Užgavėnės – didžiosios linksmybės prieš ilgą susilaikymą

Likus septynioms savaitėms (46 dienoms) iki Velykų, daugumoje pasaulio šalių švenčiamos Užgavėnės – žiemos šventė, kurios metu stengiamasi išvyti jau pabodusią žiemą ir prisišaukti pavasarį. Nors kiekviena šalis turi savas tradicijas, tačiau linksmybės, kaukės ir vaišės – būtini Užgavėnių atributai. Tad kaip švenčiama didžioji šventė prieš ilgą susilaikymo laikotarpį iki Velykų pas mus ir svetur?
 
Lietuvoje
Visoje Lietuvoje išlikęs paprotys per Užgavėnes apvažiuoti laukus, išsivolioti sniege – esą derlius bus geresnis ir linai storesni. Kitas paprotys – laistymasis vandeniu – reiškia gyvybės žadinimą, jos skatinimą gausesniam derliui ir naujo pradžią.
Taip pat nė viena Užgavėnių šventė neapsieina be Lašininio ir liesojo Kanapinio kovos. Aišku, Lašininis išvejamas, karaliauja Kanapinis, nes nuo Užgavėnių iki Velykų teks susilaikyti nuo riebaus maisto ir mėsos.
Be abejo, daugeliui geriausiai žinomas yra blynų valgymas ir persirengėlių juokavimai, tačiau mažai kas žino, kad Užgavėnių kaukės – tai įvaizdžiai, atklydę iš labai senų laikų. Kaip savo straipsnyje, „Apie Užgavėnių mitologiškumą“ rašo prof. Libertas Klimka, seniausios kaukės yra žvėrių ir paukščių – Meškos, Vilko, Gervės, Gandro. Jos tikriausiai kilusios iš toteminių genčių globėjų ar jų antgamtinių savybių garbinimo. Vėlesniais laikais žemės derlumo, apskritai vaisingumo sąvokos imtos sieti su naminiais gyvuliais. Iš čia atsirado Ožio ir Avino kaukės. Velnias, Ragana ant šluotos, Giltinė gali būti artimi namus globojančiai mitinei būtybei kaukui.
Prof. L. Klimka pastebi, kad Užgavėnių veikėjai ir išvaizda, ir elgsena pabrėžia, kad jie yra svetimi, iš anapusinio metafizinio pasaulio. Iš to pasaulio atvirkštumo seka ir persirengėlių pomėgis susikeisti rūbais: vyrai persirengia moteriškais, moterys – vyriškais. Taigi galima numanyti, kad kitados kaukės vaizduodavo atėjūnus iš mirusiųjų pasaulio.
Užgavėnių savaitė Rusijoje
Kiekviena rusų Užgavėnių savaitės (Масленичная неделя) diena turi savo pavadinimą ir savo tradicijas. Štai pirmadienis – Užgavėnių sutikimas (встреча Масленицы). Tradiciškai Užgavėnes rusai pasitikdavo didesniuose miestuose surengdami muges ir kitokius pasilinksminimus, sukdavosi karuselėmis, čiuožinėdavo.
Antroji diena skirta žaidimams (заигрыш). Trečiadienį, smaližiaus dieną (лакомка), uošvienės blynais vaišina savo žentus. Platusis ketvirtadienis (широкий четверг) – tai diena, kai įsibėgėja visos linksmybės. Penktadienis – uošvienės vakarėlis (тещины вечерки). Šią dieną žentas vaišina blynais savo uošvius.
Šeštadienis – marčios pasisėdėjimai (золовкины посиделки) – svečiavimosi pas gimines ir draugus diena.
Sekmadienis – atleidimo diena (прощеный день), dar vadinama Užgavėnių palydomis (проводы Масленицы). Sekmadienio vakarą eidami gulti visi vieni kitų prašo atleidimo.
Kai kuriose Rusijos vietovėse pirmą Užgavėnių savaitės dieną statydavo sniego kalbus ir statydami sakydavo tokius užkalbėjimus: širdele mano maslenica, tu didžioji mūsų ponia, putpelių tavo kauleliai, iš blynų tavo kūnas, o lūpos iš cukraus. Atvažiuok svečiuosna pas mane į platų kiemą nuo kalnų pasivažinėti, blynuose pasiritinėti ir širdelę palinksminti, atvažiuok mano džiaugsmui ir mano laimei!
O štai Kalugos gubernijoje ilgai dar buvo laikomasi Užgavėnių laidotuvių papročio, primenančio mūsų Morės deginimą. Sekmadienį po pietų moterys iš šiaudų padarydavo lėlę, apvilkdavo baltais marškiniais, sarafanu, aprišdavo galvą skarele. Imdavo ją už parankių ir vedžiodavo nuo vieno kaimo galo iki kito. Kai procesija su dainomis ir žaidimais sugrįždavo, lėlę išrengdavo, plėšydavo ir išmėtydavo aplinkui, kartais laukuose sudegindavo.
Vokietijos Fastnacht arba Fasching
Šventė prasideda dar ketvirtadienio rytą ėjimu į bažnyčią. Aišku, kaip ir kitur, neišsiverčiama be persirengėlių. Pradžioje karnavale dalyvauja tik moterys, jos persirengia raganomis, turgaus prekiautojomis. Jei pas bešvenčiančias moteris patenka vyrai, jie rizikuoja būti išrengti.
Svarbiausias yra vadinamasis Rosenmontag – persirengėlių eitynių pirmadienis.
Kitą dieną, antradienį, persirengia ir vaikai, jie vaikšto po namus ir renka saldumynus ir kitokias dovanas.
Мasopust Čekijoje
Mastopust (kas išvertus reikštų „pasninkas be mėsos“) 13 a. į Čekiją atkeliavo iš Vokietijos. Linksmybės prasideda nuo riebiojo ketvirtadienio (tucny ctvrtek). O paskutinę dieną, antradienį, vyksta persirengėlių eitynės.
Mastopust – tai laikas, kai negalioja jokios taisyklės – galima daryti ir kalbėti praktiškai viską, todėl nesiliauja kvailiojimai ir juokai.
Užgavėnės Jungtinėje Karalystėje
Angliškai Užgavėnės vadinamos Shrove Tuesday. Pavadinimas kilo iš veiksmažodžio shrive, reiškiančio „išklausyti išpažintį ir duoti išrišimą“, nes viduramžiais tą dieną žmonės eidavo išpažinti savo nuodėmes prieš Gavėnios pradžią.
Kitas pavadinimas Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje kitų angliškai kalbančių šalių yra Blynų diena.
Blynų valgymo paprotys kilo iš krikščionių, kurie laikosi pasninko tradicijų ir per Gavėnią ir nevalgo ne tik mėsos, bet ir kiaušinių, cukraus ir kitų skanumynų. Užgavėnių antradienis – tai paskutinė diena, kai galima sočiai ir skaniai prisivalgyti.
Šiandien daugelis šalių švenčia Užgavėnės, nesvarbu, kokią religiją išpažįsta, ir turi savo tradicijas. O štai Jungtinė Karalystė ypač žymi savo blynų lenktynėmis.
Tokios lenktynės per Užgavėnes vyksta visoje Anglijoje, tačiau garsiausios – Olney blynų lenktynės. Pasakojama, jog viskas prasidėjo nuo to, kai 1445 m. viena Olney gyventoja kepdama blynus išgirdo skambinant bažnyčios varpą ir puolė į bažnyčią nenusirišusi prijuostės su karšta blynų keptuve rankoje.
Dabar Olney blynų lenktynės žinomos visame pasaulyje. Lenktyniauja tik vietos namų šeimininkės, jos turi ryšėti prijuostę ir būti su skrybėle arba skara.
Kiekviena dalyvė turi nešti karštą keptuvę su blynais. Lenktynių metu dalyvėms reikia išmetant į viršų tris kartus apversti keptuvėje blynus. Ir svarbiausia, kad visi blynai keptuvėje būtų sveiki. Paprastai lenktynės prasideda ryte turgaus aikštėje. Pirmoji moteris, nubėgusi 375 metrų atstumą (rekordas yra 63 sekundžių, 1967 m.), atiduoda savo blynus varpininkui, varpininko pabučiavimas patvirtina, kad ji yra nugalėtoja, o vikaras padovanoja maldaknygę.
Garsioji Londono Vestminsterio mokykla taip pat turi savas tradicijas. Berniukai susirenka į žaidimų aikštelę, kur mokyklos virėjas patiekia milžinišką blyną. Berniukai lenktyniaudami griebia po gabalą ir laimi tas, kurio gabalas didžiausias.
Beje, Jungtinėje Karalystėje išlikęs paprotys pirmą blyną atiduoti vištoms, kad gerai vestų visus metus. Be to, tikima, kad pirmi trys iškepti blynai yra šventi. Kiekvienas pažymimas kryželiu, pabarstomas druska ir atidedamas kaip apsauga nuo blogio.
Visur savas pavadinimas
Įvairios šalys ne tik turi savas tradicijas, valgius ir žaidimus, bet ir savaip šią šventę vadina. Štai Brazilijoje ši šventė žinoma kaip Terça-feira gorda (riebusis antradienis). Jis žymi garsiojo Brazilijos karnavalo pabaigą. Graikai švenčia Apocreas, kas reiškia „be mėsos“, jie taip pat nevalgo mėsos ir per visą Gavėnią.
Švedai turi Fettisdagen, t.y. riebųjį antradienį. Suomijoje ir Švedijoje šią dieną kepami semla pyragai su migdolų įdaru.
Amerikos katalikai šią dieną vadina Mardi Gras. Naujojo Orleano prancūzų bendruomenės turi Prairie du Rocher. O štai Ilinojus turi savą karališkojo pyrago kepimo tradiciją. Iškepamas pyragas su pupa viduje. Tas, kas valgydamas pyragą randa pupą, vainikuojamas Užgavėnių karaliumi.
Linksmybės baigiasi: Pelenų trečiadienis
Ką gi baigiasi linksmybės, prasidės atgailos, pasninko ir susilaikymo laikotarpis. O prasideda jis Pelenų trečiadieniu, kuris žymi šešių su puse savaičių pasirengimą svarbiausiajai krikščionių šventei – Velykoms. Šis pavadinimas taip pat yra priminimas, kad mes visi iš pelenų kilę ir pelenais sugrįšime į žemę.
Po Pelenų dienos prasidės ilgoji Gavėnia ir visi lauksime šv. Velykų ir gamtos nubudimo.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai