Priklausomybė nuo socia­linių tinklų – spaudžiame „nepatinka“

Ką veikia pusseserė užsienyje? Kaip sekėsi bendradarbiui kelionėje į Turkiją? Reikėtų įkelti nuotraukas iš vakarykščio gimtadienio vakarėlio... Tokios ir panašios mintys sukasi daugelio galvose – taip, kalbame apie socialinius tinklus, tapusius neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi ir užimančius vis daugiau brangaus laiko. Dėl neįtikėtino jų populiarumo kai kurios darbovietės kompiuteriuose netgi užblokavo priėjimą į šiuos puslapius! Akivaizdu, šalia priklausomybės nuo alkoholių, cigarečių ar narkotikų drąsiai galime rašyti dar vieną – priklausomybę nuo socialinių tinklų.
 

Populiariausias socialinis tinklas „Facebook“ pasaulyje turi daugiau nei 845 mln. vartotojų, kitas, Lietuvoje kiek mažiau pamėgtas „Twitter“ – apie 300 mln. Šie skaičiai auga kiekvieną dieną. Deja, kaip ir kiekvienas medalis, taip ir šis, turi dvi puses. Vis daugiau vartotojų tinklais naudojasi ir per juos bendrauja taip dažnai, kad išvysto tikrų tikriausios priklausomybės simptomus. Priklausomybė nuo socialinių tinklų, kaip ir bet kuri kita, pradeda neigiamai veikti kasdieninį gyvenimą, trukdyti darbui, laisvalaikiui ir netgi sveikatai.
Stipriau nei cigaretės ar alkoholis
Metų pradžioje Čikagos universiteto Verslo mokyklos mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai šokiravo daugelį: priklausomybė nuo socialinių tinklų yra stipresnė nei nuo cigarečių ar alkoholio! Tyrime dalyvavo apie du šimtus 18– 85 metų amžiaus Vurtzburgo, miesto Vokietijoje, gyventojų. Jų buvo paprašyta visą savaitę kasdien pranešti apie dienos metu kylančius norus: valgyti, gerti, rūkyti, prisijungti prie socialinio tinklo ir pan., ir kaip sekasi su tais norais kovoti. Iš viso buvo gauta 7827 norų. Dažniausi buvo miego ir sekso norai, priešingai nei mokslininkų manytų alkoholio ir cigarečių. Įdomiausia buvo tai, kad tyrimo dalyviams iš visų norų sunkiausia atsispirti buvo raginančiam pasitikrinti atnaujinimus socialiniuose tinkluose.
Tyrimui, paskelbtame „Psychological Science“ leidinyje, vadovavęs dr. Vilhelmas Hofmanas teigė: „Norui naudotis medijomis sunkiau atsispirti gali būti todėl, kad jos yra lengvai prieinamos, nieko nekainuoja ir, manoma, nesukelia didelės žalos, o cigaretės ir alkoholis yra brangesni ir turi tiesioginę žalą sveikatai.“
Socialinių tinklų karta
Socialinių tinklų įtaką mūsų gyvenimui mokslininkai tyrė ir 2010-aisiais, atlikę jaunimo priklausomybės nuo šių tinklų, interneto bendrai ir trumpųjų telefono žinučių tyrimą.
Eksperimento, pavadinto „Atsijungęs“, metu savanoriai iš 12 pasaulio universitetų buvo paprašyti visą parą nesinaudoti kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, televizoriais, radiju ir netgi laikraščiais. Jie galėjo naudotis tik paprastu telefonu arba skaityti knygas. Tyrimo rezultatai buvo išties įdomūs. Jo dalyviams pradėjo vystytis panašūs simptomai, kaip ir bandantiems mesti rūkyti ar vartoti narkotikus. Savanoriai rašė dienoraščius apie savo pojūčius: juose paminėta jaučiama izoliacija, susierzinimas, nerimas, bandymas siekti telefono ar kompiuterio, nors jų šalimais ir nebuvo. Žmonės prisipažino jautę panašius simptomus, kaip laikydamiesi dietos ar mesdami rūkyti, jie nuolat vartojo žodį „priklausomybė“. Anot jaunimo, sunkiausia buvo eksperimento pradžioje, kol kiekvienas rado sau tinkančius kovojimo mechanizmus ir išsiblaškymo būdus, pvz., pasivaikščiojimą lauke ar draugų aplankymą.
Dr. Romanas Gerodimos, tyrimo Jungtinėje karalystėje vadovas, sakė: „Pastebėjome ne tik psichologinius, bet ir fizinius simptomus.“
Fiziniai pojūčiai
Kodėl socialiniai tinklai yra tokia stipri pagunda? Kas vyksta su žmogumi, prisijungusio prie šių internetinių svetainių? Į šiuos klausimus atsakyti bandė Milano universiteto ir Masačiusetso technologijų instituto specialistai. Tyrimo rezultatai parodė, kad prisijungę prie socialinio tinklo vartotojai demonstruoja fizines ir psichofiziologines reakcijas, panašias į potyrius grojant instrumentu ar užsiimant kokia nors kūrybine veikla. Tyrėjai pastebėjo pakitusį kvėpavimą, pulsą, išsiplėtusius vyzdžius ir kitus fizinius požymius. Tyrimo rengėjai teigia, kad šių duomenų analizė atskleidė, kad socialinių tinklų patirtis buvo visiškai skirtingai nei stresas ar atsipalaidavimas, o biologiniai signalai parodė, kad ji sukelia didelį susijaudinimą ir teigiamą valentingumą.


Specialisto komentaras
Apie priklausomybę nuo socialinių tinklų kalbamės su psichologe Saule Šalniene.
Kas yra priklausomybė nuo socialinių tinklų ir kuo ji skiriasi nuo kitų priklausomybės rūšių?
Priklausomybė nuo socialinių tinklų priklauso psichologinei priklausomybių grupei, sukeliančiai stiprų pripratimą, kuris gali išsivystyti bet kokiai malonumą sukeliančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios veiklos vengimui. Šiuo atveju asmuo, neturėdamas galimybės užsiimti atitinkama veikla, nepatiria jokio fizinio diskomforto ar abstinencijos sindromo, tačiau patiria psichologinį, priešingai nei fizinės priklausomybės atveju.
Kaip dažnai su tokia priklausomybe susiduriate savo praktikoje?
Retas atvejis, kai pats žmogus kreipiasi dėl priklausomybės nuo socialinių tinklų, kadangi psichologines problemas bando spręsti... naudodamasis socialiniais tinklais. Turintys priklausomybę nuo socialinių tinklų yra linkę neigti, kad tai trukdo jų gyvenimui, atima laiką, kuris galėtų būti panaudotas racionaliai. Psichologo praktikoje dažniau tenka susidurti su žmonėmis, kurie kreipiasi pagalbos dėl artimo žmogaus (dažniausiai vaiko ar paauglio) priklausomybės nuo socialinių tinklų
Kaip atpažinti ženklus ir suprasti, kad pats žmogus yra nuo jų priklausomas?
Jeigu bendraujama daugiau kompiuteriu nei asmeniškai, turima daugiau virtualių draugų nei realių, nuolat įjungtas „Facebook“ ar kitas socialinis tinklas, stebima, kas tuo metu iš draugų yra prisijungęs, tai yra pirmieji priklausomybės ženklai.
Tikriausiai teko pastebėti, kad socialiniuose tinkluose nurodomi ,,draugai”, o ne pažįstami. Kas yra draugas realiame gyvenime ir kiek jų vidutiniškai gali turėti asmuo? Artimų draugų – dažniausiai iki dešimties, pažįstamų, kurie yra prisijungę prie to paties socialinio tinklo – iki dviejų šimtų. Kaip gali žmogus turėti kelis tūkstančius draugų? Tai nėra realu.
Kas, Jūsų nuomone, sukelia tokią priklausomybę? Kuo ji pavojinga?
Yra du požiūriai į tai, kas dažniausiai pakliūna į priklausomų nuo socialinių tinklų žmonių grupę. Vienas, kad ten patenka energingos ekstravertiškos asmenybės, kurioms reikia veiklos ir pripažinimo. Kitas – kad drovios ir intravertiškos asmenybės, kurios realiame gyvenime mažiau pasitiki savimi ir socialiniuose tinkluose sukuria savo antrąją tapatybę.
Abu šie požiūriai teisingi, tik reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis „veikliųjų” iš tikro asmeniškai nedalyvauja šiame žaidime, o paprasčiausiai naudojasi pažangiomis technologijomis savo tikslams įgyvendinti, patys net neprisiliesdami prie kompiuterio. Tarp tokių yra daug politikų, dizainerių, mados ir šou atstovų.
Kaip ir kitos priklausomybės, ši yra pavojinga asmens sveikatai, tiek psichinei, tiek fizinei. Aktyvūs dalyviai socialiniuose tinkluose praleidžia didžiąją dalį laiko, „skolindamiesi” jį iš miego, sporto, bendravimo realybėje ir pan.
Vaikai ir paaugliai, praleisdami didžiąją dalį laiko virtualioje erdvėje, neišnaudoja jo tikro bendravimo įgūdžiams tobulinti. Tiems, kurie neigia šio reiškinio egzistavimą, tegul lieka pamąstyti, kokia jėga veikia suaugusį išsilavinusį žmogų kiekvieną dieną tuo pačiu metu atsisakyti visų pramogų, darbų, bendravimo, kad kokiame nors tinkle esančiame žaidime galėtų nuimti derlių, ir taip keletą metų iš eilės.
Kaip kovoti su šia priklausomybe?
Tai priklauso nuo valios ir užimtumo. Kuo asmuo daugiau užimtas realiame gyvenime, tuo mažiau laiko praleidžia virtualiame. Kai kuriais atvejais, kai asmuo pats nesugeba kovoti su priklausomybe, būtina kreiptis į tos srities specialistus (psichologus, psichoterapeutus, psichiatrus), savitarpio pagalbos grupes.
Tėvams, kurių vaikai priklausomi, reikia pasirūpinti, kad vaikas būtų pakankamai užimtas, lankytų būrelius, atliktų namų ruošos darbus. Būtina, kad laiką, kurio metu jis gali naudotis kompiuteriu, pvz., 40 minučių po pamokų ruošos, skirtų suaugęs, o ne vaikas pats rinktųsi, kada ir kiek laiko praleisti prie kompiuterio. Negalima palikti vaikui kompiuterio, kol suaugęs yra darbe, – jis tikrai pasinaudos ta proga. Reikia nepamiršti, kad jūs esate padėties šeimininkas, o ne jūsų vaikas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai