Ekologinis pėdsakas – žmogaus poreikių ir Žemės ekosistemų matas, kuris yra naudojamas lyginant žmonių poreikius su Žemės planetos ekologijos sugebėjimu atsinaujinti. Naudojantis šiuo įvertinimu, yra įmanoma nustatyti, kiek Žemės planetų reikės žmonijai išlaikyti laikantis tokio gyvenimo būdo. Taigi visus skaitytojus kviečiame atsakyti į testo klausimus ir sužinoti, kiek tokių planetų reikėtų, jei visi pasaulio gyventojai gyventų taip, kaip gyvenate jūs.
EKOLOGINIO PĖDSAKO TESTAS
Vandens sunaudojimas
Per savaitę jūs maudotės:
Nesimaudote (0 taškų)
Trumpas dušas 3–4 kartus per savaitę (25 taškai)
Trumpas dušas kartą per dieną (50 taškų)
Ilgas dušas kartą per dieną (70 taškų)
Daugiau nei kartą per dieną (90 taškų)
Kai valotės dantis:
Užsukate vandenį (0 taškų)
Leidžiate vandenį (40)
Naudojate vandenį taupantį tualeto bakelį (minus 20 taškų)
Naudojate vandenį taupančias dušo galvutes (minus 20 taškų)
Iš viso taškų: __________
Maistas
Mėsą valgote:
Daugiau nei kartą per dieną (600 taškų)
Kartą per dieną (400 taškų)
Porą kartų per savaitę (300 taškų)
Esu vegetaras (200 taškų)
Esu veganas (150 taškų)
Maistą iš ūkininkų turgelių arba organiško maisto parduotuvių perkate:
Visą (0 taškų)
Kai kuriuos produktus (30 taškų)
Nieko (60 taškų)
Vaisių ir daržovių atliekas kompostuojate:
Taip (minus 20 taškų)
Ne (60 taškų)
Maistas, kurį perkate yra perdirbtas:
Visas (100 taškų)
Kai kurie produktai (30 taškų)
Niekas (0 taškų)
Maistas, kurį perkate, yra supakuotas:
Visas (100 taškų)
Kai kurie produktai (30 taškų)
Niekas (0 taškų)
Per dieną išmetate:
Nieko (0 taškų)
Ketvirtadalį nesuvartoto maisto (25 taškai)
Trečdalį nesuvartoto maisto (50 taškų)
Pusę nesuvartoto maisto (100 taškų)
Iš viso taškų:__________
Transportas
Į darbą/studijas/mokyklą kasdien vykstate:
Pėsčiomis arba dviračiu (0 taškų)
Viešuoju transportu (30 taškų)
Asmeniniu automobiliu, bet kartu su kolegomis (100 taškų)
Asmeniniu automobiliu, vienas (200 taškų)
Per dieną automobilyje praleidžiate:
Nevažinėju (0 taškų)
Mažiau nei pusvalandį (40 taškų)
30 min. – 1 val. (100 taškų)
Daugiau nei 1 val. (200 taškų)
Kiek automobilių turi jūsų šeima?
Nė vieno (20 taškų)
Vieną (50 taškų)
Du (100 taškų)
Daugiau nei du (200 taškų)
Kiek kartų per metus skrendate lėktuvu
0 (0 taškų)
1–2 kartus (200 taškų)
Daugiau nei 2 taškų (400 taškų)
Iš viso taškų:________
Namai
Jūs gyvenate:
Nuosavame name už miesto (50 taškų)
Nuosavame name mieste (0 taškų)
Blokiniame name (0 taškų)
Bute (minus 50 taškų)
Kiek kambarių jūsų namuose tenka žmogui?
1 kambarys žmogui arba mažiau (minus 50 taškų)
1–2 kambariai žmogui (0 taškų)
2–3 kambariai žmogui (100 taškų)
Daugiau nei 3 kambariai žmogui (200 taškų)
Ar turite antrą namą (pvz., sodybą), kuris didžiąją laiko dalį yra nenaudojamas?
Ne (0 taškų)
Turite, bet naudojatės kartu su kita šeima/draugais (200 taškų)
Taip (400 taškų)
Iš viso taškų:________
Energijos sunaudojimas
Šaltuoju metų laiku namuose temperatūra yra:
Mažiau nei 15 laipsnių (minus 20 taškų)
15–18 laipsnių (50 taškų)
19–22 laipsniai (100 taškų)
22 arba daugiau laipsnių (150 taškų)
Naudojate energiją taupantį šaldytuvą:
Taip (minus 50 taškų)
Ne (50 taškų)
Turite du šaldytuvus/šaldiklius:
Taip (100 taškų)
Ne (0 taškų)
Naudojate 5 ar daugiau energiją taupančias lemputes:
Taip (minus 50 taškų)
Ne (100 taškų)
Kai nenaudojate, televizorių, kompiuterį ir šviesas išjungiate:
Taip (0 taškų)
Ne (50 taškų)
Orui šaldyti naudojate:
Oro kondicionierių automobilyje (50 taškų)
Oro kondicionierių namuose (100 taškų)
Ventiliatorių (minus 10 taškų)
Nieko (minus 50 taškų)
Iš viso taškų:________
Drabužiai
Drabužius keičiate kasdien ir iškart dedate į skalbinių krūvą (80 taškų)
Dėvite lopytus ar kitaip taisytus drabužius (minus 20 taškų)
Ketvirtadalis jūsų drabužių yra siūti rankomis arba pirkti iš antrų rankų (minus 20 taškų)
Didžiąją dalį drabužių kasmet perkate naujus (200 taškų)
Labdarai atiduodate nebedėvimus drabužius:
Taip (minus 50 taškų)
Ne (100 taškų)
Niekada nedėvite:
Mažiau nei 25proc. turimų drabužių (25 taškų)
50 proc. turimų drabužių (50 taškų)
75 proc. turimų drabužių (75 taškų)
Daugiau nei 75 proc. turimų drabužių (100 taškų)
Per metus perkate:
0–1 porą naujų batų (0 taškų)
2–3 poras naujų batų (20 taškų)
4–6 poras naujų batų (60 taškų)
7 ar daugiau porų naujų batų (90 taškų)
Iš viso taškų:______
Daiktai
Per šiandieną susidariusios jūsų šiukšlės tilptų į:
Batų dėžę (20 taškų)
Nedidelę šiukšliadėžę (60 taškų)
Didelę šiukšliadėžę (200 taškų)
Šiandien šiukšlių neturite (minus 50 taškų)
Rūšiuojate popierių, metalą, stiklą ir plastiką (minus 100 taškų)
Niekada neišmetate daiktų, jei galite juos suremontuoti/sutaisyti (minus 20)
Jei galite – vengiate naudoti vienkartinius daiktus:
Taip (minus 50 taškų)
Ne (60 taškų)
Naudojate įkraunamas baterijas kai tik galite (minus 30 taškų)
Jūsų namuose elektroninių prietaisų (televizorių, kompiuterių, DVD grotuvų ir t.t.) yra:
0–5 (25 taškų)
5–10 (75 taškų)
10–15 (100 taškų)
Daugiau (200 taškų)
Įvairia elektronika ir kitokia buitine technika kasdien naudojatės:
Nesinaudojate (0 taškų)
Labai retai (20 taškų)
Kartais (60 taškų)
Dažnai (80 taškų)
Iš viso taškų:________
Rezultatai
Sudėkite visus surinktus taškus ir padalinkite iš 300.
Vandens sunaudojimas _______
Maistas_______
Transportas _______
Namai _______
Energijos sunaudojimas _______
Drabužiai _______
Daiktai _______
Iš viso _______ ÷ 300 = ______ Žemės planetų
Jei kiekvienas gyventų taip kaip aš, reikėtų ______ Žemės planetų, kad galėtų išlaikyti visus pasaulio žmones.
Parengta pagal: http://www.easternct.edu/sustainenergy/
Pastaba: Nors terminas „ekologinis pėdsakas” yra plačiai vartojamas, jo apskaičiavimo metodai skiriasi. Šis testas pateikia tik apytikslius rezultatus. Ekologinį pėdsaką galite apskaičiuoti ir naudodami http://www.myfootprint.org/ elektroninę internetinę skaičiuoklę.
Ekologinis pėdsakas plačiau
Ekologinis pėdsakas – tai kiekis biologiškai produktyvios žemės ir jūros ploto, matuojamo pasauliniais hektarais, kurio šaliai reikia tam, kad galėtų apsirūpinti suvartojamais gamtiniais resursais, ir tam, kad būtų panaudotos atliekos. Jungtinių tautų organizacija, remdamasi nacionaliniais šalių duomenimis, apskaičiuoja vidutinį kiekvienos šalies gyventojo ekologinį pėdsaką. Padalinus visus biologiškai produktyvius planetos sausumos ir jūros hektarus iš planetos gyventojų skaičiaus, nustatyta ekologinio pėdsako norma – maždaug 2,1 ha vienam žmogui. Jei visi planetos gyventojai paskui save paliktų tokį ar mažesnį pėdsaką, planetos ekosistemos išlaikytų stabilumą. Vidutinis Lietuvos gyventojo ekologinis pėdsakas – 4,7 ha, Latvijos – 5,6 ha, Estijos – 7,9 ha, Didžiosios Britanijos – 5,45 ha.
Šaltinis: http://www.zaliojilietuva.eu/
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę