės ir fizinės gerovės. Kitaip visuomenė pasmerkta vis didesnėms kančioms.
 

Sveiko žmogaus kodas kardiologų akimis


Lietuvos širdies asociacijos prezidentas Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas doc. Pranas Šerpytis pastebėjo, kad Europos kardiologų prevencijos programoje nusakyta, koks žmogaus gali tikėtis būti sveikas. Išvengti širdies ir kraujagyslių ligų gali tie, kurie nerūko, neturi antsvorio, kasdien pėsčiomis nueina ne mažiau negu 3 kilometrus arba 30 min. dirba vidutinio intensyvumo fizinį darbą, suvalgo kasdien bent 5 porcijas daržovių, kurių sistolinis kraujo spaudimas nesiekia 140 mm Hg, bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje yra ne didesnis kaip 5 mmol, o mažo tankio lipoproteinų cholesterolis ne didesnis kaip 3 mmol.
Doc. P. Šerpytis neabejoja, kad išmokyti taisyklingos mitybos, mankštintis – visų pirma yra šeimos pareiga. Bet jis neneigia, kad medikai per mažai dirba prevencinio darbo. Šeimos gydytojas turėtų būti tarsi sveikatos advokatas, padedąs kiekvienam pacientui įvertinti, kiek jo gyvensena sveika, patarti, kaip įveikti blogus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau.
Pasak doc. P.Šerpyčio, norint būti sveikam, labai svarbu išmokti atsipalaiduoti, rasti laiko pabūti gamtoje, sportuoti.
 

Poliklinikos vadovės nuomonė


Kauno Šančių poliklinikos vyriausioji gydytoja Zita Česnavičienė, beje, turinti ir gydytojos homeopatės licenciją, pastebėjo, kad sveikata – tai būvis, kai žmogus gerai jaučiasi, yra energingas, darbingas, puikios nuotaikos ir ramus.
Pasak jos, pagrindinis sveikatos priešas – psichologinė įtampa, stresai, nuolatinis skubėjimas, bėgimas, pyktis, pavydas. Gydytoja įsitikinusi, kad šios dvasinės priežastys – neigiamos emocijos ir būsenos – labiausiai gadina mūsų sveikatą.
„Juk galima nesirgti jokia liga, bet laikyti širdyje pyktį, įniršį, norėti kam nors blogo – toks disbalansas labai nenaudingas. Be to, tas pyktis, įniršis veda į ligas. Žmogus turi būti ramybės, darnos, harmonijos būsenos, tik tada jis išliks sveikas, gerai jausis“, – pabrėžė Zita Česnavičienė
Pasak jos, antras ir trečia sveikatos dėmenys: fizinis judrumas ir sveikas maistas,– yra lygiaverčiai dalykai. Daug mūsų amžiaus rykštėmis vadinamų širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos ligų galima vadinti judrumo stygiaus ir nesveikos – pernelyg gausios, riebios – mitybos pasekmėmis. Bet, kaip pabrėžė pašnekovė, pirmaeiliai, svarbesni yra dvasiniai dalykai.
 

Sveikuolių sąjungos požiūris


Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis pastebėjo, kad jeigu iškvėpę nekvėpuodami galite išbūti visą minutę – jūsų sveikata gera, jūs esate sveikas ir atsparus, o negalite išbūti ilgiau negu 20 sekundžių, reikia rimtai susirūpinti.
„Deguonis – pagrindinis mūsų organizmo gyvybinių funkcijų variklis. Jeigu visą minutę galime išbūti iškvėpę, akivaizdu, kad organizmas gerai pasisavina deguonį, greitas dusimas gali rodyti daug įvairių bėdų“, – paaiškino pašnekovas.
Lietuvos sveikuolių sąjungos vadovas mano, kad gudriau kaip Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimas nesugalvosi: sveikata – tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė ir socialinė žmonių gerovė.
O koks žmogus gali tikėtis būti sveikas? Pasak D. Kepenio tik toks, kuris kasdien savo kūną, sielą ir dvasią grūdina, sotina ir apvalo giliu tikėjimu, darbštumu ir kantrybe vardan darnos su kūrėju, su savimi, savo šeima, bendruomene, valstybe ir visata. Tam žmogui būtina atlikti kelis darbus: judėti, grūdintis, sveikai maitintis, stebėti save, gyventi dvasinėje darnoje, ką užtikrina medicina, malda ir atgaila. Tik visi jie daro kūną, sielą ir dvasią sočius, švarius ir atsparius, žodžiu, garantuoja žmogaus sveikatą.
 

Žingsniai sveikatos link


Nuo ko reikia pradėti gyventi sveikai? Pasak D. Kepenio, pradėti sveikai gyventi reikia nuo buvusio gyvenimo revizijos. Nes pagrindinis motyvas keisti gyvenimo būdą dažniausiai yra bloga savijauta, energijos stoka, depresija, įvairių organizmo funkcijų – širdies, kraujotakos ir kvėpavimo, šalinimo, judėjimo, lytinės ir miego – sutrikimai. Itin retai kada paaiškėja, kad gyventa sveikai.
O ką reikia daryti, jei nori būti sveikas? Šiuo klausimu pašnekovų mintys sutapo. Pasak jų, visų pirma reikia stengtis bent 2 valandas per dieną judėti lauke, nesvarbu, koks oras ar metų laikas. Kasdien būtina lengva nors 10–15 minučių mankšta.
Kitas žingsnis – valgyti kuo daugiau natūralaus neperdirbto maisto, mažinti suvalgomos mėsos kiekį, atsisakyti cukraus ir baltų miltų. Kaip kiekvieną rytą prausiame kūną, taip turime daryti ir su savo vidaus organais. Todėl būtina daugiau gerti – bent 2 litro per parą (žinoma, ne alaus, kavos, vyno, kokakolos ir vaisvandenių, o vandens, natūralių sulčių ir arbatų), valgyti sriubų. Virti maisto produktus geriau nei kepti. Labai svarbu dvasinė žmogaus būklė, gebėjimas gyventi ramiai, be pykčio, pavydo, gamtos ritmu.
Doc. A. Navickas ir Z. Česnavičienė pabrėžė, kad pirmaeiliai, svarbesni yra dvasiniai dalykai. Ir pakankamai sveikai besimaitinantis, daug judantis žmogus nebus sveikas, jei gyvens nuolat skubėdamas, įsitempęs, pykdamas, nekęsdamas ar pavydėdamas, – šios psichologinės dvasinės priežastys susargdins ir fizinį kūną..
P.S. Sutikite, patarimai paprasti ir žinomi, bet ne taip lengvai įgyvendinami. Tad pasiryžkime ką nors kasdien padaryti dėl savo sveikatos, mokykimės valdyti savo emocijas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai