Gėrė tėvai, gers ir vaikai?

Be taurės vyno neįsivaizduojame parodos atidarymo ar gimtadienio šventės ir net nesusimąstome, ar toks alkoholio kiekis gali paveikti sveikatą. „Aš ne koks girtuoklis!“ – tikriausiai įsižeistų kiekvienas, sulaikytas už taurės link ištiestos rankos. Deja, tą patį sako ir priklausomybe nuo alkoholio sergantis žmogus, dėl kurio ligos kenčia šeima, kiti artimieji. Ar šis potraukis paveldimas ir ar sergančiųjų vaikai taip pat pasmerkti „mirkti“ taurelėje?
 

Užburto rato įkaitė


Virginijai K. (vardas pakeistas – red.) – 36–eri. Ji jauna simpatiška moteris, viena auginanti tris dukreles. Su vyru išsiskyrė, nes šis negalėjo nugalėti potraukio taurelei. Iš pirmo žvilgsnio ši moteris atrodo stipri, ryžtinga ir net verta pagarbos – pasiryžo palikti vyrą girtuoklį ir viena užauginti mergaites be „arielkos“ tvaiko, nors gyvena kaime, kur be vyriškų rankų išsiversti sunku.
Tačiau Virginija tvirta atrodo tik iš šalies, mat kas mėnesį ar du ji „nutrūksta“: užėjusi pas draugę, gali namo negrįžti... kelias dienas ar net savaitę. Mergaitės, kurių dvi paauglės, namie bando tvarkytis pačios, mažąją prižiūri netoli gyvenanti močiutė, Virginijos mama. Virginija tuo metu pasineria į alkoholį – kai atsiranda taurelės draugų, ji, pasak močiutės, praranda sveiką nuovoką, pamiršta vaikus, t.y. savo pareigas ir atsakomybę. Ištraukta iš užburto rato, po kelių dienų ji vėl imasi kasdienių darbų, rūpinasi ir dukromis, ir atrodo, lyg būtų išvažiavusi pasisvečiuoti į kitą miestą. Kaimynai linksi galvomis: sunku kaime gyventi jaunai moteriai, tai ir neišlaiko nervai... Gal mažai kas ir supranta, kad tai ne būties lengvumas ar sunkumas, o liga – priklausomybė nuo alkoholio. Ši liga klastinga, užvaldanti žmogaus mąstymą, graužianti iš vidaus, suėdanti orumą, savigarbą, atimanti motinystės džiaugsmą, griaunanti žmogaus ateitį.
Virginijai žūtbūt reikia gydytis, kol dar neprarado vaikų pagarbos ir pasitikėjimo, kol alkoholis nepadarė akivaizdžios žalos sveikatai. Tačiau priklausomybės nuo alkoholio gydymas yra kiekvieno ligonio reikalas – į tai sunku kištis net artimiesiems. Priklausomybe sergančio, bet nepripažįstančio savo ligos žmogaus niekas negali priversti gydytis, o pripažinti savo ligos neleidžia pats sutrikimas. Ratas užsidaro, ir gyvenimas Virginijos šeimoje teka sena vaga – vaikai bijo naujo mamos „užgėrimo“, močiutė aukoja sveikatą anūkių priežiūrai, Virginija žaloja savo sveikatą.
Ar toks pat likimas laukia jos dukrų? Ar priklausomybė yra paveldima ir ar galima tam užkirsti kelią?

 

Suomių patirtis


Suomiai įsitikinę, kad reikia lenkti medį, kol jis jaunas. Jau beveik 20 metų Suomijoje psichiatrai padeda vaikams ateityje išvengti potraukio alkoholiui.
Europos vaikų ir paauglių psichiatrų draugijos prezidentė Tuula Tamminen sako, kad, jei norime, kad vaikai iš girtuokliaujančių šeimų užaugę netaptų alkoholikais, reikia kuo anksčiau pradėti juos mokyti valdyti neigiamus jausmus. Kol kūdikis mažas, tai daryti padeda tėvai ar jį prižiūrintys žmonės. Tačiau pastebėta, kad alkoholikų šeimose augantiems vaikams sunkiai sekasi valdyti neigiamas emocijas, mat piktnaudžiaujantys alkoholiu žmonės greitai praranda savitvardą ir pradeda šaukti arba net mušti, žaloti savo vaiką. Jie nemoka nusiraminti patys, todėl nesugeba padėti ir vaikui. Vaikas neišmoksta valdyti savo jausmų protrūkių ir vėliau turi problemų dėl agresyvaus elgesio: jis greitai supyksta, rėkia, praranda pusiausvyrą. Jei ir tapęs paaugliu vaikas nemoka valdyti emocijų, didelė rizika, kad jis pradės piktnaudžiauti alkoholiu. Suomijoje alkoholį pradeda vartoti vis jaunesni paaugliai, šiuo metu į jį įninka ir 11–12 metų vaikai.
Tiesa, alkoholio vartojimui įtakos turi ir šiuolaikinis gyvenimo būdas: žmonės daug dirba ir siekia sėkmės. Jie priversti labiau konkuruoti tarpusavyje ir jaučia didelę įtampą, tad poreikis atsipalaiduoti vis didėja.
Kaip suomiai nustato, kuriam vaikui reikia pagalbos? Alkoholiu Suomijoje piktnaudžiauja daugiausia jauni, 18–30 metų, žmonės. Jei toks žmogus kreipiasi pagalbos į gydymo ar valstybinę įstaigą, specialistai aiškinasi, ar jis turi mažų vaikų. Jei taip, stengiamasi, kad jie būtų kuo greičiau atsiųsti į specialią tarnybą.
Lietuvoje taip pat nemažai kalbama apie vaikų, ypač paauglių, didėjantį agresyvumą, piktnaudžiavimą alkoholiu. Bet tai – pasekmės, apie kurias daug kalbame, bet nekreipiame dėmesio į šio elgesio priežastis. Lietuvos psichiatrai seniai kalba apie būtinybę pradėti teikti pagalbą kuo mažesniems vaikams ir taip užkirsti kelią emociniams elgesio bei socializacijos sutrikimams paauglystėje, tačiau net nepradėta svarstyti apie galimybę teikti specializuotą pagalbą. O gal mes jaudinamės be reikalo? Juk ne visi alkoholikų vaikai tampa alkoholikais...
 

Ar genai kalti?



Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesorius genetikas Algirdas Utkus sako, kad priklausomybė nuo alkoholio yra daugiaveiksnės etiologijos patologija. Tai reiškia, kad šios ligos, kaip cukrinio diabeto, aterosklerozės ir kt., atsiradimą lemia daugelis veiksnių: paveldimumas, netinkama mityba, gyvenimo būdas. „Teigti, kad priklausomybė nuo alkoholio yra nulemta tik genetiškai, negalime. Galime paveldėti pakitusius genus (t.y. polinkį į alkoholį), tačiau niekada netapti alkoholikais“, – sako prof. A.Utkus.
Tiesa, vieni mokslininkai teigia, kad alkoholizmas yra nulemtas genetiškai, kiti laikosi priešingos nuomonės ir sako, kad šiai priklausomybei išsivystyti įtakos turi tik socialinė aplinka. Prof. A.Utkus neatmeta galimybės paveldėti polinkį į alkoholį, tačiau jis įsitikinęs, kad kur kas didesnį poveikį jauno žmogaus formavimuisi daro socialinė aplinka. „Mano galva, tai, kaip gyvename ir kokius pavyzdžius mato mūsų vaikai, turi didesnę įtaką nei paveldimumas. Šiuo metu mūsų visuomenėje susiformavęs pakantumas alkoholiniams gėrimams, išgėrusiems asmenims turi daugiau įtakos nei genai. Kartais pamirštame, kad alkoholikų šeimoje augantys vaikai neturi galimybės pamatyti kitokio pavyzdžio, nežino kitokio gyvenimo, o mes skubame kaltę suversti genams, – mąsto genetikas. – Pirmiausia turėtume riboti alkoholinių gėrimų reklamą.“
Tiesa, ištirta, kad didesnė tikimybė paveldėti polinkį į alkoholį yra iš motinos nei iš tėvo.
 

Reklamą matyti norime patys


Praėjusių metų pabaigoje daug diskutuota dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuria ketinta visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Tačiau tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta naujausia Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad 52 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria sprendimui visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Gyventojai įsitikinę, kad, uždraudus alkoholinių gėrimų reklamą, alkoholio vartojimas nesumažės.
Kraštutinius sprendimus palaiko mažesnė dalis šalies gyventojų – visiško alkoholio reklamos uždraudimo norėtų ketvirtadalis (23 proc.) apklaustųjų, ir beveik penktadalis (18 proc.) mano, kad tokiai reklamai nereikia taikyti jokių draudimų ar ribojimų.
Spalio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybėje vyko 11-oji metinė Šiaurės šalių alkoholio ir narkotikų politikos tinklo (NordAN) konferencija, kurios dalyviai pripažino ilgą laiką stebintys Lietuvoje vykstančias alkoholio reklamos išsaugojimo batalijas. Prof. Thomas Babor, ilgametis alkoholio kontrolės politikos ekspertas, pabrėžė, kad visos švietimo priemonės ir prevencijos programos šalyje bus neefektyvios tol, kol alkoholio pramonei bus leidžiama kiekvieną dieną terorizuoti vaikus. „Negalime tikėtis, kad prevencija bus efektyvi tokiose šalyse, kur klesti alkoholio reklama. Reklama nepaliaujamai kuria visuomenės poreikį alkoholiui, todėl efektyviausias būdas siekti visuomenės sveikatos gerovės – visiškas alkoholio reklamos draudimas“, – tvirtino prof. T.Babor.
 

Gyvensim kaip gyvenę


Lapkričio pradžioje po emocingų svarstymų Seimas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma atsisakyti visiško alkoholio reklamos uždraudimo Lietuvoje.
Dabar galiojantis draudžia alkoholio reklamą televizijos ir radijo programose nuo 6 iki 23 val., taip pat riboja alkoholio reklamą periodinių leidinių pirmuosiuose puslapiuose, nustato visišką išorinės alkoholio reklamos draudimą, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Ši tvarka palikta galioti ir po 2012 metų, o alkoholio reklamos draudimo pataisa nukelta iki 2016 metų.
Nuo 2016 metų taip pat ketinama alkoholį parduoti tik specializuotose parduotuvėse, o stiprius alkoholinius gėrimus – tik vyresniems nei 21 metų asmenims, drausti nepilnamečiams vakaroti kavinėse, griežtinti naktinių barų veiklą, drausti alkoholiu prekiauti arenose. Nuo minėtos datos prekyba alkoholiu galėtų užsiimti tik specializuotos parduotuvės, o iki tol ribojama prekyba stipriaisiais gėrimais degalinėse. Alus negalėtų būti pilstomas į „bambalius“, o maksimali alkoholio talpa taptų 1 litro buteliai. Siekiant sumažinti naktinių barų, kuriuose prekiaujama alkoholiu, siūloma numatyti, kad viešojo maitinimo įmonėse būtų leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus nuo 22 iki 8 valandos tik atidarytomis pakuotėmis arba išpilstytus alkoholinius gėrimus ir tik vartoti vietoje.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai