Švarus būstas - sveikas žmogus

Šiuo metu daug dėmesio skiriama viešųjų vietų higienai, tačiau labai mažai tai aplinkai, kurioje praleidžiame daugiausia laiko - namams. Namų tvarkingumas priklauso nuo daugelio faktorių: kiek žmonių gyvena namuose, ar yra laikoma gyvūnų, ar yra namuose ligonių, koks gyventojų būdas ir pan. Mokslininkų tyrimai rodo, kad šiais laikais daugėja infekcinių ligų, susijusių su namų aplinka. Manoma, kad namuose plintančių ligų rizika turi tendenciją augti. Nustatyta, kad net 20 proc. gyventojų sudaro “rizikos” grupę, t.y. jų imuninė apsauga nuo infekcijų gali nesiekti normalaus suaugusio žmogaus imuniteto lygio - tai naujagimiai, nėščios moterys, vyresnio amžiaus šeimos nariai, ligoniai ir kt. Todėl prevencinių higienos priemonių taikymas namų aplinkoje įgyja vis svaresnį vaidmenį visuomenėje.
 

Namuose gyvenančių mikroorganizmų rūšys
Aplinkoje egzistuoja vadinamieji patogeniniai (sukeliantys infekcines ligas) ir nepatogeniniai (normaliomis sąlygomis nesukeliantys ligų) mikroorganizmai. Paprastai, tvarkant namus, mes reguliuojame nepatogeninių mikroorganizmų pasiskirstymą. Tuo siekiama išvengti mikroorganizmų dauginimosi bei apsisaugoti nuo jų patekimo į nepalankią terpę, kurioje jie gali virsti patogeniniais ir sukelti pavojų sveikatai. Kasdieniniame gyvenime dezinfekuojamąsias priemones reikia naudoti tada, kai valomas paviršius užterštas ir yra tikimybė užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais (pvz., namuose yra infekuotas ligonis, apdorojamas žalias maistas ir kt.).
Dezinfekcijos būdai namuose
Pats populiariausias fizinės dezinfekcijos būdas namuose yra kaitinimas, kuris daugeliu atvejų yra efektyvus, tačiau ne viską galime virinti. Tokiu atveju naudojame cheminius detergentus. Cheminės dezinfekuojamosios priemonės efektyvumas nustatomas laboratorijose. Per 5-10 minučių detergentas turi beveik 100 proc. sumažinti patogeninių mikroorganizmų kiekį.
Būtina pažymėti, kad, naudojant dezinfekuojamąsias medžiagas kiekvieną dieną, nepatogeniniai mikroorganizmai, kurie yra įprastas mūsų aplinkos elementas, yra sunaikinami. Be to, mikroorganizmai gali mutuoti ir tapti atspariais naudojamoms valymo priemonėms.
Infekcijų plitimas namų aplinkoje
Infekciniai susirgimai namuose gali plisti įvairiais būdais:
1. Dažniausiai infekcijos perduodamos tiesiogiai kontaktuojant su infekuotais žmonėmis ar gyvūnais.
2. Nemaža dalimi ligų priežastimi gali būti savaiminė infekcija, kuomet žmogus užsikrečia nuo savo paties organizmo floros. Tinkama asmeninė higiena yra pagrindinis metodas, sumažinantis ligų atsiradimo priežastį šiuo keliu.


3. Žarnyno infekcinėmis ligomis dažniausiai susergama suvartojus užterštą maistą. Taip pat tyrimais įrodyta, kad neretai šių ligų sukėlėjai į organizmą patenka per rankų ir burnos sąlytį.
4. Didelė dalis infekcijų yra perduodamos netiesiogiai, pvz., per paviršius. Nors bakterijos miršta sausoje terpėje, didelė jų dalis gali ganėtinai ilgai išgyventi nepalankioje aplinkoje. Nuo užterštų paviršių ar per sąlyčius su įvairiais įrankiais, patekę į pagamintą maistą tokie parazitai gali daugintis, jei maistas saugomas jiems tinkamoje temperatūroje. Šiuo būdu taip pat plinta parazitai, esantys šlapiose šluostėse ir rankšluosčiuose.
5. Įvairūs vabzdžiai bei netinkamai prižiūrimi naminiai gyvūnai gali tapti sveikatai pavojingų mikroorganizmų pernešėjais.
Sveikam žmogui - saugus maistas
Net ir tokiose vietose, kur gera maisto kokybė, geras vanduo ir sanitarinės sąlygos, žarnyno infekcinės ligos lieka svarbi problema. Žmonės dažnai apsinuodija netinkamai paruoštais ir laikomais maisto produktais. Kasmet Lietuvoje 10-11 tūkstančių žmonių serga žarnyno infekcinėmis ligomis. Dažniausia ligų priežastis - mikroorganizmais užteršti maisto produktai. 85-95 proc. apsinuodijimų maistu įvyksta dėl elementarių higienos reikalavimų nesilaikymo, neteisingo maisto ruošimo ir laikymo.
Bakterinių maisto toksikoinfekcijų sukėlėjai yra labai įvairūs ir paplitę aplinkoje bei maisto produktuose. Tai patogeniniai serotipai, Proteus grupės bakterijos, enterokokai, sporiniai anaerobai (Cl. perfringens), sporiniai aerobai ir kt. Daugelis yra girdėję apie salmoneliozę, kurią sukelia salmonelės ir E. coli.
Apsinuodijimo lengva išvengti, jeigu maistas tinkamai laikomas, ruošiamas ir gaminamas. Maistas būtinai turi būti laikomas tinkamoje temperatūroje. Kiekvienai bakterijų rūšiai būdinga tam tikra optimali dauginimosi temperatūra. Daugelio bakterijų, sukeliančių apsinuodijimus, dauginimosi temperatūra atitinka žmogaus kūno temperatūrą. Šaldytuve (0-5° C) bakterijos praktiškai nesidaugina, nors jos ir nežūsta. Bakterijos, sukeliančios apsinuodijimus maistu, greičiausiai dauginasi esant 10-65° C. Tai Salmonella, E. coli, Campylobacter, Listeria monocytogenes.
Ar žinote, kad:
•Labiausiai bakterijų ir mikroorganizmų mėgstamos vietos yra tos, kuriose kaupiasi drėgmė ir šiluma: tai tualetų unitazai, kriauklės, plastikiniai skalbimo dubenys, kanalizacijos vamzdžiai, dušo galvutės. Šioms vietoms namuose turi būti suteikta ypatinga priežiūra.
•Vandens nuleidimas tualete sunaikina mikrobus ir bakterijas, reziduojančius klozete (tam reikia mažiausiai 15-17 litrų vandens). Tačiau ši procedūra nepanaikina mikrobų, kurie kaupiasi po klozeto atbraila. Todėl tualete rekomenduojama naudoti dezinfekuojamąsias priemones.
•Plytelių sienas ir kitas vietas, kur yra drėgna, reikia dezinfekuoti, kad neatsirastų pelėsių (grybelių).
•Drabužiams valyti skirti šepečiai, kempinės ir šepetėliai yra idealios vietos mikroorganizmams daugintis.
•Virtuvines šluostes ir kempines reikia skalauti su detergentais ir mirkyti karštame vandenyje (90°C) ilgiau nei dvi minutes arba virinti. Išskalbus reikia nedelsiant išdžiovinti.
•Plastikinės grindų dangos (linoleumas) turi būti tvirtai prispaustos prie grindų, kad į sujungimus nepatektų vandens. Medinėse grindyse taip pat negali būti plyšių.
•Dulkės, esančios ant grindų ar kitų paviršių, gali būti užterštos bakterijomis, grybeliais ar virusais. Įkvėptos tokios dulkės gali sukelti alergines ar grybelines ligas.
Kad nesusirgtume ūmiomis užkrečiamomis žarnyno ligomis, reikia laikytis šių patarimų:
•šaldytuvą reikia reguliariai plauti (sodos tirpalu), kad nesusidarytų palanki terpė mikroorganizmams daugintis;
•reikia turėti bent dvi pjaustymo lenteles. Nepjaustykite ant tos pačios lentelės žalios mėsos ir daržovių. Mėsai skirtą lentelę visada gerai nuplaukite karštu vandeniu (85°C temperatūros vanduo dezinfekuoja) su riebalus tirpinančiomis priemonėmis;
•atidarius pakuotę, pienas, grietinė gali būti vartojami 3-4 dienas, laikant šaldytuve ir kiek galima hermetiškiau uždarius indą;
•maistą laikykite tinkamuose induose. Kiaušinius, žalią mėsą ir jau pagamintus maisto produktus laikykite atskirai, ruošdami maistą naudokite atskirus indus, darbo įrankius;
•pyragaičius, tortus, varškės kremus, pasterizuotą pieną ir jo produktus laikykite iki +6°C temperatūroje, maltą mėsą ir jos pusgaminius iki +2° C, kiaušinius, atšaldytą paukštieną ir jos pusgaminius, triušieną, smulkią žvėrieną - iki +4° C, šviežią atšaldytą mėsą - iki +7° C;
•jei maisto produktas yra gero kvapo ir skonio, dar nereiškia, kad jame nėra apsinuodijimą sukeliančių bakterijų. Daugelis žmonių, kurie stengiasi suvartoti maisto likučius, apsinuodija;
•plaukite rankas su muilu prieš valgydami ir gamindami valgį, prieš maitindami kūdikį;
•nevartokite maisto produktų, kurių kokybė abejotina arba pasibaigęs realizacijos terminas. Ant pieno produktų pakuotės rašoma galutinė realizacijos data;
•nepirkite ir nekaupkite maisto produktų dideliais kiekiais, greitai gendančius produktus laikykite tik šaldytuvuose;
•patiekalus ruoškite tik vienam kartui, likusio maisto nelaikykite šiltai;
•nepirkite produktų iš atsitiktinių asmenų, prekybai neskirtose vietose;
•nevartokite maistui neplautų žalių kiaušinių, virkite juos ne mažiau nei 10 min.;
•nepirkite ir nevalgykite rūkytų vištų, konditerijos gaminių su kremu, jeigu jais prekiaujama be šaldymo įrenginių;
•negerkite nevirinto vandens ir pieno, pirkto iš atsitiktinių asmenų, saugokite maisto produktus nuo musių, naikinkite jas;
•nesimaudykite ir nežvejokite užterštuose vandens telkiniuose;
•nepalikite vaikams paruošto maisto kambario temperatūroje;
•neleiskite viduriuojančių vaikų į vaikų mokymo, ugdymo įstaigas, informuokite šių įstaigų personalą apie ligą;
•sergančiajam duokite atskirus indus. Juos panaudoję, dezinfekuokite;
•jaunoms mamoms būtina laikytis higienos ruošiant maistą ir maitinant kūdikį. Nevalgydinkite antrą kartą pašildytu maisteliu;
•pajutę pirmuosius ligos požymius, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai