){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tikriausiai žinai, kad visame kūne yra daugybė nervų, kurie ir padeda valdyti daugelį mūsų organizme vykstančių dalykų. Ilgiausias iš galvos smegenų išeinantis nervas vadinamas klajokliu nervu, jį ir galima „apkaltinti“ dėl žagsėjimo. Šis nervas susieja daugelį vidaus organų su centrine nervų sistema (smegenimis). Nervas driekiasi iš galvos smegenų į krūtinės ląstą bei, prigludęs prie stemplės, per tam tikrą angą diafragmoje (tai plona plėvinė raumens plokštelė, atskirianti krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės) patenka į pilvo ertmę. Štai šioje siauroje vietoje nervas paprastai ir sudirginamas. Valgydami paskubomis, ryjame didelius maisto kąsnius, todėl nervas diafragmos srityje sudirginamas. Jis gali būti sudirgintas ir greitai pripildžius skrandį maistu, persivalgius, būnant nepatogioje pozoje ir net išsigandus, nes tuomet staigiai įkvepiame. Šis nervas labai svarbus mūsų sveikatai, jo pažeidimas gresia daugelio organų veiklos sutrikimu, todėl organizmas reaguoja net ir nestipraus sudirginimo metu. Centrinė nervų sistema (smegenys) suaktyvina klajoklį nervą, ir diafragma ima ritmiškai susitraukinėti. Žagsėjimas – ne kas kita kaip ritmiškas diafragmos susitraukimas, principas panašus į jauno žirgelio bandymus numesti raitelį, taigi žagsulys – tai bandymas „numesti svorį“ nuo klajoklio nervo.
Žagsi? Kas galėtų padėti?
1. Pamėgink išsitiesti, gali pasirąžyti.
2. Giliai įkvėpk ir sulaikyk kvėpavimą arba kvėpuok giliai ir lėtai.
3. Išgerk porą gurkšnelių vandens. Jokiu būdu negerk daug, nes žagsėjimas gali sustiprėti.
Esu tikra, kad nusižiovauti tenka ne vieną ir ne du kartus per dieną. Taigi, kas yra žiovulys? Vien tik malonus nevalingas prasižiojimas? Žiovulys – tai nevalingas ir labai paplitęs tarp žinduolių refleksas (nuo žmogaus valios nepriklausomas organizmo atsakas į tam tikrus dirgiklius. Pavyzdžiui, prisilietę prie karšto daikto, nesąmoningai atitraukiame ranką). Žiovauti moka ir ropliai bei žuvys, manoma, kad žiovulys skatina organizmo aprūpinimą deguonimi. Žiovaujant stipriai išsiplečia kvėpavimo takai, raumenys atsipalaiduoja. Teigiama, kad žiovaujant sumažėja nuovargis, pagerėja nuotaika ir t.t. Paklausus apie žiovulio priežastis, daugelis atsakytų, kad žiovaujame tuomet, kai aplinkoje trūksta oro arba nuobodžiaudami. Deja, moksliniai tyrimai tai paneigė, palaipsniui mažinant patalpoje deguonies kiekį, kraujo pokyčiai buvo akivaizdūs, o žiovulio atvejų nepadaugėjo. Kita teorija teigia, kad žiovulys sumažina smegenų temperatūrą, tuo paaiškinama, kodėl tvankiu oru žiovaujama dažniau, tačiau vienintelio teisingo atsakymo į klausimą, kodėl žiovaujame, vis dar nėra.
Nesuk sau galvos, verčiau paklausyk mokslininkų ir iš pat ryto, jei tik norėsi, saldžiai nusižiovauk, būsi žvalesnis. Ir dar: jei nori patikimai atsikratyti žiovulio dienos metu, gali padaryti tik viena: nusižiovauti.
Paskubomis valgydami ar gerdami kartu prarijame ir oro, kuris susikaupia ir, be jokios abejonės, turi būti pašalintas. Paprastai didžioji praryto oro dalis grįžta tuo pačiu keliu, kaip ir pateko į virškinamąjį traktą, o mes tai vadiname raugėjimu (kita patenka į žarnyną). Tačiau ne visada raugėjimą gali sukelti tik greitas skrandžio „prikimšimas“. Ta pati „bėda“ gali ištikti ir tuomet, jei per trumpą laiką išgersi didesnį kiekį gazuotų vaisvandenių ar angliarūgšte prisotinto mineralinio vandens. Nesistebėk, jei suaugusiųjų vakarėliuose pastebėsi, kad kai kas atsirūgsta, galbūt jie išgėrė nemažai alaus arba šampano?
Tave tikriausiai domina, kodėl raugėjant visada atsiranda būdingas garsas. Tai labai paprasta. Toje vietoje, kur stemplė susijungia su skrandžiu, yra vadinamasis stemplės raukas. Oras, besiverždamas iš skrandžio, jį suvirpina, o mes girdime garsą.
Beje, garsiausiai anot garsiosios Gineso rekordų knygos raugėja anglas Paul Hunn, garsas buvo net 118,1 dB. Palyginimui pateikiama, kad šis atsirūgimas garsesnis nei 1 m atstumu dirbantis grandininis pjūklas. Tiesa, jei kada tektų iš buteliuko maitinti savo mažą broliuką ar sesutę, pavalgydinęs nepamiršk jo paimti ant rankų taip, kad mažylis patogiai atsiremtų į tavo petį, ir švelniai paglostyk nugarytę. Kūdikėliams būtina atsirūgti, neatsirūgus skrandelyje susikaupusios dujos gali sukelti nemalonių pojūčių, dėl ko mažylis gali būti neramus.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę