Sulaukti, nebijoti ir būti laimingam

Spalis – Pagyvenusių žmonių mėnuo, paskelbtas Jungtinės tautų organizacijos Generalinės asamblėjos iniciatyva. Pirmosios jį minėti Lietuvoje pradėjo Pagyvenusios moters veiklos centro narės. Tad šios organizacijos atstoves ir pakalbinome tema, kas svarbiausia, kad pagyvenęs žmogus gerai jaustųsi, būtų laimingas.

Antistresas – savanoriška veikla
„Išėjus į pensiją, žmogui dažnai tarsi atsiveria praraja – jautiesi nereikalingas, sumažėja pajamos. Tada geriau galvoti ne tik apie save ir artimuosius, bet apie visus žmones. Kai galvoji apie kitus – gal jiems blogiau, gal ką gali padėti – užmiršti save, ir bėdos kažkaip pasitraukia“, – sakė Pagyvenusios moters veiklos centro Kauno paslaugų ir laisvalaikio skyriaus „Juozapinė“ vadovė Almantė Rabikauskienė.
Šis centras veikia nuo 1998-ųjų. „Juozapinėje“ – 60 savanorių, jos per metus be užmokesčio triūsia apie 12 tūkstančių valandų: lanko ir slaugo vienišus senukus, dalina stokojantiesiems sriubą.
„Vadovaujamės nuostata, kad savanorystė ir senatvė visus sulygina. Organizacijoje yra mokslo daktarių, medikių ir bedarbių, ponių ir panelių, bet nėra viršininkių. Vadiname viena kitą tik vardais, ir kiekviena dirbame savo darbą“, – tęsė A. Rabikauskienė.
Pasak jos, savanorės turi girdėti ne tik „dirbkit“, „duokit“, „padėkit“, bet ir „ačiū“, „kviečiame“. Jos kas antrą savaitę susirenka į paskaitas, prieš tai aptarusios, ką nori sužinoti. Draugauja su Kauno kūno kultūros akademijos lektoriais, kurie centro savanores mokė mankštos ir masažo pagrindų. Drauge susirenka į gydomąją mankštą, į keramikos ir floristikos užsiėmimus. Pasidaro puodelių ar puokščių, žvakidžių sau ir artimiesiems, dovanėlėms. Prieš Visus šventuosius – puokščių kapams, pieš Kalėdas – dirbtinę eglutę, prieš Velykas nusimargina kiaušinių. A. Rabikauskienė kasmet nemokamai veda slaugos kursus savanoriams.
Ką jai pačiai davė ši veikla? Ilgametė gydytoja sakė, kad nevyriausybinė organizacija jai buvo tarsi minkšta pagalvė, ant kurios nusileido išėjusi į pensiją, – vieną veiklą pakeitė kita.
Kaip ruoštis senatvei?
Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos, minimos spalio 1-ąją, Lietuvoje minėjimų iniciatorė, buvusi Pagyvenusios moters veiklos centro vadovė, žymios rašytojos Julijos Žymantienės Žemaitės provaikaitė Nijolė Arbačiauskienė pirmiausia siūlo pasvarstyti, kuo jaunas žmogus skiriasi nuo seno. „Jaunas turi ateitį, bet neturi patirties, senas – turi šios, o neturi ateities. Pasak jos, mūsų visuomenės yda – mirties ir senatvės baimė: vaikų neveda į laidotuves, neleidžia bendrauti su labai senais seneliais – matyti to ėjimo mirties link. Visi bijo senatvės, nes jos baigtis – mirtis. O apie ką bijai galvoti, tam negali ruoštis. Todėl mažai kas senas gali būt laimingas“, – mano moteris.
Kaip ruoštis senatvei? Pasak N. Arbačiauskienės, tam kažin ko nereikia daryti, pakanka pagalvoti, ką veiksi, kaip tvarkysies sendamas, netekdamas jėgų. Ir ugdytis dvasinių vertybių skalę, siekti ne tik pinigų ir jėgos, o žinių ir išminties, įvairiapusio patyrimo, tolerancijos.
„Jeigu pasensi turėdamas išminties, žinių, ką pasakyti, patarti jaunesniam, tolerancijos suprasti, patirties paguosti, o ne pavydėsi, pyksi, kad kitas elgiasi ne taip, kaip tu nori, domėsies aplinka ir aplinkiniais, skaitysi, tada ir senas turėsi draugų. Baisiausia, kai žmogus neteisingai supranta aplinką. Juk jei eisime per mišką naktį, lengvai nusilaušime koją, o dieną praeisime jį lengviau, neužsikabinę už šakos, neišsidūrę akies“, – kalbėjo ponia Nijolė.
Kliudo nelemtas pavydas
„Kuo žmogus senesnis, tuo jo kūnas silpnesnis, jam reikia daugiau pagalbos. Ką lengviau slaugyti – piktą, nuolat priekaištaujantį žmogų, kuris žiūri per savo prizmę ir niršta, kad kiti mato kitaip ar tolerantišką? Jei žmogus susikuria savo nuomonę ir jos nederina su kitais, jam senatvėje sunku“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, žmonių tarpusavio supratimui labai kenkia pavydas. Jauni dažniau pavydi materialinių gėrybių, seni – kodėl jis serga, o kitas – ne.
„Taip Dievas davė. Reikia susitaikyti ir džiaugtis, kad dar gyveni. Išorė yra išorė, ji mažai turi įtakos žmogaus laimei, ypač senatvėje. Svarbiau yra žmogaus vidus. Kuo jį laikysi švaresnį, šviesesnį, tuo būsi laimingesnis. Ir ne pensijos dydis lemia gerą savijautą. Mes visi gyvename Lietuvoje – to nepakeis. Bet savo vidų gali keisti ir tvarkyti, kad būtum laimingas“, – tęsė ponia Nijolė.
Ji į nevyriausybinių organizacijų veiklą paniro dar dirbdama mokslinį darbą (jos tema buvo automatizuotas valdymas, eksperimentus modeliuodavo kompiuteriu). Tada pradėjo trūkti ryšių su žmonėmis. Suvokė: jeigu nieko nekeis, tapusi pensininke, nuobodžiaus, klausys pažįstamų pasakojimų apie ligas arba praeitį.
„Antrasis kvėpavimas“
Jis prasidėjo nuo Pen klubo. Norėdama išmokti užsienio kalbos, pradėjo susirašinėti su dešimtimis užsieniečių. Laiškai padėjo išmokti angliškai, davė daug informacijos, parodė, kaip leidžia laiką senjorai svetur, ir skatino norą ką nors nuveikti tautiečių labui. Atsiradus galimybei steigti įvairias draugijas, kilo mintis įsteigti Pagyvenusios moters veiklos centrą.
„Pradžioje neturėjome patalpų, nežinojome, ką daryti. Pirmas žingsnis buvo slaugos kursai. Žurnaluose užtikau Amerikos pensinio amžiaus žmonių asociacijos adresą, parašiau laišką, prašydama literatūros. Nepamenu, ar atsiuntė, bet pakvietė kurti Rytų ir centrinės Europos tinklą pagyvenusiems žmonėms. Taip 1994-aisiais panirau į tarptautinę veiklą. Supratau, kad ne pinigai viską lemia. Reikia mokėti dirbti. Į Centrą ateidavo vis daugiau moterų, rengėme paskaitas, ekskursijas, kursus, šventėme šventes. Gavome paramą patalpoms suremontuoti, įrengėme 260 kv.m. plotą. Pirmosios iš pagyvenusių žmonių organizacijų išmokome rašyti projektus. Pavyko užmegzti ryšį su giminingomis tarptautinėmis organizacijomis, tapau Jungtinių Tautų antrosios pasaulinės asamblėjos senėjimo klausimais programos eksperte. Centro reikalai judėjo: moterys mokėsi dirbti kompiuteriu, prisistatyti, valdyti konfliktus ir daugelio kitų dalykų“, – organizacijos ir savo gyvenimo istoriją pasakojo N.Arbačiauskienė, už pasiekimus tarptautinėje veikloje apdovanota prizu NOJOS (angl. not old just older).
Persikraustė gyventi į Druskininkus
N.Arbačiauskienė Pagyvenusios moters veiklos centrui vadovavo 14 metų. Vėliau prispaudė ligos.
Supratusi, kad užlipti laiptais į ketvirtą aukštą nepajėgia ir būtina keisti butą, pasiryžo persikelti į Druskininkus.
„Galvojau, kas iš to, kad Kaune išsikeisiu – vis tiek, išeisiu pro duris, – tik kiemas ir gatvė. O man reikia gamtos. Mėgau Druskininkus. Dukra gyvena Vilniuje, jai važiuoti į Druskininkus ar į Kauną – mažas skirtumas. Ji ir vaikaitės mano sumanymui neprieštaravo, atkalbinėjo draugės“, – prisiminė moteris.
Dėl šio sumanymo ponia Nijolė nesigaili. „Sėdžiu prie kompiuterio, prieš akis – ežeras, žalia pieva, medžiai. Aplanko draugės iš Kauno, atradau naujų pažįstamų – mažam miestelyje tai padaryti paprasčiau. Dabar esu labai patenkinta savo gyvenimu. Atsigręžusi į praeitį, matau daug savo klaidų, kartais net gėdingų poelgių, tačiau praeities nepakeisi, dėl to nesigraužiu, nes pati atleidau visiems, kas man tyčia ar netyčia pakenkė ar skaudino. Kiek liga atleidžia savo reples, tiek dirbu“, – sakė veikli moteris. Parašė ir koordinuoja projektą „Tarptautinis pasikeitimas senjorais savanoriais tarp Lietuvos ir Bulgarijos“, vedė seminarą išvykstantiems į Bulgariją savanoriams – taip didėja bendraminčių ratas.
Amžiaus vidurkis ilgėja
Mokslininkai prognozuoja, kad daugelyje Europos šalių šio tūkstantmečio pradžioje gimusiųjų amžiaus vidurkis artės prie 100 metų. Ar tai neskatina naujai vertinti žmogaus amžių?
„Vis ilgėjant vidutiniam žmonių amžiui, neleistina 60-mečio laikyti senu. Ir 80-metis gali dirbti protinį darbą, sportuoti, jeigu netapo invalidu. Labiau išsivysčiusių Europos šalių vyriausybės vis daugiau dėmesio skiria visoms kartoms palankios visuomenės kūrimui”, – sakė N.Arbačiauskienė. Ji pastebi, kad Lietuvoje dar mažai kalbama apie orios senatvės svarbą, nes šalyje labai aštrios materialinės, sveikatos apsaugos problemos. Tarsi nė nepastebima, kad senyvas žmogus negerbiamas, diskriminuojamas.
Daugelyje tarptautinių konferencijų dalyvavusi ponia Nijolė sakė, kad visų šalių senjorų bėdos tos pačios, tik jų aštrumas skirtingas. Lietuviai, sunkiai patenkinantys pagrindinius poreikius pavalgyti, apsirengti ir išlaikyti būstą, nekalba apie menkas galimybes bendrauti, turiningai praleisti laiką, pritaikyti savo žinias ir sugebėjimus. Jei lengviau būtų patenkinti pirmuosius, svarbesni taptų ir kiti poreikiai. Pasak jos, senatvė natūralus, labai prasmingas gyvenimo etapas, problemų sukelia ligos, vienišumas ar nesugebėjimas susitaikyti su senėjimu.

Populiariausi straipsniai

Pilvo apačios skausmas

Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiau
Kai lytinis aktas baigiasi per greitai

Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiau
Mėnesinių ciklo sutrikimai. Kada verta susirūpinti?

Kasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiau
Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?

Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiau
Ginekologija: klausimai ir atsakymai

Tikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiau
Lytiniai santykiai nėštumo metu

Kiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiau
Vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimo metodai

Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiau
Ginekologė Violeta Jonaitienė: „Už hormoninę spiralę skirčiau Nobelio premiją“

Ginekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiau
Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!

Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiau
Ką žinome apie kūno temperatūrą?

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Organizmą reikia valyti. Kaip?

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiau
Ilgalaikė pakilusi temperatūra – organizmo pagalbos šauksmas

Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau
Kodavimas nuo alkoholizmo

Ne vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiau
Priklausomumas nuo alkoholio ir jo gydymas

Šiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau