Gamtos pamokos: prisitaikyti, nurimti, laukti

„Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė pabrėžia, kad mūsų mityba skirtingais metų laikais turi būti kitokia. Žiemą, kurios pagrindinis požymis yra šaltis, norėdami palaikyti organizmo aktyvumą, turime valgyti šiltą maistą, vartoti daugiau energijos suteikiančių produktų. Šis metų laikas ragina iš gamtos mokytis laukti, nurimti, atlaikyti sustingimą, gyventi apsišarvavus ramybe ir viltimi. Juk galima bėdoti, kad lauke šalta, slidu, o galima gėrėtis sniego baltumu, sidabrine pušelių žaluma, sniegu pasipuošusiais medžiais ir net išsiruošti slidinėti ar čiuožinėti.
 

Žiemą gyvybės procesai sulėtėja
Žiemą gamta tarsi užmiega. Nemažai gyvūnų įminga žiemos miegu iki pat pavasario. Nepatariame pasekti barsuko ar šikšnosparnio pavyzdžiu ir žiemą miegoti, nesimaitinant, tik naudojant sukauptas riebalų atsargas. Tačiau šiuo metų laiku ir žmogaus organizmo aktyvumas mažėja, kaip ir gamta. Žiemą jis ilsėtis – nors darbų mums turbūt nesumažėja. Todėl pasistenkime bent leisti sau ilgiau pamiegoti, padėkime savo organizmui saugoti šilumą valgydami daugiau šilto maisto.
D.Kunčienė pastebi, kad vienas iš paprasčiausių būdų prisiderinti prie gamtos ritmų ir yra mityba.
Specifinis žiemos maistas yra sūdytos daržovės, grybai ir kiti produktai, su jais virtos sriubos, troškiniai, pagardinti įvairiais aliejais arba lydytu sviestu. Vertingi žiemą yra įvairūs prieskoniai: gvazdikėliai – sušildo, kelia kraujo spaudimą, padeda persišaldžius ir kosint, imbieras padeda persišaldžius, kardamonas sušildo, tonizuoja, gelbsti užkimus, cinamonas stiprina širdį, šildo inkstus.
Pasak D.Kunčienės, šaltą žiemos dieną ir psichologiniu aspektu nuostabu gaminti visus šeimos narius sušildančius valgius.
Sveikos gyvensenos principai nėra sudėtingi: svarbu valgyti tik išalkus kuo natūralesnius produktus ir jausti saiką, atsižvelgti į organizmo poreikius.
Ne mažiau šaltuoju metų laiku svarbu ir geras poilsis, visavertis miegas. Gultis reikėtų tuo pačiu laiku, iki dešimtos valandos vakaro gerai išvėdintoje patalpoje, einant miegoti pamiršti visus darbus ir rūpesčius.
Daugiau sriubų ir prieskonių
„Norėdami palaikyti organizmo gyvybinį aktyvumą, vartokite energijos teikiančius produktus: žuvį, riebalus, ankštines daržoves, kiaulpienės, varnalėšos, trūkažolės ir krieno šaknis, ciberžolę, šafraną, šalaviją, čiobrelį, petražolę, pipirines salotas, jūros druską, česnaką, obuolius, medų, morkas, kviečius, kopūstus, gerkite žaliąją arbatą. Maistas turi būti sotus, todėl gardinkite jį aliejumi arba lydytu sviestu. Pradėkite ir baikite karštu ar šiltu patiekalu, gėrimu. Žiemą paruoštą maistą reikėtų suvalgyti iš karto, todėl nepriruoškite jo daug“, – sakė D.Kunčienė.


Gyvybinėms galioms sustiprinti naudinga miežių ar avižų dribsnių sriuba.
Reikiamą kiekį naudingų medžiagų išlaikyti padeda jūros produktai: dumbliai, kalmarai, žuvys. Jų rekomenduojama valgyti bent du kartus per savaitę.
O kad būtų sveiki inkstai ir šlapimo pūslė, valgykite ankštinių: pupelių, žirnių, lešių. Tai augalinis baltymas, kuris reguliuoja skysčių kiekį mūsų organizmo audiniuose.
Žiemą neturėtume bėgti į parduotuves pirkti agurkų ir pomidorų. Sveikiau valgyti morkas ir burokėlius, ropes, kopūstus – tai, ką rudenį subrandino žemė, o žiemą puikiai saugo mūsų rūsiai ar pramoninės saugyklos.
Pašnekovė pataria nesižavėti iš svetur atvežtais egzotiniais vaisiais ir daržovėmis – paskanauti jų galima ir verta, bet neverta obuolių, burokėlių, kopūstų keisti apelsinais, mandarinais ir kiviais – sveikiausi yra gimtinės žemėje užaugę maisto produktai, prie kurių buvo įpratę mūsų protėviai ir seneliai.
Dėmesys – česnakui ir svogūnui
Žolinčių akademijos vadovė ragino nepamiršti česnakų ir svogūnų. Artėjant gripo epidemijai ar sergant peršalimo ligomis, jų reikia valgyti daugiau – tai ir puiki šių ligų profilaktikos priemonė, ir vaistai susirgus. Ne veltui jie vadinami natūraliais, gamtiniais antibiotikais.
Česnake yra daug fitoncidų, pasižyminčių antimikrobinėmis, grybelius ir parazitus naikinančiomis savybėmis. Aitriuose česnakų svogūnėliuose yra antibiotiškai veikiančių sulfidų, kurių poveikis panašus į penicilino. Dėl to česnakas tinka infekcijoms gydyti. Česnakas vartojamas virškinimui reguliuoti, mažina puvimo ir rūgimo procesus žarnyne, gerina apetitą, didina virškinimo trakto sekreciją, padeda geriau pasisavinti maistą. Be to, česnakas skatina šlapimo išsiskyrimą, plečia periferines ir vainikines kraujagysles, stiprina širdies susitraukimus ir lėtina širdies ritmą, gydo nuo aterosklerozės. Česnako veikliosios medžiagos saugo nuo kvėpavimo takų infekcijų, padeda sergant bronchine astma.
Jeigu vienas namiškis jau serga ar prasidėjo gripo epidemija, neblogai būtų kasdien kambariuose išdėlioti po nuluptą skiltelę česnako – jo veikliosios medžiagos naikins mikrobus ir galbūt tai padės kitiems išvengti ligos.
Danutės receptai žiemai
Daržovių sriuba su grybais
Reikė s: 1 l vandens, po stiklinę kubeliais pjaustytų morkų ir bulvių, stiklinės susmulkintų grybų, pusės stiklinės susmulkintų svogūnų.
Į verdantį vandenį sudėti morkas ir bulves ir virti. Kai suminkštės, nukošti. Tame pačiame vandenyje išvirti grybus su svogūnais, sudėti daržoves, dėl tirštumo įberti šaukštą miltų. Skaninti druska, pipirais, įvairiais džiovintais ir grietine.
Moliūgų ir ryžių apkepas
Reikės: apie 1 kg moliūgo, 10 šaukštų ryžių, 3 šaukštų lydyto sviesto, 4 cukraus pudros, šaukštelio cinamono, 2 kiaušinių.
Nuluptą moliūgą supjaustyti gabaliukais, ištroškinti nedideliame kiekyje vandens ir pertrinti per sietelį. Ryžius išbrinkinti, sudėti išplaktus kiaušinius, viską išmaišyti. Dėti į lydytu sviestu išteptą indą, ir uždėti 3 šaukštus lydyto sviesto. Kepti orkaitėje apie 40 min. Prieš valgant apibarstyti cukraus pudra su cinamonu arba valgyti su mėgstamu padažu.
Salierų kepsneliai
Reikės: Saliero gumbo, svogūno, morkos, poro, 10 džiovintų slyvų, 200 g fermentinio sūrio, 50 g aliejaus, 2 šaukštų jogurto, 4 skiltelių česnako.
Saliero gumbo apvirti pasūdytame vandenyje, kai atauš, nulupti ir supjaustyti 2 cm storio gabalėliais. Sutarkuotą morką, supjaustytą svogūną, porą troškinti aliejuje. Baigiant troškinti sudėti supjaustytas juostelėmis slyvas ir dar truputėlį patroškinti, užberti prieskonių.
Į skardą, pateptą aliejumi, sudėti saliero ritinėlius, ant kiekvieno užkrėsti po šaukštą daržovių troškinio ir užtarkuoti fermentinio sūrio. Kepti orkaitėje 150 laipsnių temperatūroje apie 15–20 min.
Ruginių miltų skryliai
Reikės: po stiklinę rupaus malimo ruginių ir kvietinių miltų, žiupsnelį druskos ir grietinės.
Lygiomis dalimis suberti ruginius ir kvietinius rupaus malimo miltus ir druską į dubenį, įpilti vandens ir po truputį minkyti, kad tešla gautųsi vidutinio kietumo. Po to ją iškočioti, supjaustyti rombeliais ir apie 5 min. virti pasūdytame vandenyje, kol iškils į paviršių. Valgyti su grietinės ar sviesto padažu.
Pusiaužiemio pyragaičiai
Reikės : po 100 kanapių, aguonų, saulėgrąžų, 0,5 stiklinės medaus, kelių lakštų sluoksniuotos tešlos.
Sėklas užplikyti vandeniu, palikti valandai išbrinkti. Po to nupilti vandenį, sėklas sumalti. Į gautą masė sudėti medų. Masę tepti ant sluoksniuotos tešlos, suvynioti ir supjaustyti 2 cm pločio gabalėliais ir kepti orkaitėje 200 laipsnių temperatūroje apie 20 min.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai