Alkoholikų vaikai – ne visada pasmerktieji

Pastaruoju metu nemažai kalbama apie piktnaudžiaujančiųjų alkoholiu šeimas, apie moterų, gyvenančių su vyrais alkoholikais, problemas. Deja, dar nepakankamai dėmesio skiriama alkoholikų namuose gyvenantiems vaikams. O juk tai vieta, kur vaikų poreikiai dažnai ignoruojami, kur vyksta nuolatinė kova, stengiantis įveikti nusivylimą, stresą ir pažeminimus. Apie tokiems vaikams kylančius sunkumus ir pasekmes tolesniame gyvenime kalbame su med. psichologe-psichoterapeute Virginija Liveikiene.
 

Pradėkime nuo to, kad alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikus ne visada lengva atpažinti, dauguma vaikų nepripažįsta, kad yra bėdų namuose. Kodėl?


Alkoholizmo ligos neigimas būdingas ne tik patiems sergantiesiems, bet ir jų artimiesiems. Tam tikra prasme serga visa šeima. Šeimos nariai ir kiti įsitraukę artimieji net vadinami „koalkoholikais“. Artimieji išgyvena gėdą, stengiasi ją dangstyti. Jei sergantis alkoholizmu šeimos narys nėra visiškai degradavęs, sugeba dirbti, maskuotis dažniausiai sekasi gana sėkmingai – vaikai tvarkingai apsirengę, patys reguliuojasi savo mokslus, būrelius. Dažnai tokie vaikai net atrodo ne pagal amžių subrendę – jie turi patys pasirūpinti savimi. Tačiau to kaina didelė – nėra vietos jų emocijoms, emociškai jie tampa apleisti.

 

Kodėl vaikai dažnai jaučia kaltę, kad kažkaip sukėlė tėvų girtavimą?


Mažesniems vaikams dažnai būdingas vadinamasis „maginis“ mąstymas – jei dažnai kaltina save dėl tėvų konfliktų, kitų nesėkmių ir nelaimių. Nenuostabu, kad jie linkę kaltinti save ir dėl tėvų išgėrinėjimo. Dažnai vaikas stipriai išgyvena manydamas, kad tėvelis ar mama susikrimto ir išgėrė dėl to, kad jis gavo blogą pažymį, sudavė sesei ar pan.
 

Neretai tokių tėvų vaikai patenka į vaikų namus, tėvai juos atstumia. Kodėl jie vis tiek nori tėvų, nors šie jais nesirūpino, skriaudė?


Prisirišimas prie tėvų formuojasi per pirmus trejus gyvenimo metus. Jei tuos metus vaikas praleido su tėvais, jis prie jų stipriai prisirišo, nepaisant to, kad tėvai ne visuomet juo tinkamai pasirūpindavo. Šis prisirišimas būna labai stiprus, taigi suprantama, kad vaikas nenori palikti šeimos. Dažnai vaikų namai siejami su dėmesio stygiumi, o neigiamas dėmesys (net rėkimas, mušimas), vaiko suvokimu, yra vis tiek geriau nei dėmesio nebuvimas. Tik vėliau, paauglystėje, vaikai ima sąmoningiau rinktis – jie nori ramesnės aplinkos, kad galėtų mokytis, išsimiegoti ir pan., todėl kartais patys prašosi į vaikų, globos namus.
 

Kokie tokiems vaikams vystosi kompleksai ar charakterio bruožai?


Tai labai priklauso nuo situacijos – ar geria abu tėvai, ar buvo vyresnių brolių, seserų, galinčių pasirūpinti giminaičių, kiek metų buvo vaikui, kai tėvai gėrė, kiek tai truko ir pan. Vaikui gali formuotis (remiantis pavyzdžiu šeimoje) savitas problemų, sunkumų įveikimo būdas – ne spręsti, o „nuplauti alkoholiu“, užsimiršti, vengti. Santykiai su geriančiu vienu iš tėvų paveikia vėlesnius santykius su tos pačios lyties žmonėmis (pvz., jei gėrė tėvas, tai vaikui gali būti sunkiau bendrauti su vyrais) ir apskritai šeimos santykius (ir savo būsimos šeimos). Gali formuotis ir vadinamasis „gelbėtojo“ kompleksas, kai vaikas, įpratęs dangstyti, gelbėti geriantį tėvą, nenustoja ir suaugęs gelbėti sutuoktinio, geriančio brolio ar pan.
 

Gyvendami apimti nuolatinės smurto baimės, kaip vis dėlto vaikai prisitaiko?


Ne visi geriantieji smurtauja, tačiau kur tai vyksta, sunku net įsivaizduoti, kokį siaubą išgyvena vaikai. Dažnai vėliau jau suaugę tokie žmonės pasakoja, kad buvo baisu ne tiek fizinio, kiek psichologinio skausmo dėl to, kad tave skriaudžia tas, kuris turėtų globoti ir mylėti.


Mūsų psichika išskirtinė tuo, kad traumuojančiais momentais ji sugeba įjungti vadinamuosius gynybinius mechanizmus, nes priešingu atveju psichologinis skausmas taptų nepakeliamas. Mušamas vaikas gali mintyse atsiriboti nuo aplinkos, fantazuoti apie kitokį gyvenimą. Pradžioje vaikai dažniausiai mėgina priešintis smurtautojui, tačiau, suvokę jo stipresnę fizinę jėgą, dažnai pasiduoda, nebemato prasmės priešintis (neretai kitas pasipriešinimo etapas ateina paauglystėje, kai vaikas jau gali fiziškai apsiginti). Šie traumuojantys smurto momentai psichikoje tarsi „uždaromi į dėžutes“, izoliuojami iki tol, kol žmogus nepasijaučia saugus, pajėgus apie tai kalbėti ir išgyventi. Tačiau taip įvyksta ne visuomet – neretai suaugęs toliau muša savo vaikus, ir taip smurto šeimoje problema perduodama iš kartos į kartą, ją „išveikiant“, o ne „išsprendžiant“.
 

Ar skiriasi vaikų reakcija į tėvų alkoholizmą skirtingais amžiaus tarpsniais?


Be abejo. Kartais įprasta sakyti, kad „ką tas mažas vaikas supranta“, tačiau kuo vaikas mažesnis, tuo neigiamesnę įtaką jam turi tėvų alkoholizmas. Maži vaikai dar nesugeba tinkamai išgyventi savo jausmų, juos įvardinti ir parodyti, jaučiasi apleisti. Jiems atrodo, kad visas pasaulis byra. Tik vėliau, jau vėlyvojoje paauglystėje, vaikai jau gali maištauti, priešintis, pykti, kritikuoti, atmesti tokį elgesio būdą, todėl lengviau „pakelia“ tėvų gėrimą, nors, žinoma, ir jiems be galo sunku.
 

Visuomenės požiūris į alkoholikų vaikus labai negatyvus. Bet juk vaikai nekalti?


Manau, tokį požiūrį formuoja visuomenės patyrimas – iš tiesų geriančių tėvų šeimose augę vaikai turi, kaip ir minėjau, daugiau emocinių ir elgesio problemų. Tačiau su tokiu visuomenės požiūriu užklimpstame į dar vieną ydingą ratą – tėvai nepalaiko, nemoko, apleidžia, visuomenė atstumia – lieka visai mažai galimybių tokiam vaikui stotis į reikiamas vėžes.
Manau, labai svarbios nevyriausybinės organizacijos, padedančios tokiems vaikams. Prieš gerą 10 metų pačiai teko tokioje būti savanore. Pamenu, kaip džiaugiausi ir graudinausi, kai vienas probleminis vaikas po kelerių metų leidosi slaugomas, o pavaišintas meduoliais pirmiausia juos paslėpė, bet stabtelėjo, pamąstė ir pasiūlė pasidalinti.
 

Ar visuomenė neturėtų prisiimti dalies kaltės, kad tokie vaikai nepritampa?


Jūsų klausimas – tarsi apeliavimas į labai sąmoningus piliečius. Padėti kitam – tai ne tik nusiųsti mokamą žinutę televizijos akcijų metu. Visada yra erdvės tokioms iniciatyvoms, o informacijos galima gauti socialinės rūpybos skyriuose, vaikų teisių apsaugos įstaigose. Norintieji padėti turėtų turėti omeny, kad tai emociškai nelengvas užsiėmimas, nes tokius vaikus tėvai nuolat apvildavo savo pažadais, todėl jiems reikės begalės laiko, kol nors kiek pradės jumis pasitikėti. Tokiems vaikams svarbu būti stabiliam, tarsi „uola“, net ir tada, kai jus apvagia, apgauna, – vaikai tik nori įsitikinti, kad vis tiek jiems atleisite, mylėsite. Kita vertus, tokiems vaikams svarbu apibrėžti ribas – kokio elgesio netoleruosite.
 

Ar įmanoma svajoti apie kitokį gyvenimą, galėjimą užsispyrusiai siekti mokslų? Ir kiek apskritai tai realu?


Žinoma, vaikai linkę svajoti ir, jei atsiranda palaikančių suaugusiųjų, gali tvirtai užsispirti ir siekti kitokio nei tėvų gyvenimo. Tai labiau tikėtina, jei geriantis buvo tik vienas iš tėvų, – tuomet vaikas gali matyti skirtumą, palyginti galimybes. Jei geriantys buvo abu, situacija sunkesnė, nepaisant užsispyrimo, vaikui gali būti sunku išlaikyti nuoseklumą – tokiam vaikui reikia daugiau ir tvirtesnio aplinkos palaikymo. Negalėčiau įvertinti procentais, tačiau pasiekusiųjų kitokio gyvenimo, išsilavinimo tikrai yra, ir tai tikrai įmanoma.
 

Vaikai paprastai būna linkę kartoti šeimos modelį. Ko reikia norint išbristi iš šio rato?


Bet kokie realūs, ilgalaikiai pokyčiai įmanomi tik per emocijas. Tad siekiant pasikeisti būtina įsisąmoninti, kas įvyko jo šeimoje, – skirti laiko liūdesiui, kad taip nepasisekė. Svarbu pripažinti, ko nenori pakartoti, dėl ko buvo skaudu, tik tuomet galima pradėti kurti pozityvesnius gyvenimo modelius. Sudėtingesniais atvejais tokį vidinį psichologinį darbą sunku atlikti pačiam, tačiau be galo svarbu tai padaryti, nes net jei negersite patys, galite imti nesąmoningai kitaip skriausti savo artimuosius, vaikus – taigi problema, nors jau kiek kitokiu pavidalu, ir toliau keliaus iš kartos į kartą. Nebijokite, nesigėdykite kreiptis į specialistus – tikrai nesate nei pirmi, nei vieninteliai tokie, nebijokite kalbėti apie savo gėdas ir baimes. Specialistai tam ir dirba, kad palengvintų jūsų gyvenimą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai