Emocinį intelektą ugdykime nuo mažens

Nors terminas „emocinis intelektas“ pirmą kartą buvo pavartotas penkeriais metais anksčiau, pasaulyje apie jį plačiai imta kalbėti po 1995-ųjų, pasirodžius Danielio Golemano knygai „Emocinis intelektas“. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visais jo amžiaus tarpsniais, jis padeda tobulinti įvairius vaiko gebėjimus, pasitarnauja vėliau gyvenime. Plačiau apie emocinį intelektą ir kaip jį ugdyti kalbame su vaikų psichologe Elena Mickevičiene.
 

Taigi pirmiausia prašome paaiškinti, kas gi yra tas emocinis intelektas, apie kurį vis plačiau kalbama?


Tikra tiesa, vis dažniau susiduriame su emocinio intelekto sąvoka: yra rengiamos psichologinio švietimo pamokėlės, kurių metu ugdomas emocinis intelektas, vis dažniau kalbama apie jį tėvams. Emocinis intelektas yra labai svarbus veiksnys net ir siekiant karjeros aukštumų. Terminas „emocinis intelektas“ pradėtas vartoti gana neseniai, 1990 metais. Peteris Salovey iš Harvardo universiteto ir Johnas Mayeris iš Niuhempšyro universiteto juo apibūdino tam tikras emocines savybes: empatiją, jausmų išraišką ir jų supratimą, valdymąsi, nepriklausomybę, gebėjimą prisitaikyti, patikimą kitiems, atkaklumą, draugiškumą, gerumą ir pagarbą. Vėliau pasirodė labai išpopuliarėjęs Danielio Golemano bestseleris „Emocinis intelektas“, kuris labai sudomino plačiąją visuomenę, tačiau iškėlė daugiau klausimų nei atsakymų. Patrick E. Merlevede, Denis Bridouxs ir Rudy Vandamme knygoje „7 žingsniai emocinio intelekto link“ emocinį intelektą apibūdina kaip poelgių, gebėjimų (ar kompetencijos), tikėjimų ir vertybių, leidžiančių asmeniui sėkmingai realizuoti savo misiją ir viziją, turint šio pasirinkimo sąlygas, visumą. Vidinis intelektas nulemia nuotaikas, jausmus ir kitas protines būkles, jų poveikį asmens elgesiui, padeda šias būkles keisti, motyvuoti; tarpasmeninis ar socialinis intelektas atpažįsta kitų žmonių emocijas ir naudojasi šia informacija kaip elgesio vadovu kurdamas ir išlaikydamas santykius.
Jei kalbėtume paprastai, emociniu intelektu galima būtų apibūdinti visuomeninius ir emocinius žmogaus įgūdžius.
Ar emocinis koeficientas EQ gali būti svarbesnis už intelekto koeficientą IQ? Ar jie lygiaverčiai, ar vienas kitą papildo?
EQ įgūdžiai ir IQ įgūdžiai nėra priešingi, jie tiesiog dinamiškai sąveikauja tarpusavyje. Žmogus gali turėti labai aukštą IQ, bet EQ įgūdžiai gali būti skurdūs arba atvirkščiai. Idealiu atveju individas gali pirmauti tiek pažintiniais, tiek visuomeniniais ir emociniais įgūdžiais. Tokius žmones mes vadiname lyderiais. Yra atlikta tyrimų, kai žmonės, pasižymintys geresniais emocinio intelekto įgūdžiais, bet su vidutiniu IQ, patiria sėkmę dažniau nei tie, kurie pasižymi aukštu IQ, bet visuomeniniai ir emociniai įgūdžiai yra neišlavėję. Gaila, kad pastaruoju metu vaikų IQ kyla, tačiau EQ smunka. Dauguma tėvų labai anksti pradeda lavinti vaikų pažintinius gebėjimus, tačiau vis dažniau pasitaiko vaikų, turinčių emocinių, elgesio ir psichikos problemų, turinčių menkus socialinius ir visuomeninius įgūdžius.
Yra keletas skirtumų tarp EQ ir IQ. IQ galima išmatuoti standartizuotais testais (Wechslerio intelekto skalės), jis laikomas nepaprastai stabiliu nuo 6 metų ir paprastai koreliuoja su kitais gebėjimų testais. EQ tokių testų nėra. Kitas skirtumas yra tas, kad mokslininkai lyg ir patvirtina požiūrį, kad nustatant asmens IQ yra svarbūs genetiniai ir aplinkos veiksniai. EQ nuo genetinių veiksnių priklauso daug mažiau.
Ar emocinis intelektas ugdo ir protą?
Lavindami emocinį intelektą, mes mokomės pažinti ne tik savo, bet ir kitų emocijas, poreikius, tikslus, mokomės tinkamai prisitaikyti prie tam tikrų situacijų, spręsti problemas, laviname mąstymą, dėmesį ir t.t. Manau, kad tai iš dalies nulemia ir kitas protines būkles. Tiesa, nemanau, kad, lavindami emocinį intelektą, surinksime aukštesnius IQ balus, tačiau mūsų gebėjimai tikrai patobulės.
Kiek tam įtakos daro ikimokyklinio ugdymo įstaigos?
Kaip jau minėjau, pastaruoju metu labai daug dėmesio skiriama pažintiniams gebėjimams lavinti. Žinoma, daug kas keičiasi, kuriamos naujos programos, įstaigų specialistai organizuoja pamokėles, kur ugdomi bendravimo įgūdžiai, vaikai supažindinami su skirtingomis emocijomis, mokoma spręsti kylančias problemas ir t.t.
Ką gali tėvai?
Pirmiausia tėvai turi domėtis šia tema. Augindami vaikus, tėvai turėtų daugiau kalbėtis apie jausmus, išgyvenimus, poreikius, skirtingus tikslus, apie kitų žmonių nuotaikas, atkreipti dėmesį į skirtingus santykius, juos aptarti. Taip pat daug informacijos apie emocijas galima gauti pažįstant kūno kalbą, veido išraiškas, balso toną. Nereikia pamiršti, kad norint pakelti vaikų savivertę, nereikia nuolat jo girti ir skatinti. Prasminga tai daryti tik tada, kada susiejama su konkrečiais pasiekimais ar naujų įgūdžių įvaldymu. Dar labai svarbus aspektas, lavinant emocinį intelektą, nereikia vaikų per daug saugoti nuo kylančių sunkumų. Kas kartą, vaikas įveikęs problemas įgyja patirties ir grūdina savo asmenybę.
Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visais amžiaus tarpsniais, kada vis dėlto palankiausia?
Manau, kad vaiko emocinį intelektą galima lavinti nuo pat gimimo. Kiekvienu amžiaus tarpsniu vaikas išmoksta naujų dalykų, augant lavėja pažintiniai procesai ir jis vis kitaip suvokia aplinką. Jei vaikas matys nuoširdų tėvų elgesį, jei tėvai kalbėsis apie jausmus ir tinkamai spręs problemas, suklydę pasitaisys, vaikai išmoks viso to stebėdami. Tik neišsigąskite, niekada nėra per vėlu. Visada galima pradėti iš naujo, tik nepamirškite, kad patys turite dalyvauti tame procese. Vaikai, lankydami įvairias pamokėles įgys žinių, tačiau praktiškai lavinti savo visuomeninius ir emocinius įgūdžius turi kas dieną savo aplinkoje.


Ką tai duoda vaikui?
Lavindami vaiko emocinį intelektą, padedate jam įgyti visuomeninių ir emocinių įgūdžių. Jis tampa atkaklesnis, draugiškesnis, labiau mėgstamas aplinkinių, lengviau prisitaikantis, laisvas, neturintis susikurtų netinkamų ir neadekvačių įsitikinimų apie save ir supančią aplinką. Vaikui bus lengviau priimti kitų nuomonę, taip pat paprasčiau siekti savo užsibrėžtų tikslų ir būti laimingesniam.
Kaip atsiliepia suaugus?
„Amerikos korporacijos tyrimų duomenimis, suaugusieji ne itin skiriasi nuo vaikų, o visuomeninis darbo pobūdis primena žaidimų aikštelės politiką“ (Dr. Lawrence E. Shapiro). Jei vaikui seksis, jis bus laimingas, tada tikės savo sėkme, mokės rizikuoti, turės puikius socialinius įgūdžius, gerai pažins save, neabejoju, jam puikiai pavyks siekti karjeros, kurti darnią šeimą, nepamiršti savo poreikių ir, žinoma, džiaugtis savo kasdienybe...

 

Keli emocinio intelekto ugdymo pratimai


„Vėžliukas“ yra skirtas pykčiui ir galimoms muštynėms suvaldyti. Kai vaikas supyksta, smakrą reikia priglausti prie krūtinės, rankas ir kojas suspausti taip, tarsi vėžliukas pasislepia savo kiaute. Tada reikia užsimerkti, ramiai giliai kvėpuoti ir suskaičiuoti iki 10. Galima vaikams pyktį palyginti su ugnikalnio išsiveržimu. Jei nuolat mes savo pyktį tinkamai išreikšime, pasipasakosime ir parodysime, dėl ko pykstame, tuomet ugnikalnis neprasiverš, nepridarys daug žalos. Galima tai nupiešti arba parodyti, kaip ugnikalnis išsiveržia. Reikia paaiškinti, kad jei pyktį nuolat sulaikysime, jis vieną dieną sprogs ir „nudegins“ aplinkinius.
Sąžiningumo ugdymo pratimas – nuolatiniai pokalbiai namuose sąžiningumo svarbos tema, reikia pastebėti sąžiningą poelgį ir jį užtvirtinti.
Atsipalaidavimo pratimas – suvaidinti vėjo taršomą medį arba želinį saldainį, kuris juda į visas puses (taip vaikas stengsis atpalaiduoti visus kūno raumenis). Yra puikių jogos pratimų vaikams, kurie padeda pajusti savo kūną ir jį atpalaiduoti.
Lavinant problemų sprendimo įgūdžius, galima pasikviesti į pagalbą šviesoforą. Iškilus sunkumui, pradžioje užsidega raudona spalva – laikas sustoti ir pamąstyti apie jausmus, mintis, elgesį, situaciją. Kitas žingsnis – geltona spalva – reikia pasvarstyti apie galimus sprendimo būdus, kito žmogaus, dalyvavusio toje situacijoje, jausmus, poreikius ir tikslus. Trečias žingsnis – žalia spalva – reikia veikti. Pasirenkamas tinkamiausias sprendimo variantas.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai