){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dažnai, nors ir ne visada, iš tiesų žmonės bijo šiek tiek grėsmingų situacijų. Kai baimė būna nepagrįsta, perdėta, trukdo žmogui prisitaikyti kasdieniniame gyvenime, ją vadiname fobija. Kartais baimės susijusios su mūsų fiziologiniais ypatumais, pavyzdžiui, prasta koordinacija pasižymintis žmogus vengs lipti į aukštus pastatus, karstytis po medžius. Neretai fobijos būna susijusios su mūsų praeities patyrimu, negatyviais, stipriais išgyvenimais. Kartais gydant fobijas taikoma hipnozė, siekiant atgaminti atmintyje situacijas (jei pats žmogus jų nepamena), kurios ir paskatino fobijos susiformavimą. Tačiau būna, kad baimės būna susijusios su gilesniais psichologiniais sunkumais. Pavyzdžiui, žmogus, kuris mėgsta viską kontroliuoti, valdyti ir pasąmoningai bijo nesukontroliuoti savo vidinių impulsų, gali bijoti situacijų, kurias gali būti sunku suvaldyti, – plaukti nesiekiant dugno, šokti su parašiutu ar pan.
Jei baimės stiprėja ir tęsiasi jau ilgai, gydymas būtinas. Tokiais atvejais negydomos baimės komplikuojasi, apsipina kitomis problemomis. Pavyzdžiui, dažnai užsitęsusios baimės komplikuojasi agorafobija – imama vengti visų situacijų, kurios gali sukelti neigiamus išgyvenimus, žmogus užsidaro, vengia išeiti iš namų.
Žvelgiant paprastai, tai logiška – mes, skirtingai nei katės, negalime gerai matyti tamsoje, taigi, jau dėl to situacija tampa nesaugi ir mažiau kontroliuojama. Žvelgiant giliau, tamsa asocijuojasi su tuo, kas mūsų pasąmonėje nepažinta, ko mes bijome, – visi be išimties turime impulsų, kurių savyje nenorime turėti. Taigi neretai tamsoje aktualizuojasi tokios baimės, kaip smurto, užpuolimo, agresijos.
Visų pirma, vaikai dažniausiai turi mažiau neigiamo patyrimo. Net ir užsigavę, vaikai tiek fiziškai, tiek psichologiškai greičiau atsigauna – tokia gamtos duotybė. Be to, jie prasčiau sugeba įvertinti galimus pavojus – ypač kad kažkas juos nuskriaus. Vaikai iki tam tikro amžiaus nesuvokia ir mirties galimybės – jiems atrodo, kad net jei kažkas ir mirė, tai, kaip animaciniame filmuke, netrukus prisikels ir vėl žais.
Jūsų klausimas greičiausiai susijęs su riba tarp baimės ir fobijos. Normalu šiek tiek bijoti aukščio, ligų, gyvačių, jaudintis prieš viešą pasirodymą ir pan., tačiau kartais tos baimės, net jei ir pagrįstos, pradeda pernelyg riboti žmogų. Jei, pavyzdžiui, galite sėkmingai gyventi bijodami gyvačių (mažai tikėtina, kad Lietuvoje jus užpuls gyvatė, jei nevaikščiosite po pelkes), tai baimė skaityti pranešimus prieš auditoriją gali visiškai sužlugdyti dėstytojo ar vadybininko karjerą.
Tokios baimės turi gana gilias priežastis. Labai dažnai savo darbe susiduriu, kad, net ir suvokdami, jog sėkmei būtinas tikėjimas ja, žmonės negali patikėti, kad jie tos sėkmės verti, kad gali ją patirti. Dažnai tai būna susiję su ankstyvuoju vaikystės patyrimu – vaikas buvo nelaukiamas, jam daug kas buvo draudžiama, buvo šaipomasi iš nepasisekimų ar pan. Tokiems vidiniams tikėjimams pakeisti dažnai prireikia ne vienų metų psichoterapijos ir gausaus „sėkmės“ patyrimo.
Taip, manau, kad tai dažnai susiję su baime, kad nepasiseks, o nuolat pastebint neigiamus dalykus, akcentuojant galimus nepasisekimus padidinama nepasisekimo tikimybė. Tačiau neretai toks neigiamų dalykų akcentavimas, paradoksalu, bet būna susijęs ir su sėkmės baime – kartais norisi, kad pasisektų, bet baisu, kad tuomet daug kas pasikeis, teks keistis pačiam (todėl lengviau, paprasčiau bambėti dėl „seno ir blogo“). Kai man žmogus, nebūtinai klientas, ima bambėti dėl beviltiško darbo, politikos ar meilės, aš dažniausiai pasiūlau keisti darbą, partnerį, kelti kandidatūrą rinkimuose. Ir nors mano pasiūlymas visiškai realus, pasipila „atsikalbinėjimai“ – kas gi mane rinks, kur mane daugiau priims dirbti per krizę, ar mano amžiuje susirasti žmoną? Na, jei nebandysi keisti, niekas tikrai nesikeis.
Nemanau, kad moterys labiau bijo prarasti meilę, gal tik jos labiau tai parodo, daugiau apie tai šneka. Šiuo atveju mylimą žmogų prarasti gali būti iš tiesų labai baisu, nes meilės išgyvenimas, kaip labai stiprus jausmas, mus pririša prie kito žmogaus, suteikia jam didelę „psichologinę vertę“. Į santykius mes daug investuojame – laiko, pinigų, pastangų – tai dar papildomai sukuria vertę, kurią vis baisiau prarasti. Baisu prarasti ir dėl vienatvės baimės, finansinio nesaugumo, nenoro išgyventi neigiamus išsiskyrimo išgyvenimus – tokios baimės, nenorai kartais dar ilgai skatina išlaikyti beprasmius santykius.
Manau, kad tai viena iš stipriausių ir giliausių baimių, susijusi su mūsų egzistencijos baigtinumo suvokimu. Todėl nelabai tikiu tais, kurie sako, kad nebijo mirti. Greičiausiai jie neįsisąmonina savo baimės arba tam tuo metu nėra realios grėsmės. Be abejo, ši baimė susijusi su amžiumi – viena vertus, jauni žmonės retai apie tai susimąsto, kita vertus, atsiradus grėsmei išgyvena stiprią mirties baimę. Didžia dalimi, manau, tai susiję su tuo, kad žmogus yra dar mažai save įprasminęs, dar nenori baigtinumo – dar nedaug pasiekęs, neįvykdęs savo planų, nepratęsęs savęs šeimoje, nepatyręs įvairių potyrių, kuriuos planavo, norėjo. Brandžiame amžiuje žmogus, atsigręždamas į save, įvertindamas savo pasiekimus, viduje įprasmina savo gyvenimą – „buvau/esu geras darbuotojas, tėvas, draugas, kalvis“ ar pan., pradeda suvokti, kad kažko jau nebepasieks, pradeda jausti fizinius apribojimus, lengviau priima gamtos dėsnį, susijusį su baigtinumu. Tačiau tai neabsoliuti taisyklė. Ypač, manau, ji keičiasi šiais laikais – kai didėja žmonių ambicingumas (vis negana pasiekimų, patyrimų) bei galimybės (net ir vyresniame amžiuje medicinos, švietimo sistemos, darbinių galimybių dėka ilgai galima sėkmingai būti aktyviam, veikliam).
Yra žmonių ir situacijų, kai, net suvokdami padidėjusią mirties tikimybę, mes prioritetais laikome kitus dalykus. Ekstremalaus sporto atveju išsiskiriantis adrenalinas verčia kitaip pažvelgti į situaciją, adrenalino antplūdžio momentai tampa svarbesniais nei galima rizika. Kad geriau suvoktumėte, ką noriu pasakyti, prisiminkite, jei teko patekti į įtampos, susijaudinimo situacijas (pavyzdžiui, gaisrą) – elgesys ir mąstymas pakito, ėmėtės gelbėti kitus, rizikuodami savo gerove ar net gyvybe.
Visuomet verta pabandyti savo baimes įveikti pačiam. Jei nepasiseks, pas specialistą visuomet suspėsite (žinoma, išskyrus atvejus, kai baimė jau tęsiasi ilgai, darosi grėsminga, komplikuojasi). Tačiau yra keli pagrindiniai dalykai. Pirmiausia turite išmokti atsipalaiduoti (negrėsmingose situacijose) – tam tinka įvairiausi būdai – išmokite jogos, relaksacijos, meditacijos ar pan. Tuomet, būdami atsipalaidavę, pradėkite labai palaipsniui įsivaizduoti minimaliai grėsmingas situacijas, kurių bijote. Neskubėkite, kiekvieną kartą įsivaizduokite tik tiek, kiek jausitės pakankamai saugiai (nors ir patirsite nerimą). Galiausiai atsipalaidavimo būsenoje įsivaizduokite maksimaliai grėsmingą situaciją. Tuomet, būdami atsipalaidavę, pereikite ir prie realių veiksmų – leiskite sau realiai susidurti su grėsmingomis situacijomis (vėlgi – labai palaipsniui, po nedidelį žingsnelį). Būkite kantrūs – prireiks tikrai nemažai laiko! Nepamirškite apdovanoti save už pasisekimus ir nebausti už nesėkmes, kurių tikrai pasitaikys!
Sėkmės!
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę