Netinkamas kelių vaistų vartojimas kelia pavojų gyvybei

Problema aktuali

 

Patyręs farmakologas profesorius dr. Romualdas Basevičius, paklaustas apie vaistų derinimą, iškart primena, kad farmakologijoje laikomasi tokios nuostatos: per dieną suvartojant iki 5 pavadinimų preparatų, nepageidaujamas poveikis dėl jų nesuderinamumo pasireiškia kas penktam ligoniui. „Jei vartojamų vaistų skaičius per dieną viršija 6–7, tai nepageidautinos reakcijos pasireiškia 80 proc. žmonių, iš kurių kas dešimtam dėl to tenka gydytis ligoninėje“, – sako profesorius.

Farmakoterapinis ir farmakologinis vaistų nesuderinamumas yra labai aktuali problema visame pasaulyje. Amerikiečiai, prancūzai, vokiečiai pirmąja mirties priežastimi laiko širdies ir kraujagyslių ligas, antroje vietoje yra vėžinės ligos, o trečioje –  netinkamo vaistų vartojimo sukeltos mirtys (dėl nelaimingų atsitikimų, avarijų ir pan. miršta mažiau žmonių nei dėl pastarosios priežasties).

 

Vaistų daugėja, dėmesys jų deriniams mažėja

 

Paprastai vyresnio amžiaus (60 metų ir daugiau) žmonėms galima diagnozuoti 5–6 ligas (netgi tiems, kurie jaučiasi sveiki). Tarkime, žmogaus padidėjęs kraujospūdis, tačiau vyresniame amžiuje greitai gali sutrikti virškinimas, atsirasti odos ar akių liga, kurią reiks gydyti vaistais. „Paprastai jie skiriami pernelyg jų nederinant su kitais paciento jau vartojamais medikamentais. Taip gaunami deriniai, kurie gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas“, – pastebi prof. R. Basevičius.

Dažniausiai pasireiškia alerginės reakcijos. Kai kurie farmakologai teigia, kad medikamentinė alergija yra tragiška šio amžiaus epidemija.

Kitas dažnas vaistų sukeliamas sveikatos sutrikimas – ūminis uždegimas, kuris vėliau pereina į lėtinį. 

Prof. R. Basevičius vaistų nesuderinamumo klausimais domisi daugiau nei 30 metų ir pastebi, kad dabar vartojamų skaičius yra nepalyginti didesnis nei, tarkim, 1980-aisiais, tačiau apie jų neigiamą poveikį kalbama retai. Pastarąjį dvidešimtmetį dėl plataus šių vaistų vartojimo išsivystė ligos, apie kurias prieš kelis dešimtmečius apskritai nebuvo kalbama.

 

Jie gali kelti pavojų

 

„Deja, bet Lietuvoje dar yra vaistų, kurių vartojimas kitose, labiau išsivysčiusiose valstybėse, jau uždraustas dėl galimų pavojingų šalutinių poveikių ir sąveikų su kitais vaistais.

Kita problema – netikęs antibiotikų vartojimas. „Geriamieji antibiotikai turi būti vartojami tik tarp valgių, o ne prieš ar po valgio, – pabrėžia pašnekovas. – Jeigu žmogus maitinasi 4 kartus per dieną, tai intervalai tarp valgymų yra 4 valandos. Todėl antibiotikus reikia išgerti praėjus 2 valandoms po valgio.“

Vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms kai kurie antibiotikai gali sukelti hipokalemiją arba hipomagneziją (kai organizme staiga sumažėja kalio ar magnio). Jei toks ligonis nevartos kalio ir magnio preparatų, tai antrą ar trečią dieną gali pasireikšti gyvybei pavojingų širdies sutrikimų.

Manoma, kad kas antras pensinio amžiaus žmogus neapsieina be nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), ypač dažnai vartojamas diklofenakas. Jį geriau gerti su B grupės vitaminais – tuomet reikės mažesnės diklofenako dozės. Svarbu žinoti, kad NVNU silpnina ir net smarkiai sumažina visų antihipertenzinių vaistų ir diuretikų veikimą. Su alkoholiniais gėrimais pavartotas diklofenakas dažnai išprovokuoja skrandžio, dvylikapirštės žarnos opaligę.

Pastaraisiais metais nemažai kalbama apie paracetamolio nepageidaujamą poveikį. Nustatyta, kad dešimtadalis Užkaukazės gyventojų ir tiek pat žydų tautybės žmonių beveik netoleruoja paracetamolio – jie turi įgimtą tam tikro fermento stoką, o paracetamolio išprovokuotos šalutinės reakcijos yra grėsmingai pavojingos.

Citostatiniai (vėžį gydantys) preparatai stipriai slopina imunitetą. Jų vartojimas su kai kuriais kitais vaistais taip pat gali pavojingas. Jei ligoniui yra paskirtas citostatinis preparatas, tai jis turėtų būti vartojamas pirmoje dienos pusėje, ypač jei turi gerti ir kitų, pavyzdžiui, kraujospūdį mažinančių vaistų.

Pasaulyje vis labiau vertinami natūropatiniai preparatai, kurie skatina patį organizmą kovoti su liga. Panašiai veikia ir homeopatiniai preparatai, tik silpniau. Alopatiniai arba cheminiai, sintetiniai vaistai slopina imunitetą.

Prof. R. Basevičius primena, kad antacidinius vaistus (opaligei gydyti) reikia gerti po valgio, nes į skrandį patekęs maistas didina skrandžio rūgštingumą. Tiesa, populiariojo almagelio instrukcijoje rašoma, kad jis turėtų būti geriamas prieš valgį.

Apie 10 proc. žmonių neveikia acetisalicilo rūgštis (geriau žinoma aspirino pavadinimu), nors dažnai gydytojai šį preparatą rekomenduoja neįvertinę individualių ligonio savybių.

 

Dažniausios klaidos

 

Daug vaistų, patekę į organizmą, slopina fermentų procesus (daugiausiai fermentus paveikia antibiotikai). Vaistų negalima užgerti greipfrutų sultimis, vandeniu su uogiene ar sirupu pagamintais gėrimais, mat šie maisto produktai taip pat daro įtaką fermentų veiklai, menkina vaistų pasisavinimą. Fermentus aktyvuoja žiediniuose kopūstuose, brokoliuose, kopūstuose esančios biologiškai veiklios medžiagos.

Mūsų organizmas vakarop ima rūgštėti (šlapimas taip pat). Jei amonio chlorido turintis preparatas vartojamas kartu su diuretikais, tai vakare pastarųjų poveikis stiprėja.

Jei moteris vartoja geriamuosius hormoninius kontraceptikus, tai kartu su jais geriami antibiotikai gali neveikti. „Geriamieji kontraceptikai gana greitai išprovokuoja B grupės ir folio rūgšties stoką organizme. Folio rūgšties nepakankamumas moteriai yra rizikingas. B grupės vitaminų stoką provokuoja ir gausus kavos vartojimas. Apskritai mūsų sąlygomis per drąsiai elgiamasi su hormonais, antikoaguliantais“, – pastebi prof. R. Basevičius.

Farmakologas primena, kad po spindulinio gydymo, vasarą ilgiau pabuvus saulėje  reikia vartoti vitaminų A ir E. Lietuvišką supratimą apie vitaminus profesorius vadina primityviu: „Tris preparatų rūšis vadiname vienu žodžiu „vitaminai“. Iš tiesų vitaminai yra natūralūs preparatai, vitamerai – sintetiniai jų pakaitalai ir vitaminoidais turime vadinti folio, pantoteno rūgštis.“ Atsakingai reikėtų vartoti žolinius preparatus, skatinančius imuninę sistemą.

Pasak profesoriaus, 80 proc. visų vaistų yra geriamieji, todėl reikia stengtis, kad žmogus per dieną gautų ne daugiau nei 5 pavadinimų preparatus. Kiekvienas gydytojas, paskyręs naują vaistą, turėtų sau ir pacientui kelti klausimus: kokia forma ir doze skirti vaistą, kiek apskritai ligonis geria vaistų, kokia bus gydymo trukmė ir koks paciento amžius. Ne mažiau svarbu žinoti ir tinkamai įvertinti gretutines ligas.

 

Kaip tinkamai vartoti vaistus?

  • Prieš valgį reikia gerti širdies ritmą reguliuojančius, antihelmintinius, apetitą veikiančius preparatus, nistatiną, įvairias tinktūras.
  • Valgio metu tinka gerti maisto papildus, vitaminus.
  • Tarp valgių vartojami geriamieji antibiotikai (2 val. po valgio arba 2 val. prieš valgį).
  • Po valgio geriama dauguma vaistų: psichotropiniai preparatai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kt.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai