){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Taip JAV filosofijos daktaras psichiatras Raymond A. Moody savo knygoje „Gyvenimas po mirties“ aprašo buvusių prie mirties slenksčio, tačiau atgaivintų ligonių išgyvenimus, apklausęs apie pustrečio šimto žmonių. Be abejo, ir Lietuvoje yra žmonių, kurie buvo atgaivinti ir gali pasidalyti panašiais prisiminimais. Vanda Šiaulienė, Holistinės sveikatos instituto direktorė, išgyvenusi klinikinę mirtį, girdėjo gydytojų balsus, matė viską, kas vyko operacinėje. Aiškiaregė iš Anykščių Svetlana taip pat pasakojo mačiusi tamsų tunelį, o jo gale – ryškią nežemišką šviesą....
Suprantama, jog šių žmonių pasakojimai vertinami nevienareikšmiškai, juolab įdomu sužinoti, kaip šią patirtį vertina medikai, t.y. tie, kurie ir sugrąžino visus tuos žmones į Žemę.
Nei tunelio, nei šviesos
Reanimacija – mokslas apie gaivinimą, organizmo gyvybinių funkcijų atnaujinimą. Tai medicinos šaka, tirianti klinikinės mirties ištiktų, sunkiai sergančių ir operuotų žmonių gaivinimą ir gydymą. Tad gydytojai reanimatologai savo praktikoje kone kasdien susiduria su klinikine mirtimi.
Gydytoja anesteziologė-reanimatologė, kardiologė prof. Dagmara REINGARDIENĖ Kauno medicinos universiteto klinikų reanimacijoje dirba nuo 1970 m. Medikės žiniomis, nė vienas atgaivintas pacientas nėra nieko panašaus pasakojęs: nei apie šviesą tunelio gale, nei apskritai ką nors prisiminęs. Anot profesorės, anksčiau ligoniams nė nebuvo sakoma, kad juos buvo ištikusi klinikinė mirtis. Domėjimasis atgaivintų žmonių išgyvenimais prasidėjo, kai pasaulį išvydo R. Moody knyga „Gyvenimas po mirties“.
„Tai buvo apie 1976-uosius. Knygą skaitėme anglų kalba, suprantama, kad jokio vertimo nebuvo“, – prisiminė profesorė. Tuomet Klinikų Intensyviosios terapijos skyriui vadovavo A.Lukoševičiūtė. Ji savo iniciatyva kartu su studentais ir ėmėsi vykdyti apklausą – įrašinėti klinikinės mirties ištiktų ir atgaivintų žmonių patyrimą. Tačiau rezultatas buvo neigiamas – niekas nieko nematė, negirdėjo, nejautė ir neprisiminė.
„Kai ištinka klinikinė mirtis, jokio pasaulio suvokimo būti negali, nes smegenys nebefunkcionuoja – vadinasi, žmogus nieko negali nei jausti, nei girdėti“, – sakė prof. D. Reingardienė.
Žino nedaug
Gydytojos Alvydos Pilkauskienės teigimu, iš tiesų nedaug yra žinoma apie mirimo procesą ir dar mažiau apie žmogaus psichikos procesus mirštant. Viename iš neseniai atliktų tyrimų su klinikinę mirtį dėl širdies infarkto patyrusiais ir atgaivintais ligoniais teigiama, kad 10 proc. šių pacientų prisiminimai buvo labai artimi tiems, kuriuos pasakoja kiti patyrusieji klinikinę mirtį, nors faktiškai jie neturėjo galimybės matyti ir prisiminti įvykių. Ligoniai pasakojo gana išsamias „matytas“ detales apie atgaivinimo procesą, šiame procese dalyvavusius medicinos darbuotojus. „Didžioji dalis tyrimų, atliktų su gyvūnais ar žmonėmis, nustatė, kad galvos smegenų funkcijos tokiu atveju sutrikusios, tad neaišku, kaip tokie prisiminimai, kuriems užfiksuoti ir vėliau juos atgaminti reikia sudėtingų mąstymo procesų, priežasties ir pasekmės ryšių suformavimo, galėjo būti sukurti. Tai leidžia daryti prielaidą, kad žmogaus sąmonė ir jos ryšys su galvos smegenų funkcijomis iki šiol išlieka neįminta mįslė. Nors kai kurios teorijos teigia, kad sąmonė turi būti atskirta nuo materialaus smegenų substrato ir tik taip gali būti aiškinami klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių patyrimai. Tuo tarpu neseniai mokslininkai atliko tyrimus (kuriems, beje, 2000 m. buvo paskirta Nobelio premija Medicinos srityje), kuriuos tęsiant įmanoma bus įrodyti, kad sąmonė gali būti paaiškinta galvos smegenų ląstelių funkcijomis“, – kalbėjo gydytoja A.Pilkauskienė.
Klinikinė mirtis – tai būklė, kai nėra matomų gyvybės
ženklų (neplaka širdis, žmogus nekvėpuoja), išnyksta centrinės nervų sistemos funkcijos, tačiau išlieka medžiagų apykaitos procesai ir dar neįvyksta nebepataisomi procesai audiniuose. Ši būklė gali tęstis keletą minučių, po to prasideda nebepataisomi pakitimai smegenyse, ir žmogų ištinka biologinė mirtis. Tiesa, kartais mirimo procesas gali trukti ilgiau (pvz., nuskendus lediniame (≤10 °C) vandenyje), o žmogus gali būti sėkmingai reanimuotas.
Žmonių pasakojimai apie tunelį, šviesą, bendravimą su mirusiaisiais ar savo kūno palikimą, turi, anot prof. D. Reingardienės, pagrindo tik tuo atveju, kai ligonis yra sunkios būklės, tarp gyvybės ir mirties, kai trinka jo gyvybinės funkcijos, kai jis ūmiai ar lėtai merdi. Žodžiu, kai jo gyvybinės funkcijos gesta, bet jis nėra ištiktas klinikinės mirties. Tokiu atveju kai kurių žmonių, buvusių prie mirties slenksčio, bet ne mirusių, teiginius galima pagrįsti ir mokslu.
Ilgiausiai išlieka klausa
Dalis reanimuotų žmonių pasakoja, kad girdėjo gydytojų, šalia buvusių artimųjų kalbas. „Gęstant gyvybinėms funkcijoms, ilgiausiai išlieka klausa. Klausos nervai pakankamai išsišakoję, todėl, jei dalies jų veikla sutrinka, likusioji dar gali funkcionuoti, ir klausa nebūtinai visiškai išnyksta“, – aiškino prof. D.Reingardienė. Juk visiems žinoma, jog šalia merdinčio ar sunkiai sergančio sąmonę praradusio ligonio negalima kalbėti apie jo beviltišką būklę, apskritai nieko blogo sakyti, nes jis dar gali girdėti. „To mes ir studentus mokome“, – sakė profesorė.
Šviesos ir ne bet kokios, o būtent tunelio gale, matymą galima pagrįsti fiziologiškai.
Akis yra svarbiausias porinis jutimo organas, regos analizatoriaus dalis. Regos organą sudaro akies obuolys su akies priediniais organais, taip pat regimasis nervas, kuriuo nerviniai impulsai sklinda į nervinius regos centrus galvos smegenyse. Regos analizavimo centrai yra vidurinėse ir tarpinėse smegenyse bei galvos smegenų žievės pakaušinėje skiltyje.
Tuomet, kai žmogaus smegenų veikla ima trikti, ilgiausiai išlieka centrinis matymas, kai matymo zona smarkai susiaurėjusi. Toks matymas vadinamas vamzdiniu. Dėl to žmonės suvokia save lyg įkritusius į šulinį ar tunelį, kurio gale jie ir mato šviesą.
Praėjusio gyvenimo paveikslėliai dažniausiai vyksta akimirksniu, ir žmogus juos suvokia vienu žvilgsniu. Visa tai išgyvenusieji teigia, jog praeities apžvalga trunka tik žemiško laiko akimirką. Ar tai galima pagrįsti mokslu?
Centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijos gęsta pradedant jauniausiomis smegenų struktūromis. Tuo tarpu atsinaujinimo procesas priešingas – iš pradžių atsinaujina senesnės CNS struktūros. Todėl, žmogaus organizmui atsigaunant, jam nuosekliai iškyla įsimintiniausi gyvenimo prisiminimai, pradedant anksčiausiais išgyvenimais.
Kone visi balansavusieji tarp mirties ir gyvybės teigė, jog tapo kitais žmonėmis. Net ir tie, kurie teigė nieko nematę ir negirdėję. Jie tapo mažiau lengvabūdiški, beveik visi bandė keisti gyvenimo būdą.
Patyrusieji sunkias traumas, buvę be sąmonės ar komos būklės, tačiau pasveikusieji ima labiau vertinti gyvenimą ir kartu daugelis jų visiškai nebijo numirti. Kai kuriems išgyvenusiesiems atgimimas sustiprino jausmą, jog jie yra išskirtiniai, unikalūs, kiti mano, jog jų sugrįžimas – tai Dievo dovana ar likimas, bei tiki, kad ilgai gyvens. O svarbiausia – pasikeitė jų vertybių skalė: mažiau galvoja apie pinigus ar kitas materialias gėrybes, daugiau – apie dvasios dalykus.
R.Moody tyrinėjimai apie gyvenimo tęstinumą po kūno mirties sukėlė daug diskusijų. Daugelis kritikų teigė, kad knygoje surinkti žmonių pasakojimai nėra jokie įrodymai, nes nežinia, ar jie buvo ištikti klinikinės mirties. Ir pats autorius rašo, jog, kai kurie išgyvenimai yra užrašyti iš žmonių, buvusių komos ar kitos sunkios būklės, tačiau nemirusių lūpų. Bet vis dėlto jie pabuvojo arčiau tos ribos...
„Skirtingi aiškinimai įmanomi, nes tai – tik didelio kelio pradžia, bandymas nuspėti tą nežinomą kelią, kurį visi mes, mirtingieji, turėsime praeiti. Kas gi nenori žinoti, kas nutiks su manimi ar tavimi po mirties?“*
* Citata iš knygos dr. R.Moody „Gyvenimas po mirties.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę