Klausia vaikai, atsako specialistai

Kodėl žagsime? Kodėl žiovaujame? Kodėl kartais raugėjame?
 

Kodėl žagsime?


Tikriausiai žinai, kad visame kūne yra daugybė nervų, kurie ir padeda valdyti daugelį mūsų organizme vykstančių dalykų. Ilgiausias iš galvos smegenų išeinantis nervas vadinamas klajokliu nervu, jį ir galima „apkaltinti“ dėl žagsėjimo. Šis nervas susieja daugelį vidaus organų su centrine nervų sistema (smegenimis). Nervas driekiasi iš galvos smegenų į krūtinės ląstą bei, prigludęs prie stemplės, per tam tikrą angą diafragmoje (tai plona plėvinė raumens plokštelė, atskirianti krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės) patenka į pilvo ertmę. Štai šioje siauroje vietoje nervas paprastai ir sudirginamas. Valgydami paskubomis, ryjame didelius maisto kąsnius, todėl nervas diafragmos srityje sudirginamas. Jis gali būti sudirgintas ir greitai pripildžius skrandį maistu, persivalgius, būnant nepatogioje pozoje ir net išsigandus, nes tuomet staigiai įkvepiame. Šis nervas labai svarbus mūsų sveikatai, jo pažeidimas gresia daugelio organų veiklos sutrikimu, todėl organizmas reaguoja net ir nestipraus sudirginimo metu. Centrinė nervų sistema (smegenys) suaktyvina klajoklį nervą, ir diafragma ima ritmiškai susitraukinėti. Žagsėjimas – ne kas kita kaip ritmiškas diafragmos susitraukimas, principas panašus į jauno žirgelio bandymus numesti raitelį, taigi žagsulys – tai bandymas „numesti svorį“ nuo klajoklio nervo.


Žagsi? Kas galėtų padėti?
1. Pamėgink išsitiesti, gali pasirąžyti.
2. Giliai įkvėpk ir sulaikyk kvėpavimą arba kvėpuok giliai ir lėtai.
3. Išgerk porą gurkšnelių vandens. Jokiu būdu negerk daug, nes žagsėjimas gali sustiprėti.
 

Kodėl žiovaujame?


Esu tikra, kad nusižiovauti tenka ne vieną ir ne du kartus per dieną. Taigi, kas yra žiovulys? Vien tik malonus nevalingas prasižiojimas? Žiovulys – tai nevalingas ir labai paplitęs tarp žinduolių refleksas (nuo žmogaus valios nepriklausomas organizmo atsakas į tam tikrus dirgiklius. Pavyzdžiui, prisilietę prie karšto daikto, nesąmoningai atitraukiame ranką). Žiovauti moka ir ropliai bei žuvys, manoma, kad žiovulys skatina organizmo aprūpinimą deguonimi. Žiovaujant stipriai išsiplečia kvėpavimo takai, raumenys atsipalaiduoja. Teigiama, kad žiovaujant sumažėja nuovargis, pagerėja nuotaika ir t.t. Paklausus apie žiovulio priežastis, daugelis atsakytų, kad žiovaujame tuomet, kai aplinkoje trūksta oro arba nuobodžiaudami. Deja, moksliniai tyrimai tai paneigė, palaipsniui mažinant patalpoje deguonies kiekį, kraujo pokyčiai buvo akivaizdūs, o žiovulio atvejų nepadaugėjo. Kita teorija teigia, kad žiovulys sumažina smegenų temperatūrą, tuo paaiškinama, kodėl tvankiu oru žiovaujama dažniau, tačiau vienintelio teisingo atsakymo į klausimą, kodėl žiovaujame, vis dar nėra.
Nesuk sau galvos, verčiau paklausyk mokslininkų ir iš pat ryto, jei tik norėsi, saldžiai nusižiovauk, būsi žvalesnis. Ir dar: jei nori patikimai atsikratyti žiovulio dienos metu, gali padaryti tik viena: nusižiovauti.
 

Kodėl kartais raugėjame?


Paskubomis valgydami ar gerdami kartu prarijame ir oro, kuris susikaupia ir, be jokios abejonės, turi būti pašalintas. Paprastai didžioji praryto oro dalis grįžta tuo pačiu keliu, kaip ir pateko į virškinamąjį traktą, o mes tai vadiname raugėjimu (kita patenka į žarnyną). Tačiau ne visada raugėjimą gali sukelti tik greitas skrandžio „prikimšimas“. Ta pati „bėda“ gali ištikti ir tuomet, jei per trumpą laiką išgersi didesnį kiekį gazuotų vaisvandenių ar angliarūgšte prisotinto mineralinio vandens. Nesistebėk, jei suaugusiųjų vakarėliuose pastebėsi, kad kai kas atsirūgsta, galbūt jie išgėrė nemažai alaus arba šampano?
Tave tikriausiai domina, kodėl raugėjant visada atsiranda būdingas garsas. Tai labai paprasta. Toje vietoje, kur stemplė susijungia su skrandžiu, yra vadinamasis stemplės raukas. Oras, besiverždamas iš skrandžio, jį suvirpina, o mes girdime garsą.
Beje, garsiausiai anot garsiosios Gineso rekordų knygos raugėja anglas Paul Hunn, garsas buvo net 118,1 dB. Palyginimui pateikiama, kad šis atsirūgimas garsesnis nei 1 m atstumu dirbantis grandininis pjūklas. Tiesa, jei kada tektų iš buteliuko maitinti savo mažą broliuką ar sesutę, pavalgydinęs nepamiršk jo paimti ant rankų taip, kad mažylis patogiai atsiremtų į tavo petį, ir švelniai paglostyk nugarytę. Kūdikėliams būtina atsirūgti, neatsirūgus skrandelyje susikaupusios dujos gali sukelti nemalonių pojūčių, dėl ko mažylis gali būti neramus.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai