Klausia vaikai, atsako specialistai

Kodėl kraujas – raudonas? Kodėl šlapimas geltonas? Kodėl žmonių akys skirtingų spalvų?
 

Kodėl kraujas – raudonas?


Įsipjovus atrodo, kad iš žaizdos srūva vienalytis raudonos spalvos skystis – kraujas. Bet, jei lašelį kraujo išdidintume, pavyzdžiui, pažiūrėtume į jį pro mikroskopą, pamatytume, kad kraują sudaro net kelių rūšių ląstelės: raudonieji kraujo kūneliai – eritrocitai, baltieji kraujo kūneliai – leukocitai, trombocitai (pastarieji svarbūs susidarant krešuliui) ir kt. Plazma (skystoji kraujo dalis) – medžiaga, kurioje „plaukioja“ kraujo ląstelės, yra gelsvos spalvos. Kaip jau supratote, kraujo spalvą nulemia eritrocitai, kitaip dar vadinami raudonaisiais kraujo kūneliais. Eritrocitas raudonas todėl, kad jo sudėtyje yra hemoglobino – raudonojo pigmento. Hemoglobinas užima net 1/3 eritrocito tūrio. Jis susidaro susijungus baltymui globinui su keturiais geležies atomais bei kitais elementais. Hemoglobinas prijungia deguonį ir perneša jį į visus organus bei audinius. Ar kada teko pastebėti, kaip ilgainiui keičiasi neliečiamas geležies lakštas? Jis oksiuojasi, paprastai tariant – rūdija. Hemoglobinui prijungus deguonies atomus, ir įgaunama būdinga raudona spalva.
Gyvūnijos pasaulyje galima aptikti ir kitokios spalvos kraujo – žalio (jūros kirmėlių), mėlyno (skorpionų, aštuonkojų). O štai pasakojimai apie mėlyną žmonių kraują tėra tik pasakos.


 

Kodėl šlapimas geltonas?


Šlapimo spalva, priešingai nei kraujo, kintama ir priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmiausia – nuo suvartoto skysčio kiekio. Daug geriant, valgant vandeningų vaisių, pavyzdžiui, arbūzų ir t.t., šlapimas prasiskiedžia ir tampa šviesiai gelsvas su vos matomu atspalviu. Sergant kai kuriomis ligomis, šlapimo spalva gali būti intensyvi, net tamsiai ruda arba raudona.
Žmogaus šlapimo spalva priklauso nuo bilirubino apykaitos produktų kiekio. Kuo jų daugiau – tuo spalva tamsesnė. Šviežiame šlapime yra urobilinogenų, kurie ore oksiduojasi ir tampa geltonos – geltonai oranžinės spalvos. Todėl pastovėjęs šlapimas būna tamsesnis nei šviežias. Kai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, akmenligės į šlapimą patenka kraujo, šlapimas gali nusidažyti raudonai. Šlapimo spalva gali pasikeisti ir pavartojus tam tikrų vaistų. Gilioje senovėje pagal šlapimo spalvą nustatydavo ne tik ligas, bet net ir nėštumą. Buvo sakoma, kad nėščios moters šlapimas skaidrus, neprinokusios citrinos spalvos su balkšvu atspalviu. Kalbėta, kad mergaitės besilaukiančios moters šlapimo spalva – tamsesnė. Visa tai šiandien vertinama tik kaip prietarai.
 

Kodėl žmonių akys skirtingų spalvų?


Pagal akių spalvą bandoma spėti apie žmogaus charakterį, tačiau vienintelis dalykas, kurį byloja akių spalva, – tai tam tikras genetinis žmogaus paveldėjimas. Pagrindinę akies dalį sudaro akies obuolys. Pačiame paviršiuje yra skaidri ragena, giliau – gyslainė. Gyslainėje gausu kraujagyslių ir pigmento. Priekinė gyslainės dalis vadinama rainele, ji ir yra atsakinga už akių spalvą. Rainelėje yra specialios ląstelės – chromatoforai, kuriose yra pigmentas melaninas. Kuo šio pigmento daugiau, tuo akies spalva tamsesnė. Galutinė vaiko akių spalva susiformuoja pe 2–3 gyvenimo metus. Senstant akių spalva taip pat kinta. Albinosų rainelė raudonos spalvos, nes šie žmonės neturi pigmento melanino, o alinkiniai mato tiesiog persišviečiančias gyslainės kraujagysles. Žinomi atvejai, kai žmonės arba gyvūnai turi skirtingų spalvų akis. Tai nėra liga, šį reiškinį galima įvardinti kaip „gamtos dovana“. Dabar mokslas pasiekęs tiek, kad panorėjus akių spalvą galima keisti nors ir kiekvieną dieną. Tokia procedūra visiškai neskausminga, o trunka ji lygiai tiek, per kiek įsidedi kontaktinius lęšius. Nori ko nors originalesnio? Gali įsidėti geltonus lęšius su šypsenėle, kokiu nors simboliu ar nedideliu užrašu.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai