Diskusijos, kokie rankų higienos metodai yra tinkamiausi, tebesitęsia. Įvairių šalių higienos normų rekomenduojamos rankų higienos technikos šiek tiek skiriasi. Lietuvos higienos normos nurodo, kad pagrindiniai rankų higienos metodai yra rankų plovimas (su muilu ar detergentu), higieninis rankų plovimas (su muilu arba detergentu ir spiritu) ir chirurginis rankų paruošimas (naudojant muilą, antiseptines medžiagas) (žr. lentelę). Rankų plovimas su muilu ar detergentais stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, tuomet juos galima lengvai nuplauti, o antiseptikai naikina mikroorganizmus ar sustabdo jų augimą.
Rankų plovimo technikos, jei jos atliekamos taisyklingai, yra veiksmingos. Tačiau rankos ne visuomet plaunamos tinkamai. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad taisyklingai rankas plovė tik 8 proc. gydytojų (n=25) bei 9 proc. slaugytojų (n=131). Dažniausiai nepakankamai gerai plaunamos šios sritys: delno vidinio paviršiaus vidurys, pirštų galiukai ir panagės, nykščio pagrindas.
Odos mikrobinę florą sudaro nuolatiniai (rezistentiniai) ir laikinieji (tranzitiniai) mikroorganizmai.
Dauguma nuolatinių mikroorganizmų būna odos paviršiuje, o apie 10–20 proc. jų yra gilesniuose epidermio sluoksniuose ir nepašalinami plaunant rankas su muilu ar detergentais. Dauguma jų nėra labai patogeniški ir dažniausiai sukelia tik odos infekcijas. Tačiau kai kurie iš jų, patekę į gilesnius audinius, pavyzdžiui, operacijos ar kitos invazinės procedūros metu, imunosupresinės būklės ar implantantų (pvz., širdies vožtuvus) turintiems asmenims gali sukelti infekcijas.
Laikinieji mikroorganizmai ant odos patenka atsitiktinai ir gyvena trumpai. Jie dažnai aptinkami ant medikų rankų ir gali būti patogeniški bei sukelti hospitalines infekcijas.
Rankas plauti reikia:
– prieš atliekant invazines procedūras,
– prieš kontaktuojant su ypač imliais infekcijai ligoniais (pvz., imunosupresinės būklės ar naujagimiais),
– prieš ir po žaizdų (operacinių, trauminių ar kt.) tvarkymo instrumentais,
– po procedūrų, kurių metu rankos galėjo būti mikrobiologiškai užterštos, ypač – po kontakto su gleivine, krauju ar kūno skysčiais, sekretais ar ekskretais,
– po sąlyčio su aplinkos objektais, kurie gali būti užteršti virulentiškais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais (pvz., panaudojus šlapimo matavimo ar sekretų rinkimo indus ir pan.),
– po kontakto su infekuotu ligoniu ar asmeniu, kuris gali būti užsikrėtęs (pvz., polirezistentiškomis bakterijomis),
– tarp kontaktų su įvairiais ligoniais skyriuose, kuriuose infekcijų rizika yra didelė.
Tiesioginiai ir netiesioginiai kontaktai su ligoniais (pvz., kraujo spaudimo matavimas, medikamentų dalijimas ir pan.) papildomo rankų plovimo nereikalauja.
Šis būdas naudotinas:
– prieš kontaktuojant su ypač imliais infekcijai ligoniais,
– prieš pradedant darbą didesnės rizikos skyriuose (intensyviosios terapijos, reanimacijos, neišnešiotų naujagimių ir pan.),
– po kontakto su ligoniais, sergančiais odos, žarnyno ar kt. infekcijomis,
– prieš atliekant invazines procedūras, pvz., intraveninio kateterio, šlapimo kateterio įkišimą ir pan.
Dezinfekavimo priemonėse naudojamos šios medžiagos: alkoholiai (etanolis, izopropanolis), chlorheksidinas, jodoforai, fenolai, triklozanas/irgazanas (fenilo eteriai).
Nusiplovus ir nusausinus rankas, jos trinamos 70 proc. etilo spiritu arba kitu spiritiniu rankų antiseptiku. Jeigu rankos nėra labai nešvarios (nesuteptos organinėmis medžiagomis ar ekskretais) ir nėra sąlygų jų nusiplauti, rekomenduojama rankas išsitrinti spiritu arba dezinfekuojamosiomis spiritinėmis servetėlėmis. Tačiau visuomet geriau rankas nusiplauti su vandeniu ir specialiomis plovimo priemonėmis.
Rekomenduojama naudoti antiseptikus su medžiagomis, apsaugančiomis odą nuo išdžiūvimo (pvz., su gliceroliu). Kai rankų oda sausa, joms prižiūrėti reikia naudoti specialius kremus. Tačiau darbe, kai darbas su pacientais bei procedūrų atlikimas yra be kelių valandų pertraukų, kremo naudoti nereikia.
Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti tinkamos sąlygos rankų higienai. Kriauklė turėtų būti kiekvienoje palatoje ar prie jos, taip pat visur, kur atliekamos diagnostinės ar invazinės procedūros. Jeigu jų nėra, medikai turėtų naudoti spiritą ar dezinfekuojamąsias spiritines servetėles.
Rankų paviršių reikia plauti su muilu ne mažiau kaip 10 sek., po to nuplauti vėsiu tekančiu vandeniu. Atsargiai nusausinti rankas vienkartiniu (popieriniu) rankšluosčiu, netrinant ir nepažeidžiant odos. Laikant rankoje tą patį rankšluostį uždaromas ir vandens čiaupas.
Jei naudojami medžiaginiai rankšluosčiai, jie turi būti individualūs.
Naudojant skystą antimikrobinį muilą, jį būtina pilti ant sudrėkintų rankų, kad rankų oda būtų kuo mažiau dirginama. Skysto muilo talpa keičiama arba užpildoma iš naujo tik tuomet, kai visiškai ištuštėja.
Darbo metu nerekomenduojama nešioti žiedų ar apyrankių, nes tuomet sunku gerai nuplauti rankas ir padidėja infekcijų perdavimo rizika. Nešiojant rankų papuošalus, dažniau suplėšomos pirštinės.
Pirštinės mūvimos rankoms saugoti nuo didelio užteršimo, galimo apsikrėtimo nuo infekuotų ligonių bei norint užkirsti kelią mikroorganizmų perdavimui. Ypač svarbu mūvėti pirštines, kai rankų oda pažeista, sergant odos ligomis.
Medicininės pirštinės yra vienkartinės. Jas būtina nusimauti iš karto, kai susitepa ar prakiūra. Negalima plauti rankų, nenusimovus medicininių pirštinių ir toliau dirbti su tomis pačiomis pirštinėmis. Net mūvint pirštines, galima užteršti rankas, todėl, jas nusimovus, būtina nusiplauti rankas vandeniu su muilu arba dezinfekuoti spiritu (ar pasinaudoti spiritinėmis servetėlėmis).
Medicinines pirštines būtina mūvėti šiais atvejais:
– atliekant invazines bei kraujagyslių vientisumą pažeidžiančias procedūras: operacijas, endoskopinius tyrimus (pvz., bronchoskopiją, cistoskopiją), flebotomiją, įkišant intraveninius kateterius ir pan.
– atliekant procedūras, kurių metu rankos gali būti užterštos krauju, kitais kūno skysčiais, sekretais ar ekskretais, bet kokia infekuota medžiaga, kai liečiamos gleivinės ar atviros žaizdos,
– liečiant įrangą ar daiktus, kurie gali būti užteršti virulentiškais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais (pvz., šlapimo matavimo ar sekretų rinkimo indus ir pan.),
– ekstrinėmis sąlygomis, kai nėra galimybių nusiplauti ar dezinfekuoti rankas.
Atliekant aseptines procedūras (pvz., įkišant centrinės venos kateterį, operacijų metu ir pan.) pirštinės turi būti sterilios.
Naudota literatūra: www.hi.lt
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę