“Turėjau vieną ligonį, atsargos pulkininką. Karo metais jis prarado šeimą, daug negandų patyrė fronte, neteko kojos. Atėjo laikas, kai, įvykus širdies blokadai, atvyko pas mus. Be elektrinio stimuliatoriaus, nebeturėjo kito pasirinkimo, tačiau operacijos atsisakė. Viską jam, atrodo, paaiškinau, bet jis nesutiko.
- Noriu su jumis pasikalbėti, bet ne palatoje, - paprašė vizitacijos metu.
Pagalvojau, kad žmogus, ko gero, nori duoti kyšį. Klinikoje visi žinojo mano griežtą nusistatymą: ne vieną ligonį ar jo giminaitį, nešiną kyšiu, išvijau iš kabineto.
Išėjome į koridorių.
- Daktare, aš jumis pasitikiu, supraskite … Noriu, kad tiesiai pasakytumėte: ar po operacijos, kai įsiūsite aparatą, galėsiu išgerti “šnapso”?
Būčiau nusijuokęs garsiai, jeigu nebūčiau supratęs, kad šis klausimas pulkininkui - lyg gyvybės ir mirties klausimas, tarsi Hamleto “būti ar nebūti”. Patvirtinau, kad alkoholis nei elektrodams, nei elektriniam stimuliatoriui neturi įtakos.
Apsidžiaugęs mano atsakymu, pulkininkas sutiko operuotis.
Kitas ligonis taip pat ilgai abejojo. Galiausiai paprašė parodyti laidus.
- O kokia garantija, kad nepritrūksite laidų, kai juos reikės keisti? O ar daug turite atsarginių maitinimo elementų stimuliatoriams?
Pagaliau sutiko operuotis. Tik tuomet atkreipiau dėmesį į ligos istorijos pirmo puslapio grafą “Užsiėmimas”. Žmogus dirbo sandėlio vedėju…
<…>
Įgijęs patirties, vis dažniau susimąstydavau: ar būtina operuoti tik tada, kai tachikardija jau pakenkė širdžiai ir visam organizmui? Juk jau žinome, jeigu širdyje yra papildomų laidumo takų, prasidėjus priepuoliams ir nepadedant medikamentams, liga neišvengiamai progresuoja. Ko laukti? <…> Tačiau, kaip visada, susilaukiau inertiško kai kurių kolegų vertinimo: reikia įrodyti, pagrįsti. Bet gyvenimas diktavo savo.
- Vienas pilietis, nusipelnęs SSRS sporto meistras, alpinistas, nori pas jus patekti, - paskambino man gydytojas iš poliklinikos konsultacinio kabineto.
Elektrokardiogramoje yra pakitimų, kurie rodo, kad gali kilti pavojingi ritmo padažnėjimo priepuoliai. Paaiškinau, kad operacija jam nėra reikalinga. Jis nesutinka, sako, kad atvyko tik dėl operacijos.
Įdomu. Medicinos sesuo iš poliklinikos iki mano kabineto palydėjo šį ligonį - neligonį. Medicinos sesuo tikėjosi, kad aš greitai išsiųsiu tą jauną simpatišką vyruką atgal. Bet aš atidžiai išklausiau. Jis, nors ne medikas, daug žinojo apie VPV sindromą. Argumentavo, dėl ko nori operuotis. Teko sutikti: jam belieka arba mesti alpinizmą, atsisakyti kopti į dar nepasiektas aukštumas, arba tapti sveikam. <…> Vis dėlto, buvo kažkaip nesmagu, neįprasta operuoti “sveiką” ligonį. Tik jo užsispyrimas, pasitikėjimas ir gera nuotaika mus palaikė. Operacija baigėsi be komplikacijų.
Tačiau pažadėtosios alpinisto nuotraukos iš kalnų negavome. Vietoj jos atkeliavo trumpas laiškas: “Nuoširdžiai dėkoju, kas sutikote mane operuoti. Likimas lėmė sutikti sanatorijoje, į kurią nuvažiavau tiesiai iš klinikos, Mariją. Nesigailiu, kad atsirado galimybė rinktis: kalnai ar ji. Pasirinkau ją. Dabar ji - mano gyvenimas. Marija irgi dėkoja, kad gavo sveiką vyrą”.
Operavome ir jauną elnių augintoją iš tundros (žiūrėjau žemėlapyje - iš pačios Sibiro šiaurės). Iki artimiausio gydytojo, visų ligų “specialisto”, vaikinui būtų tekę įveikti 600 kilometrų. Neprisišauksi, neprivažinėsi elniais pakinkytomis rogėmis. Jaunuolis perskaitė mano straipsnį žurnale “Zdorovje”. Pagal ten aprašytus VPV sindromo simptomus pats nusistatė sau diagnozę (teisingai) ir atvažiavo operuotis. Priepuolių buvo, bet lengvų. Gydytis vaistais jis atsisakė. “O kas, jei jie padės kurį laiką, o paskui nebenutrauks priepuolio? Rizikuoti nenoriu. O man taip brangiai kainavo kelionė, tad grįžti nesveikam tiesiog neapsimoka…” - išdėstė savo argumentus.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę