Alkoholizmo ligos neigimas būdingas ne tik patiems sergantiesiems, bet ir jų artimiesiems. Tam tikra prasme serga visa šeima. Šeimos nariai ir kiti įsitraukę artimieji net vadinami „koalkoholikais“. Artimieji išgyvena gėdą, stengiasi ją dangstyti. Jei sergantis alkoholizmu šeimos narys nėra visiškai degradavęs, sugeba dirbti, maskuotis dažniausiai sekasi gana sėkmingai – vaikai tvarkingai apsirengę, patys reguliuojasi savo mokslus, būrelius. Dažnai tokie vaikai net atrodo ne pagal amžių subrendę – jie turi patys pasirūpinti savimi. Tačiau to kaina didelė – nėra vietos jų emocijoms, emociškai jie tampa apleisti.
Mažesniems vaikams dažnai būdingas vadinamasis „maginis“ mąstymas – jei dažnai kaltina save dėl tėvų konfliktų, kitų nesėkmių ir nelaimių. Nenuostabu, kad jie linkę kaltinti save ir dėl tėvų išgėrinėjimo. Dažnai vaikas stipriai išgyvena manydamas, kad tėvelis ar mama susikrimto ir išgėrė dėl to, kad jis gavo blogą pažymį, sudavė sesei ar pan.
Prisirišimas prie tėvų formuojasi per pirmus trejus gyvenimo metus. Jei tuos metus vaikas praleido su tėvais, jis prie jų stipriai prisirišo, nepaisant to, kad tėvai ne visuomet juo tinkamai pasirūpindavo. Šis prisirišimas būna labai stiprus, taigi suprantama, kad vaikas nenori palikti šeimos. Dažnai vaikų namai siejami su dėmesio stygiumi, o neigiamas dėmesys (net rėkimas, mušimas), vaiko suvokimu, yra vis tiek geriau nei dėmesio nebuvimas. Tik vėliau, paauglystėje, vaikai ima sąmoningiau rinktis – jie nori ramesnės aplinkos, kad galėtų mokytis, išsimiegoti ir pan., todėl kartais patys prašosi į vaikų, globos namus.
Tai labai priklauso nuo situacijos – ar geria abu tėvai, ar buvo vyresnių brolių, seserų, galinčių pasirūpinti giminaičių, kiek metų buvo vaikui, kai tėvai gėrė, kiek tai truko ir pan. Vaikui gali formuotis (remiantis pavyzdžiu šeimoje) savitas problemų, sunkumų įveikimo būdas – ne spręsti, o „nuplauti alkoholiu“, užsimiršti, vengti. Santykiai su geriančiu vienu iš tėvų paveikia vėlesnius santykius su tos pačios lyties žmonėmis (pvz., jei gėrė tėvas, tai vaikui gali būti sunkiau bendrauti su vyrais) ir apskritai šeimos santykius (ir savo būsimos šeimos). Gali formuotis ir vadinamasis „gelbėtojo“ kompleksas, kai vaikas, įpratęs dangstyti, gelbėti geriantį tėvą, nenustoja ir suaugęs gelbėti sutuoktinio, geriančio brolio ar pan.
Ne visi geriantieji smurtauja, tačiau kur tai vyksta, sunku net įsivaizduoti, kokį siaubą išgyvena vaikai. Dažnai vėliau jau suaugę tokie žmonės pasakoja, kad buvo baisu ne tiek fizinio, kiek psichologinio skausmo dėl to, kad tave skriaudžia tas, kuris turėtų globoti ir mylėti.
Mūsų psichika išskirtinė tuo, kad traumuojančiais momentais ji sugeba įjungti vadinamuosius gynybinius mechanizmus, nes priešingu atveju psichologinis skausmas taptų nepakeliamas. Mušamas vaikas gali mintyse atsiriboti nuo aplinkos, fantazuoti apie kitokį gyvenimą. Pradžioje vaikai dažniausiai mėgina priešintis smurtautojui, tačiau, suvokę jo stipresnę fizinę jėgą, dažnai pasiduoda, nebemato prasmės priešintis (neretai kitas pasipriešinimo etapas ateina paauglystėje, kai vaikas jau gali fiziškai apsiginti). Šie traumuojantys smurto momentai psichikoje tarsi „uždaromi į dėžutes“, izoliuojami iki tol, kol žmogus nepasijaučia saugus, pajėgus apie tai kalbėti ir išgyventi. Tačiau taip įvyksta ne visuomet – neretai suaugęs toliau muša savo vaikus, ir taip smurto šeimoje problema perduodama iš kartos į kartą, ją „išveikiant“, o ne „išsprendžiant“.
Be abejo. Kartais įprasta sakyti, kad „ką tas mažas vaikas supranta“, tačiau kuo vaikas mažesnis, tuo neigiamesnę įtaką jam turi tėvų alkoholizmas. Maži vaikai dar nesugeba tinkamai išgyventi savo jausmų, juos įvardinti ir parodyti, jaučiasi apleisti. Jiems atrodo, kad visas pasaulis byra. Tik vėliau, jau vėlyvojoje paauglystėje, vaikai jau gali maištauti, priešintis, pykti, kritikuoti, atmesti tokį elgesio būdą, todėl lengviau „pakelia“ tėvų gėrimą, nors, žinoma, ir jiems be galo sunku.
Manau, tokį požiūrį formuoja visuomenės patyrimas – iš tiesų geriančių tėvų šeimose augę vaikai turi, kaip ir minėjau, daugiau emocinių ir elgesio problemų. Tačiau su tokiu visuomenės požiūriu užklimpstame į dar vieną ydingą ratą – tėvai nepalaiko, nemoko, apleidžia, visuomenė atstumia – lieka visai mažai galimybių tokiam vaikui stotis į reikiamas vėžes.
Manau, labai svarbios nevyriausybinės organizacijos, padedančios tokiems vaikams. Prieš gerą 10 metų pačiai teko tokioje būti savanore. Pamenu, kaip džiaugiausi ir graudinausi, kai vienas probleminis vaikas po kelerių metų leidosi slaugomas, o pavaišintas meduoliais pirmiausia juos paslėpė, bet stabtelėjo, pamąstė ir pasiūlė pasidalinti.
Jūsų klausimas – tarsi apeliavimas į labai sąmoningus piliečius. Padėti kitam – tai ne tik nusiųsti mokamą žinutę televizijos akcijų metu. Visada yra erdvės tokioms iniciatyvoms, o informacijos galima gauti socialinės rūpybos skyriuose, vaikų teisių apsaugos įstaigose. Norintieji padėti turėtų turėti omeny, kad tai emociškai nelengvas užsiėmimas, nes tokius vaikus tėvai nuolat apvildavo savo pažadais, todėl jiems reikės begalės laiko, kol nors kiek pradės jumis pasitikėti. Tokiems vaikams svarbu būti stabiliam, tarsi „uola“, net ir tada, kai jus apvagia, apgauna, – vaikai tik nori įsitikinti, kad vis tiek jiems atleisite, mylėsite. Kita vertus, tokiems vaikams svarbu apibrėžti ribas – kokio elgesio netoleruosite.
Žinoma, vaikai linkę svajoti ir, jei atsiranda palaikančių suaugusiųjų, gali tvirtai užsispirti ir siekti kitokio nei tėvų gyvenimo. Tai labiau tikėtina, jei geriantis buvo tik vienas iš tėvų, – tuomet vaikas gali matyti skirtumą, palyginti galimybes. Jei geriantys buvo abu, situacija sunkesnė, nepaisant užsispyrimo, vaikui gali būti sunku išlaikyti nuoseklumą – tokiam vaikui reikia daugiau ir tvirtesnio aplinkos palaikymo. Negalėčiau įvertinti procentais, tačiau pasiekusiųjų kitokio gyvenimo, išsilavinimo tikrai yra, ir tai tikrai įmanoma.
Bet kokie realūs, ilgalaikiai pokyčiai įmanomi tik per emocijas. Tad siekiant pasikeisti būtina įsisąmoninti, kas įvyko jo šeimoje, – skirti laiko liūdesiui, kad taip nepasisekė. Svarbu pripažinti, ko nenori pakartoti, dėl ko buvo skaudu, tik tuomet galima pradėti kurti pozityvesnius gyvenimo modelius. Sudėtingesniais atvejais tokį vidinį psichologinį darbą sunku atlikti pačiam, tačiau be galo svarbu tai padaryti, nes net jei negersite patys, galite imti nesąmoningai kitaip skriausti savo artimuosius, vaikus – taigi problema, nors jau kiek kitokiu pavidalu, ir toliau keliaus iš kartos į kartą. Nebijokite, nesigėdykite kreiptis į specialistus – tikrai nesate nei pirmi, nei vieninteliai tokie, nebijokite kalbėti apie savo gėdas ir baimes. Specialistai tam ir dirba, kad palengvintų jūsų gyvenimą.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę